Kovą išaugo skiepijimosi nuo erkinio encefalito poreikis. Šį mėnesį buvo paskiepyta tris kartus daugiau žmonių negu vasarį.

Tai, anot vaistininkų, rodo, kad gyventojai suvokia šios ligos grėsmę ir pasekmes, kurios liktų visam gyvenimui, jei liga nebūtų gydoma.

„Eurovaistinės“ komunikacijos vadovė Rolanda Lipnevičiūtė teigė, kad požiūris į erkinį encefalitą pasikeitė, žmonės tapo dėmesingesni.

„Vaistinėse sulaukiame vis daugiau pacientų, norinčių pasiskiepyti nuo erkinio encefalito. Vien kovo mėnesį pas mus pasiskiepijo net triskart daugiau pacientų negu vasarį. Tai leidžia manyti, kad žmonės iš tiesų vis dėmesingiau ir anksčiau pradeda saugotis šios ligos“, – pažymėjo R. Lipnevičiūtė.

Specialistai primena, kad erkinis encefalitas – nepagydoma liga, kuri gali pažeisti smegenis ir periferinius nervus. Tad jos negydant gali pasireikšti liekamieji reiškiniai, o kartais net ir paralyžius.

„Žvelgiant į sergamumo šia liga statistiką Europoje, netgi trečdalis žmonių, persirgusių erkiniu encefalitu, ne visiškai pasveiko ir gyvena su tokiais liekamaisiais reiškiniais kaip nuolatiniai galvos skausmai, negalėjimas susikaupti, miego sutrikimai, elgesio pokyčiai. Kartais neišvengiama ir paralyžiaus. Tačiau tam užkirsti kelią galima pasiskiepijus nuo erkinio encefalito“, – paaiškino „Eurovaistinės“ vaistininkė Toma Gečienė.

Pasak jos, dar šiandien pasiskiepiję žmonės jau po pusantro mėnesio gali turėti iš dalies įgytą imunitetą šiai ligai.

„Įvykdžius visą pagrindinio skiepijimo planą, kurį sudaro trys skiepo dozės, įgyjame imunitetą, suteikiantį patikimą apsaugą. Antrąjį skiepą atlikti galima praėjus vos 14 dienų arba mėnesiui po pirmojo. Tada susidaro 70 proc. apsauga. O trečiajai dozei reikėtų atvykti praėjus 5–12 mėnesių nuo antrojo skiepo. Pabaigus pagrindinę skiepijimo schemą, palaikomoji dozė reikalinga po trejų metų. Labai svarbu laiku atvykti skiepų, todėl rekomenduojama vakcinacijos datas žymėti skiepų pase arba kalendoriuje“, – rekomendavo T. Gečienė.