BAUDA KLAIPĖDIETEI VIRTO IŠBANDYMU

Iš neįgalumo pensijos gyvenanti klaipėdietė patyrė tai, ko nepalinkėtum patirti niekam. Laiku sumokėjusi paskirtą baudą moteris vieną dieną sužinojo: jos sąskaitos – areštuotos. Negana to, iš klaipėdietės buvo pareikalauta sumokėti tris kartus didesnę už baudą sumą.

Už iškvietimą – nuobauda

Istorija, į kurią pateko Laimutė Lišafaj, dvelkia visišku absurdu. 86 eurų baudą moteris gavo dėl to, kad į namus kvietė policiją.

"Namuose buvo triukšmas, kviečiau patrulius. Tačiau paaiškėjus, kad jų pagalbos nebereikia, buvau teismo pripažinta kalta dėl melagingo pranešimo. Nesiginčijau ir nuėjau sumokėti baudos. Dar turėjau gerokai pavargti, kol radau kur sumokėti 7 eurus policijai už išdegintus automobilio degalus, nes privalėjau atlyginti jai žalą dėl iškvietimo", – apie ją ištikusių vargų pradžią pasakojo klaipėdietė.

Klaipėdos miesto apylinkės teismas moterį pripažino kalta dėl melagingo pranešimo ir, skyręs 86 eurų baudą, nutartyje nurodė, kad ją privalu sumokėti į Valstybinės mokesčių inspekcijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą.

"Nurodant mokėjimo pavedime administracinio teisės pažeidimo bylos numerį, registro objekto ROIK numerį, įmokos kodą", – rašoma teismo nutartyje.

Nežinia kodėl, tačiau klaipėdietei iškeltoje byloje, kuri turi vieną numerį, registro objekto ROIK numeriai yra net du.

"Baudą mokėjau pašto skyriuje. Paštininkė įrašė kvite abu ROIK numerius, kaip ir parašyta teismo nutartyje", – pasakojo klaipėdietė.

Gavo raštą, kad neskolinga

Baudą L.Lišafaj mokėjo dar gegužę, tačiau rugpjūtį pasitikrinusi banko sąskaitą pamatė, kad ji yra areštuota.

"Nulėkiau į banką ir išgirdau: taip, mano sąskaita areštuota. Į ją "Sodra" perveda neįgalumo pensiją. Turiu tik 40 proc. darbingumo lygį", – tikino moteris.

Klaipėdietė nuskubėjo į Valstybinės mokesčių inspekcijos Klaipėdos skyrių, kur gavo specialisto pasirašytą dokumentą, kad ji nėra skolinga.

"Dokumente matyti, jog aš sumokėjau VMI 86 eurus, nurodytas įmokos kodas, data", – tikino moteris.

Antstoliui – 140 eurų

Su šiuo popieriumi L.Lišafaj iškulniavo pas antstolį, kurio raštą per tą laiką ji rado savo pašto dėžutėje.

Jame rašoma, kad antstolis Giedrius Jonauskas pasirašė patvarkymą dėl išlaidų išieškojimo.

"Tačiau aš apstulbau – dabar esu skolinga ne 86 eurus, o jau 226. Antstolis antrą kartą ėmėsi išieškoti mano jau sumokėtą baudą. Plius už savo darbą dar reikalauja sumokėti 140 eurų", – šiurpo moteris.

Būtinas vykdymo išlaidas antstolis įvertino 24 eurais. Kas tas išlaidas sudaro, dienraščiui taip ir nepavyko sužinoti.

Rengė dešimtis nuorašų

Šio antstolio aktas ir patvarkymas surašytas trimis egzemplioriais. Vienas kainuoja du eurus, tad iš viso atsiėjo 6 eurus.

Antstolio surašyto dokumento nuorašas įvertintas 1,2 euro, tačiau nuorašų buvo išrašyta 10 vienetų.

Kam ir kokiais tikslais antstolis rengė dokumento nuorašus dešimt kartų?

Kol kas tai neaišku, tačiau už tai iš klaipėdietės buvo reikalauja pakloti 12 eurų.

Dar du eurus prireikė mokėti už patvarkymo areštuoti lėšas parengimą, du – už patvarkymo dėl vykdymo išlaidų išieškojimo parengimą. Tiek pat – už patvarkymo vykdyti vykdomąjį dokumentą dėl skolos išieškojimo parengimą.

Skolininko duomenų patikrinimas buvo vykdomas 7 kartus, už kiekvieną veiksmą į sąskaitą įtraukiant 1,2 euro, iš viso įskaičiuojant 8,4 euro sumą.

Atskirai antstolis įskaičiavo atlygio sau sumą – 79,99 euro.

Paštui ir kurjeriams išleista vos 3,51 euro, tad antstolio kontorai klaipėdietė privalo pakloti 140 eurų.

Išskaito ir iš pensijos

Rugpjūčio 23 dieną L.Lišafaj gavo raštą dar ir iš "Sodros". Jame pažymima, kad iš jos pensijos bus vykdomas 226 eurų išskaitymas.

"Sodros" Klaipėdos skyriaus vadovas Valdemaras Anužis tikino, kad nėra jokia naujiena tai, kad priverstinis išieškojimas gali vykti ir iš neįgalumo pensijos.

Išklausęs istoriją, į kurią pateko klaipėdietė, V.Anužis stebėjosi, kodėl niekas neskuba moteriai padėti, jei ji niekam nėra skolinga?

"Mano galva, jei moteris turi raštą iš Mokesčių inspekcijos, kad įmoka įskaityta, jį pateikus antstoliui visiškai to užtektų. Tai antstolis, gavęs tokį piliečio dokumentą, turi kreiptis į išieškančią instituciją dėl veiksmų nutraukimo. O kas iš antstolių to imsis? Matyt, nenorima. Jei antstolis yra tik formalus popierėlių vykdytojas, kam jis reikalingas? Pasistatykime kompiuterį. Tam ir dirba žmogus šį darbą, kad įvertintų situaciją. Kreipėsi pilietis, daryk ką nors, aiškinkis. Žmogus – kaip musė voratinklyje, jei pakliuvo į antstolių rankas, tai nepaleis jo nė už ką", – reziumavo V.Anužis.

Iš sąskaitos – dar 30 eurų

Tačiau L.Lišafaj tikino, kad ji kelis kartus jau bėgo į Mokesčių inspekciją ir tiek pat kartų – į antstolio kontorą.

"Visi tik pečiais gūžčioja. Nuo rugpjūčio taip lakstau. Širdis daužosi, juk bet kurį šokas ištiktų po tokių dalykų", – dūsavo moteris.

Klaipėdietės istorijos atomazga ėmė ryškėti tik tuomet, kai dienraštis "Klaipėda" kreipėsi į Klaipėdos apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos vadovybę.

Jau po dienos išieškojimas iš moters buvo nutrauktas.

"Tačiau kaip bus su jau nuskaitytais 20 erų iš mano sąskaitos?" – neatlyžo klaipėdietė.

Penktadienį paaiškėjo, kad tuos 20,43 euro, kurie buvo išieškoti, antstolis privalo pervesti atgal į klaipėdietės sąskaitą.

"Moteriai jokių prašymų nereikės rašyti", – situaciją komentavo VMI Komunikacijos specialistas Laimonas Rimkus.

Tačiau penktadienį, rugsėjo 9-ąją, L.Lišafaj iš savo banko gavo pranešimą apie dar vieną, šįsyk jau 30 eurų, nuskaitymą.

Kas ir kodėl nuo niekam neskolingos pilietės sąskaitos vis tiek nuskaitė pinigus, moteriai teks aiškintis šiandien.

Įsivėlė klaida

VMI Nepriemokų administravimo departamento direktoriaus pavaduotoja Džiuginta Balčiūnienė dienraščiui paaiškino situaciją, kodėl elektroninė sistema neužskaitė moters įmokos.

Teigiama, kad ne ginčo tvarka paskirtas baudas pažeidėjai turi sumokėti naudodami bendrąjį įmokų kodą – 1001.

"Be to, mokėjimo nurodyme reikia įrašyti administracinio teisės pažeidimo identifikatorių (ROIK), o jam nesant – procesinį dokumentą surašiusios institucijos suteiktą procesinio dokumento numerį. Jei mokamos kelios baudos už ne vieną pažeidimą, jos mokamos atskiru mokėjimo nurodymu už kiekvieną pažeidimą", – paaiškino D.Balčiūnienė.

Minimu atveju Klaipėdos miesto apylinkės teismo nutarime nurodyti du ROIK numeriai. Klaipėdos miesto policijos komisariato pareigūnas šią teismo nutartį įvedė ATPK registre vienu ROIK numeriu.

"Iš ATPK registro VMI automatiniu būdu gavo duomenis apie pažeidėjai skirtą administracinę baudą vienu ROIK numeriu. Pažeidėja baudą sumokėjo Lietuvos pašte, nurodydama du ROIK numerius. Remiantis VMI su Lietuvos paštu sudaryta paslaugų teikimo sutartimi, Lietuvos paštas VMI automatiniu būdu perdavė baudos įmokos duomenis – struktūrizuotame ROIK lauke nurodė vieną numerį, o kitą ROIK perdavė mokėtojo pavadinimo lauke: "Vardenė Pavardenė". VMI baudos įmoką automatiškai apskaitė pagal kitą ROIK", – situaciją aiškino D.Balčiūnienė.

VMI rugpjūčio 12 dieną gavo mokesčių mokėtojos prašymą patikslinti gegužės 24 dieną sumokėtos baudos duomenis. Pataisius įmokos duomenis, įmoka priskirta baudai su kitu ROIK numeriu.

Neteisėtai išieškojo?

"Apgailestaujame, kad dėl neteisingų gautų ROIK iš kitų institucijų baudos prievolė nebuvo laiku padengta, todėl buvo inicijuotas išieškojimas. Kai tik VMI darbuotojas gavo mokėtojos prašymą ir priskyrė įmoką apskaitomai baudai, iš karto, rugpjūčio 17-ąją, pateikė antstoliui išieškojimą naikinantį sprendimą. Kartu su sprendimu antstolis gavo ir informaciją apie baudos sumokėjimą ir įskaitymą", – dienraščiui tvirtino D.Balčiūnienė.

Tačiau L.Lišafaj turimuose dokumentuose matyti, kad "Sodra" raštą apie išieškojimą yra gavusi rugpjūčio 19-ąją, kai, VMI teigimu, dar rugpjūčio 17-ąją antstolis buvo oficialiai informuotas nutraukti išieškojimą.

"Šiuo metu išieškojimas nutrauktas, taip pat VMI darbuotoja papildomai susisiekė ir su išieškojimą vykdančiu antstoliu, kuris informavo, jog rugsėjo 7 dieną išieškojimą bei apribojimus panaikino. Mokesčių mokėtojai nereikės mokėti antstoliui ir už jo paslaugas. VMI parengtas raštas antstoliui dėl jau patirtų vykdymo išlaidų kompensavimo ir grąžinimo", – situaciją švelnino VMI specialistė.

Atsakymų nepateikė

Iš VMI pateiktos informacijos matyti, kad antstolis rugpjūčio 17-ąją buvo informuotas nutraukti išieškojimą, bet tai padarė tik rugsėjo 7 dieną, kai pakartotinai reikalo ėmėsi VMI.

Kodėl antstolis to nepadarė anksčiau, dienraščiui nepavyko sužinoti, nors komentaro buvo laukiama tris paras.

G.Jonauskas į redakcijos laišką neatsakė, o kontoros sekretorė, kasdien susisiekus su kontora, telefonu aiškindavo, kad arba antstolis labai užsiėmęs, arba jo nėra.

Penktadienį, rugsėjo 9 dieną, vėl pamėginus išklausyti visas istorijos dalyvių puses, antstolio sekretorė, telefonu pareiškusi, kad dienraštis užduoda klausimus, paremtus išgalvota informacija, metė ragelį.

"Ir neskambinkite čia daugiau", – pokalbį baigė moteris.

Po trijų dienų paieškų su žurnalistais susisiekęs G.Jonauskas pareiškė, kad neprivalo komentuoti bylos vykdymo eigos, užsirašė užduodamą klausimą ir patikino, kad gal tik kitą savaitę teiksis į jį atsakyti, kai išsiaiškins situaciją su skolininke.

Išgirdusi, kad iki šiol ji vadinama skolininke, L.Lišafaj ėmė svarstyti, ar kreiptis į Antstolių rūmus dėl drausminės bylos iškėlimo antstoliui.

"Aš niekam nesu skolinga, apie tai antstoliui žinoma. Kitas klausimas – kas man atlygins moralinę žalą už patirtus išgyvenimus?" – klausė klaipėdietė.