DĖL POTVYNIŲ GATVĖSE – SPRENDIMAI

Uostamiesčio meras Arvydas Vaitkus ir bendrovės „Klaipėdos vanduo“ generalinis direktorius Benitas Jonikas pristatė sprendimus, kurie, kaip tikimasi, padės išspręsti potvynių problemas pietinėje miesto dalyje. Parengtame plane vien per ketverius metus yra numatyta investuoti per 9 mln. eurų – „Klaipėdos vandens“ investicijos sieks per 7 mln. eurų, likusią dalį padengs savivaldybė.

Situacija – kelianti nerimą

Anot A. Vaitkaus, 7 proc. dienų per metus iš Baltijos jūros į Kuršių marių akvatoriją išstumiamas didelis vandens kiekis.

„Jeigu anksčiau kildavo 15–20 cm, šiuo metu vandens lygis pakyla 30 cm. Kodėl pradėjau nuo tokios tematikos? Nes liūtys, kurios buvo visai neseniai ir užliejo Klaipėdos miesto gatves, indikavo negatyvią situaciją – dalis vandens kolektorių buvo pastatyti seniai, jie būdavo užsemiami, o galimybė išstumti vandenį – tik hidrodinaminiais siurbliais ir tam, kad vanduo negrįžtų atgal į Dangės upę ir Kuršių marias“, – sakė A. Vaitkus.

Jis pridūrė, kad, pagal statistinius duomenis, apie 75 proc. miesto paviršinių nuotekų tinklų yra senesni negu 30 metų, tad jų būklė – avarinė.

Iš viso tokių taškų yra 46.

„Tas šokas, kuris buvo rudenį, privertė mus susitikti ir dažnai kalbėti apskritai apie visą lietaus nuotekų sistemą Klaipėdoje. Per ketverius praėjusius metus mes ne kartą kalbėjome apie tai, kad inventorizuotų lietaus nuotekų sistemą, deja, turime tik maždaug apie pusę, ir labai panašu, kad 30 metų šios sistemos nebuvo nei modernizuojamos, nei tinklai vienaip ar kitaip tinkamai prižiūrimi“, – pažymėjo Klaipėdos meras.

Arvydas Vaitkus. Vytauto Petriko nuotr.

Tvarkys vietą po viaduku

A. Vaitkus priminė ir itin probleminį miesto tašką – viaduką Herkaus Manto gatvėje.

Turime globalų uždavinį.

Šią vasarą po liūčių juo važiuoti buvo neįmanoma dėl susidariusių didelių vandens sankaupų.

Tokia pati padėtis ne kartą būdavo fiksuojama ir anksčiau.

„Akivaizdu, kad tokia situacija negali toliau tęstis. Per liūtis žaibas trenkė į kompresorinę ir ji atsijungė, tad reikia sutvarkyti taip, kad žaibo iškrovos negalėtų nutraukti tiekimo elektros energijos, kuri yra būtina tiems siurbliams veikti. Priešingu atveju po Herkaus Manto viaduku tos didelės vandens sankaupos visada atsiras. Vyksta kalba ir apie lietaus nuotekų sistemų priežiūrą, ypač apie paviršiaus priežiūrą, lapų surinkimą. Kalbame ir apie įvairias sistemas, kurios seniai naudojamos Vakarų pasaulyje – automobilių parkavimas vieną savaitės nelyginę dieną vienoje gatvės pusėje, kitą savaitės lyginę dieną – kitoje pusėje, nes tik tokiu būdu galima gatves tinkamai išvalyti“, – akcentavo A. Vaitkus.

Tad primenama, kad svarbu ne tik tvarkyti lietaus nuotekų tinklus, bet ir tinkamai, reguliariai valyti gatves.

Vieta ties Herkaus Manto viaduku yra apie 6,5 metro žemiau jūros lygio, tad čia liūčių metu suteka itin didelis kiekis vandens.

Pasak B. Joniko, bendrovė „Klaipėdos vanduo“ ketina sutvarkyti šią vietą.

Vandens ištekėjimo šaltiniai Klaipėdoje iš viso yra penki – didelė dalis nuteka į Dangės upę, Kuršių marias, Smeltalės upelį, Malūno tvenkinį ir Kretainio upelį.

Lemia daug priežasčių

„Turime globalų uždavinį – kiek galima greičiau inventorizuoti visus tuos tinklus, suvesti į geoinformacinę sistemą, kurią mes toliau modernizuojame. Manau, kad mes privalėsime dar sykį sėsti prie 2023–2027 m. planų. 2023-ieji tuoj pasibaigs, bet trejiems, ketveriems metams į priekį turime pasirengę programą, jai yra numatyta apie 9 mln. eurų“, – kalbėjo A. Vaitkus.

Pažymima, kad didelius potvynius Klaipėdos gatvėse lemia ne viena priežastis – ne tik dešimtmečius nemodernizuoti paviršinių lietaus nuotekų tinklai, bet ir sumažėję žalieji plotai mieste, dėl urbanizacijos padidėję kietųjų dangų plotai.

„Atsižvelgiant į problemos aktualumą miestui ir klaipėdiečiams, įgyvendintas didelės apimties, išsamus hidraulinis modeliavimas. Programos pagalba atlikti skaičiavimai parodė paviršinių nuotekų tinklų apkrovą intensyvaus lietaus metu, leido patikrinti galimus sprendimo būdus ir parinkti efektyviausias priemones problemos pašalinimui. Ateityje analogišką hidraulinį modeliavimą planuojama atlikti ir kitose miesto teritorijose“, – teigė B. Jonikas.

Atlikti skaičiavimai parodė paviršinių nuotekų tinklų apkrovą intensyvaus lietaus metu.

Hidraulinis modeliavimas atliktas didžiausiame paviršinių nuotekų baseine.

Jis aprėpia 524 hektarų teritoriją pietinėje miesto dalyje, nuo Baltijos pr. iki Smiltelės gatvės, o lietaus tinklai išsiraizgę apie 50 kilometrų.

B. Jonikas pasidalino informacija, kad į Smeltalės upelį intensyvių liūčių metu per sekundę išteka apie 7 tūkst. litrų vandens, kadangi yra ištekėjimas Smiltelės gatvėje.

O tam, kad tokie dideli kiekiai nutekėtų, turi būti itin gera pralaida.

Benitas Jonikas. Asmeninio archyvo nuotr.

Ardo ir medžių šaknys

Planuojama, kad per ateinančius dvejus metus Klaipėdos savivaldybė atliks lietaus infrastruktūros inventorizaciją ir perduos likusius lietaus nuotekų tinklus įmonei „Klaipėdos vanduo“.

Pažymima, kad iki šiol įmonei buvo pasiekiama informacija tik apie dalies miesto lietaus nuotekų tinklų būklę.

„Pirmasis planas iš dešimties – inventorizuoti didelę jų dalį, apie 180 kilometrų. Antrasis planas – kasmet investuoti į blogos būklės tinklų rekonstrukciją, tam įmonė numačiusi apie 400 tūkst. eurų investicijas. Tinklų būklė įvairi, kai kurie yra avarinės būklės, kai kurie – prastos: suaugusios medžių šaknys, gruntas“, – sakė B. Jonikas.

Tad kasmet planuojama atnaujinti po vieną kilometrą prastos būklės paviršinių lietaus nuotekų tinklų.

Taip pat norima plėsti paviršinių nuotekų tinklų infrastruktūrą, teritorijose, kurios dažniausiai užliejamos, bus atnaujinama ne mažiau nei po pusę kilometro per metus, investuojant apie 200 tūkst. eurų.