Dėl galimybių paso – žvejo klausimai: ministerija pribloškė vyrą | Diena.lt

DĖL GALIMYBIŲ PASO – ŽVEJO KLAUSIMAI: MINISTERIJA PRIBLOŠKĖ VYRĄ

Dienraščio „Klaipėda“ publikacijos herojui Dariui Kvietkauskui rugsėjo viduryje užsivers prekybos centrų, ligoninių ir kitų viešųjų įstaigų durys, nors vyras yra persirgęs koronavirusu ir turi imunitetą.

Nuo rugsėjo – visiška izoliacija?

Vyras su šeima šią gegužę įveikė COVID-19, turi antikūnų, tačiau tai jam nesuteikia teisės gauti galimybių pasą.

Dienraščio publikacijoje („Žvejo klausimas ministrui: kodėl aš tapau antrarūšis?“, 2021 07 21) vyras viešai klausė sveikatos apsaugos ministro Arūno Dulkio, kada pradės veikti sistema, leidžianti persirgusiems asmenims naudotis galimybių pasu.

Tąkart ministerijos atstovai aiškino, kad šiuo klausimu dirba „Registrų centras“ ir sistema jau tuoj tuoj pajudės iš mirties taško.

Tai nėra naujiena, bet ši informacija yra pasimetusi paraštėse.

„Man buvo patikinta, kad artimiausiomis savaitėmis sistema pradės dirbti, tačiau galimybių paso neturiu, nors esu persirgęs ir turiu antikūnų testą. Žiniasklaida mirga nuo rengiamų įstatymų projektų riboti ar kitaip varžyti žmonių laisvę tiems, kurie neturės galimybių paso. Nuo rugsėjo vidurio ribojamas patekimas į parduotuves, kavines, ligonines, kitas viešas įstaigas. Į mokyklą vaiko negalėsiu nuvesti, parduotuves reikės iš viso pamiršti“, – stebėjosi vyras.

Persirgęs – ne infekuotas

Sveikatos apsaugos ministerijos Elektroninės sveikatos sistemos ir informacinių išteklių skyriaus patarėjas žvejui elektroniniu laišku atsakė, kad asmenims, turintiems teigiamą antikūnų testo rezultatą, galimybių pasą bus galima gauti jau artimiausiomis savaitėmis, kai nacionalinėje e.sveikatos sistemoje bus įdiegta speciali sistema.

Darius Kvietkauskas / Redakcijos archyvo nuotr.

„Tačiau pažymime, kad, jei klausdami apie galimybių pasą, skirtą naudojimui šalies viduje, turėjote omenyje ES skaitmeninį COVID pažymėjimą, skirtą palengvinti judėjimą kelionėse ES ir užsienio šalyse, informuojame, kad, vadovaujantis ES Reglamentu dėl ES skaitmeninių COVID pažymėjimų išdavimo, Europos Sąjungoje persirgimo pažymėjimai vadovaujantis antikūnų tyrimais nėra išduodami. Antikūnų testai gali būti naudingi visuomenės tyrimams, bet jie netinka individualiai COVID-19 ligos diagnostikai. Teigiamas tokio testo rezultatas parodo, kad žmogus turėjo sąlytį su infekcija, bet negali pasakyti, kada tai įvyko ir kiek laiko truks organizmo apsauga. Be to, teigiamą rezultatą gavęs asmuo gali būti apkrėstas paties tyrimo metu. Ar asmuo šiuo metu yra infekuotas, gali parodyti tik PGR arba antigeno tyrimas“, – tvarką aiškino Sveikatos ministerijos atstovas.

Vadovaujantis tokia ministerijos atstovo logika išeitų, kad net ir vakcinuotas žmogus neturėtų gauti galimybių paso?

Yra ne tik galimybių pasas

„Registrų centro“ atstovė Daiva Bumblytė patikino, kad centras rugpjūčio 4 d. jau buvo parengęs techninius žingsnius, kurie leidžia taikyti antikūnų testo rezultatus norint gauti galimybių pasą.

„Tačiau dar vis neturime Vyriausybės sprendimo. Tikėtina, kad sprendimas bus priimtas pirmadienį Vyriausybės posėdyje, o įsigalios kitą dieną. Sistemai įdiegti reikėjo sukurti standartizuotą antikūnų formą, o šią formą kūrė Sveikatos ministerija. Reikėjo susitarti dėl pačios žingsnių logikos, nes nuomonių yra įvairių. Gydytojai iki šiol skirtingai vertino antikūnų testų rezultatus. Reikėjo susitarti, koks antikūnų kiekis yra pakankamas, kad jį būtų galima traktuoti kaip pakankamą gauti galimybių pasą“, – situaciją paaiškino D.Bumblytė.

Daiva Bumblytė / Vytauto Liaudanskio nuotr.

„Registrų centro“ atstovė patikino, kad techninį sprendimą centras padarė greitai, kai tik baigėsi diskusijos.

„Ne visi su galimybių pasu susiję sprendimai yra tvirtinami Vyriausybėje, tačiau šiam žingsniui tokio sprendimo reikės. Todėl ir laukiame pirmadienio. Beje, ne visi galbūt žino, kad vietoje galimybių pasų asmenys gali naudotis ir kitais dokumentais. Pagal Sveikatos ministro sprendimą, vietoje galimybių paso žmonės gali naudoti vakcinacijos išrašus, antikūnų laboratorinių tyrimų rezultatus. Tai nėra naujiena, bet ši informacija yra pasimetusi paraštėse“, – patikino D.Bumblytė.

Be atliktų tyrimų išrašų, svariu dokumentu gali tapti net ir asmens sveikatos priežiūros įstaigos išduotas dokumentas, patvirtinantis, kad asmuo persirgo COVID-19 liga.

Vis dėlto akcentuojama, kad šalyje nuspręsta laikytis bendros sistemos – galimybių paso, todėl, kad kontroliuojančioms institucijoms paprasčiau turėti vienodas kontrolės ir patikros sistemas.

„Paprastai tariant, galimybių pasą yra paprasčiau patikrinti. Jei bus pateiktas vakcinacijos išrašas, tikrinančiajai pusei teks žinoti, ar tai jau visa vakcinacijos schema, tikrinančiam teks skaičiuoti, kiek dienų yra praėję po to, kai žmogus pasveiko po ligos. Tai apsunkina, neefektyviai valdoma ir sukelia trikdžių. Todėl galimybių paso sistema yra logiškesnė ir paprastesnė“, – paaiškino D.Bumblytė.

Rašyti komentarą
Komentarai (12)

Skaitau ir nesuprantu ministerijos atstovo komentaro, kad asmuo gali būti užkrėstas paties tyrimo metu.Tai dabar jau bus baisu ir tirtis,jeigu šitaip šneka ministerijos atstovai.

KLAIPĖDIETEI: užsienyje privalu ir asmens dokumentas prie paso. Kuo lietuviai blogesni?

klaipėdietė

O kas patikrins, kad tai man priklausantis pasas? Galiu ir kaimynės paprašyti. Nejaugi ir asmens dokumentus reikės pateikti kiekvieną kartą ?
DAUGIAU KOMENTARŲ

SUSIJUSIOS NAUJIENOS