DARBAS TEISME – JAU NEPRESTIŽINIS?

Teismas vis labiau tampa nepatrauklia darbo vieta. Nenorą dirbti šioje institucijoje lemia ne tik maži atlyginimai, bet ir didžiulis darbo krūvis bei vis menkėjanti ikiteisminio tyrimo pareigūnų kvalifikacija.

Jaučia kokybės nuosmukį

Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus pirmininkė Daiva Jazbutienė neslepia – vis dažniau teisėjai gauna bylas, kurias patys vadina "Pasidaryk pats".

"Pastebime katastrofiškai prastėjantį ikiteisminio tyrimo grandies pareigūnų lygį. Darbo kokybė prastėja kasmet, tai reiškia, kad menksta pareigūnų kvalifikacija. Teismų praktika dabar yra tokia, kad grąžinti bylos tyrimui papildyti nebegalime, galime keisti kaltinimus, bet tai užtrunka. Nelabai suprantama, kodėl prokurorai leidžia taip elgtis. Šiuo klausimu turime įvairių pasvarstymų", – atviravo D. Jazbutienė.

Viena darbo teisme atsisakiusi teisėja kolegoms atviravo, kad išeina ne todėl, kad jos netenkina atlyginimas. Šeimą išlaiko sutuoktinis, todėl ji būtų galėjusi dirbti mėgstamą darbą.

Moteris tiesiai šviesiai paaiškino pavargusi nuo bylų, kuriose jaučiama ne tik tyrėjų nekompetencija, bet ir nepagarba bendradarbiams ir kitų teisėsaugos institucijų darbuotojams, o veikiausiai – negebėjimas tinkamai dirbti savo darbo.

Pastebime katastrofiškai prastėjantį ikiteisminio tyrimo grandies pareigūnų lygį.

Atranka trunka porą metų

Klaipėdos apygardos teismo pirmininkas Marius Dobrovolskis paminėjo neslepiamus duomenis – teismo skyrių pirmininko atlyginimas į rankas yra apie 2,5 tūkst. eurų. Jaunas, vos pradėjęs dirbti šiame teisme teisėjas uždirba 1 850 eurų.

Teisėjo mantijas palikę teisininkai dažniausiai tampa advokatais ir džiaugiasi uždirbantys nepalyginti daugiau.

Tikėtina, kad valstybės tarnybos reforma, kuri numatoma jau šiemet, leis padidinti apygardų teisėjams atlyginimus iki 3,5 tūkst. eurų.

Šiuo metu Klaipėdos apygardos teisme trūksta dviejų teisėjų, jų krūvį tempia kiti 24 teisėjai.

Atrankose į šias vietas dalyvauja po keliolika pretendentų, tad norinčiųjų tapti teisėjais netrūksta, bėda kita – atrankos šiuo metu tęsiasi iki poros metų.

Paklausti, kodėl šis laikas toks ilgas, teisėjai atsako trumpai – tokie yra biurokratiniai formalumai, atrankos komisija renkasi tik kartą per savaitę, pirmiausia vyksta teismų vadovų bei skyrių pirmininkų atrankos.

Daiva Jazbutienė. Klaipėdos apygardos teismo nuotr.

Darbo krūvis gąsdina

Ilgą laiką Klaipėdos apygardos teismui labai trūko teisėjų padėjėjų.

Teisėjo padėjėjas yra specialistas, turintis aukštąjį teisinį išsilavinimą. Jis uždirba 950 eurų, atskaičius mokesčius. Klaipėdoje po kelių skelbimų apie šių darbuotojų trūkumą problema buvo išspręsta.

Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus pirmininkas Aurimas Brazdeikis gyrė padėjėjus, teigdamas, kad tai yra pasišventę profesijai žmonės. Daugelis jų turi ambicijų ateityje tapti teisėjais, o darbas teisme jiems yra puikiausia praktika.

Kartu A. Brazdeikis pripažino, kad vien pasišventimo nepakanka, reikia ir tinkamos kompetencijos, o jos neretai ir pritrūksta. Mat atrankose į teisėjus pastaruoju metu beveik neatsiranda naujų žmonių, jose dalyvauja tie patys asmenys, kurie anksčiau neperėjo kitų atrankų.

Dar prastesnė padėtis su teismo sekretorėmis. Joms keliami reikalavimai – labai aukšti, tačiau norinčiųjų dirbti už 700 eurų atsiranda nedaug.

Po Naujųjų metų į Klaipėdos apygardos teismą atėjo dirbti dvi naujos sekretorės, viena jų po poros darbo dienų panoro išeiti. Nors moteris žinojo, kokį gaus atlyginimą, nesitikėjo, kad darbo bus tiek nepakeliamai daug.

"Metus baigėme su daugiau nei 35 tūkstančių eurų skola, tai yra tiek esame nesumokėję mokesčių valstybei už darbuotojų algas. 100 procentų finansavimo darbuotojų atlyginimams negaunama daug metų", – konstatavo Klaipėdos apygardos teismo pirmininkas.