GALIMYBIŲ PASUI SAKO STOP: PETICIJOJE PARAŠŲ SKAIČIUS JAU DABAR GEROKAI VIRŠIJA NUMATYTUS TIKSLUS

Nuo pandeminės įtampos ir neprognozuojamos valdžios pavargę žmonės kreipėsi į Prezidentą su prašymu atšaukti, jų teigimu, asmens orumą ir Konstituciją pažeidžiantį galimybių pasą.

Surinko 114 tūkst. parašų

Nuo gruodžio 12 d. internete sklido raginimai pasirašyti peticiją "Dėl galimybių paso stabdymo".

Peticijoje nurodyta, kad iki gruodžio 24 d. bus siekiama surinkti 100 tūkst. parašų.

Tačiau jau dabar skaičiai gerokai viršija numatytuosius tikslus.

Dokumentas, kuris per keturias dienas sulaukia daugiau nei 80 tūkst. parašų, rodo aiškią piliečių valią.

Nuo peticijos paskelbimo datos iki vakar jau surinkta per 114 tūkst. parašų, skaičiai toliau auga.

Į peticiją sureagavo ir Advokatų tarybos pirmininkas Ignas Vėgėlė.

"Šis dokumentas yra prasmingas poveikio politikai ir teisei būdas. Tai mano kaip profesoriaus ir teisės praktiko asmeninė nuomonė, o šis komentaras jokiu būdu nesietinas su kitomis mano užimamomis pareigomis. Minėtas dokumentas – tai pagalba Prezidentui apsispręsti dėl būtinumo stabdyti neteisėtus ribojimus: piliečių valia demokratinėje valstybėje yra svarbiausias elementas, į kurį atsižvelgdama privalo veikti politinė valdžia. Juk Konstitucijos 2-asis straipsnis aiškiai nustato, kad suverenitetas priklauso Tautai. Niekas negali varžyti ar riboti Tautos suvereniteto, savintis visai Tautai priklausančių suverenių galių. Dokumentas, kuris per keturias dienas sulaukia daugiau nei 80 tūkst. parašų, rodo aiškią piliečių valią", – rašė I.Vėgėlė.

Ignas Vėgėlė: dokumentas, kuris per keturias dienas sulaukia daugiau nei 80 tūkst. parašų, rodo aiškią piliečių valią.

Įtvirtino ne įstatymu

Peticijoje pateiktos penkios nuostatos, leidžiančios suvokti galimybių paso neteisėtumą, ir nurodomi konkretūs Lietuvos Konstitucijos bei įstatymų pažeidimai.

Pirma, galimybių pasas yra įtvirtintas Vyriausybės nutarimu, o ne įstatymu.

Antra, Vyriausybės nustatyti ribojimai nėra pagrįsti ir proporcingi.

Trečia, nepateisinamai diskriminuoja grupę asmenų.

Ketvirta, pažeidžia Konstitucijoje įtvirtintą teisinės valstybės principą, teisę į žmogaus asmens neliečiamumą ir orumą (21 str.), privatų gyvenimą (22 str.), teisę į aukštąjį mokslą (41 str.), tėvų teises ir pareigas bei nuostatą, kad nepilnamečius vaikus gina įstatymas, o valstybė globoja šeimas (38 ir 39 str.), taip pat žmogaus teisę pasirinkti darbą (48 str.).

Penkta, pažeidžia tarptautines konvencijas, kurių nare yra Lietuvos Respublika.

Padės tik Prezidentas

Esu prieš galimybių pasą, reikia ieškoti kitų būdų stabdyti plitimą, o ne žmonių spaudimu į kampą draudimais.

"Lietuvos Respublikos Konstitucijos 106 straipsnis nustato, kad dėl Vyriausybės aktų sutikimo su Konstitucija ir įstatymais į Konstitucinį Teismą gali kreiptis Respublikos Prezidentas, o jo teikimas sustabdo šio akto galiojimą. Susiklosčiusiomis aplinkybėmis esate vienintelis politinis pareigūnas Lietuvoje, turintis galią skubiai stabdyti žmogaus teises pažeidžiantį reguliavimą", – peticijoje skelbė peticijos prieš galimybių pasą autorė Vita Gruodytė.

Po peticija žmonės rašė įvairius komentarus. Kai kurių teigimu, galimybių pasas tik skaldo visuomenę, o ne stabdo plintantį virusą.

"Galimybių pasas yra supriešinimo įrankis."

"Esu prieš galimybių pasą, reikia ieškoti kitų būdų stabdyti plitimą, o ne žmonių spaudimu į kampą draudimais."

"Už laisvę rinktis, už laisvę gyventi be diskriminacijos!"

Įžvelgia diskriminaciją

I.Vėgėlės teigimu, ši peticija yra tinkamas būdas išreikšti piliečių valią.

Mano įsitikinimu, tai labai taikli ir prasminga iniciatyva, išreiškianti piliečių valią ir skatinanti Prezidentą reaguoti.

"Kodėl nebuvo pasirinkta įstatymu pripažinta peticijos forma – kreiptis peticija į Seimą ar Vyriausybę, – galima tik spėlioti. Tačiau akivaizdu, kad įvertinant nuoseklią vykdomosios valdžios vykdomą vienos asmenų grupės diskriminaciją (pradedant ribojimais kavinėse ir restoranuose, maisto prekybos vietose ir baigiant teise į darbą), kuriai viešai pritaria žinomi politikai, tikėtis, kad Seimas ar Vyriausybė atsižvelgtų į šios grupės asmenų įstatyminę peticiją Seimui ar Vyriausybei yra, ko gero, naivu. Be to, Peticijų įstatymas yra ydingas, nes nenustato terminų, per kuriuos peticijos turi būti išnagrinėtos: neretai tokios peticijos ilgam užsiguli institucijų stalčiuose. Todėl mano įsitikinimu, tai labai taikli ir prasminga iniciatyva, išreiškianti piliečių valią ir skatinanti Prezidentą reaguoti", – svarstė advokatas.

Prie peticijos plitimo galima prisidėti ir paaukojant bent vieną eurą.

Iš viso jau paaukota per 19 tūkst. eurų, kurie bus skirti šios peticijos administravimui – teisinei konsultacijai, viešinimui, agitacijai.