Klaipėdoje šį savaitgalį vyksta daugybė renginių. Savo turiniu ir kokybe Jūros šventei juos bus sunku aplenkti. Vienas unikalių, visą dieną sutraukiančių būrį žiūrovų, yra Tarptautinis nematerialaus kultūros paveldo festivalis „Lauksnos“.

Šviesulius arba žvaigždes prūsų kalba reiškiantis žodis šio ketvirtą kartą vykstančio festivalio pavadinimui parinktas ne atsitiktinai – Klaipėdos etnocentro rengiamas jis turi tikslą supažindinti uostamiesčio gyventojus ir svečius su UNESCO saugomais nematerialaus kultūros paveldo pavyzdžiais. Festivalis – ir puiki galimybė priminti, kokių unikalių tradicijų turi Lietuva.

Nors festivalis prasidėjo dar ketvirtadienį, unikalių parodų atidarymu, didžiosios masės žiūrovų jis sulaukė penktadienį pavakare.

Šį savaitgalį Klaipėdoje vienu metu vyksta keli dideli koncertai: Pilies džiazo festivalis okupavo Teatro aikštę, koncertais aidi ir Kruizinių laivų terminalas, kur vyksta didžiųjų burlaivių lenktynių „The Tall Ships Races“ proga rengiami koncertai.

Gal todėl „Lauksnoms“ parinkta Dangės krantinė, ten, kur po nesėkmingai šokantį fontaną sugadinusio potvynio susiformavo tinkama tokiam renginiui aikštelė. Didžiulių medžių paunksnė žiūrovams suteikia vėsą, o senamiesčio ir burlaivio „Meridianas“ vaizdas kitapus upės – tarsi scenografijos dalis.

Visą dieną festivalio rengėjai tikrino orų prognozes, kurios pradžioje žadėjo lietų su perkūnija apie 20 val, bet juo toliau, tuo labiau teikė optimizmo, galiausiai lietus prapliupo apie 22 val, kai žiūrovai svečius iš Portugalijos, pristačiusius fado tradiciją, išprašė dar vienos dainos.

Vakaras buvo stulbinamas, prie scenos, kur visiems norintiems užteko vietos atsisėsti, vaikams – erdvės pabėgioti, ištroškusiems – galimybės atsigerti, prastai matantiems ar girdintiems neteko jaustis nepatogiai, buvo tinkamai sureguliuotas garsas ir du ekranai.

Vakarinio koncerto metu laukė pažintis su suomių Kaustineno smuikavimu, o folkloro šokių ir muzikos grupė „Ottoset“ demonstravo tradicinius liaudies šokius. Lietuviško folkloro žinovai smalsiai stebėjo skirtumus nuo mūsų tradicinių šokių.

Savitas Kaustineno liaudies muzikos stilius ir grojimo technika gyvuoja jau daugiau nei 250 metų, o šios vietovės muzikantų repertuare yra keli šimtai melodijų.

Klaipėdos etnocentro nuotr.

Buvo labai smalsu stebėti Poznanės Technologijos universiteto liaudies šokių ansamblio „Poligrodzianie“ pristatomą tradiciją šokti polonezą.

Šios pernai į UNESCO reprezentatyvųjį žmonijos nematerialaus kultūros paveldo sąrašą įtrauktos tradicijos pristatymas buvo įdomus ir besidomintiems istorija. Vaizdo įrašas pasakojo apie Lenkijos išgyventus tris bendros su Lietuva valstybės padalijimus, o šokėjai demonstravo ne tik šokio virsmą, bet ir rūbų kitimą, kuriais vilkint buvo šokamas šis šokis XIX amžiuje.

Kai grėsmingi debesys priartėjo prie Klaipėdos, į festivalio sceną pakilo fado atlikėjai iš Porto. Ilgesio dainos tiesiog užsupo klausytojus, net pirmieji lietaus lašai jų neišgąsdino.

Pasirodo, šiais laikais fado dainas, kurios kilo iš jūreivių žmonų ilgesio belaukiant mylimųjų, grįžtančių iš tolimų plaukiojimų, atlieka ir vyrai. Tuo turėjo galimybę įsitikinti ir klaipėdiečiai.

Klaipėdos etnocentro nuotr.

Šeštadienį festivalio koncertų žiūrovų laukia taip pat įspūdingi koncertai. Kartvelų daugiabalsių dainų pristatymo laukiama 19 val.

Vėliau į sceną kils marokietiškos muzikos tradiciją pristatanti grupė. Svečiai parodys iš gnavių etninės grupės, kuri maždaug XI a. buvo atvežta į Maroką iš Afrikos į pietus nuo Sacharos, kilusią tradiciją.

Paskutinysis koncertas supažindins su tradicine meksikiečių muzika ir neatsiejama Meksikos kultūros dalimi Mariačiu – vienu populiariausių Meksikos tautinės muzikos žanrų. Tradicinės mariačio grupės, sudarytos iš dviejų ar daugiau narių, kurie dėvi kostiumus su skrybėlėmis plačiomis atbrailomis ir dainuoja, pritariant styginiais ir pučiamaisiais instrumentais. Pirmieji mariačiai buvo meksikiečių gatvės muzikantai.