IŠSIPILDĖ NUOGĄSTAVIMAI, KAD EURAS IŠPŪS KAINAS

Praėjus dvejiems metams po euro įvedimo šalyje tapo akivaizdu, kad lietuvių nuogąstavimai, jog pakeitus valiutą kils kainos, išsipildė. Prekybininkų atstovai tvirtina, kad kainų kilimas su euro įvedimu nesusijęs. Ekonomistų pozicija šiuo klausimu neįtikinanti.

Sukrečiantys skirtumai

Praėjus dvejiems metams, išsaugota 2014-ųjų gruodį prekybos centruose gautos sąskaitos už prekes, paneigė bet kokius mitus, kad įvedus eurą Lietuvoje produktų kainos nepasikeitė.

Akivaizdu, jog jos tikrai labai pakito ir ne pirkėjų naudai.

Penkių grūdų batonas prieš dvejus metus kainavo 2,39 lito (0,69 euro), dabar – 0,99 euro. Taigi gaminys pabrango 30 euro centų.

Tiek pat pabrango ir juoda penkiagrūdė duona, kuri prieš dvejus metus kainavo 3,29 lito (0,96 euro), dabar – 1,26 euro.

Glaistytų varškės sūrelių kaina šoktelėjo tris su puse karto. 1,5 litro talpos šaltinio vandens "Christaline" butelis – daugiau nei du kartus (kainavo 0,89 lito arba 0,26 eurą, dabar kainuoja 0,56 euro).

Plikyti auksiniai ryžiai (4x100 g) kainavo 0,72 euro, po dvejų metų – 1,09 euro.

Grikiai pabrango 29, biri žalioji arbata "Dilmah" šoktelėjo 32 euro centais.

Tai tik maža dalis produktų, kurių kainų pokyčiai akivaizdūs.

Ir taip atsitiko po to, kai šalies valdžia pasirūpino priimti įstatymus, draudžiančius kelti kainas euro įvedimo dieną, taip pat pasiūlė Geros verslo praktikos memorandumą, prie kurio prisijungė ir nepiktnaudžiauti euro įvedimu viešai įsipareigojo per 4,2 tūkst. Lietuvos įmonių ir įstaigų.

Statistika rodo ką kita

Statistikos departamento pateiktoje lyginamojoje 2014-ųjų ir 2015-ųjų šimto pagrindinių vienarūšių vartojimo prekių ir paslaugų kainų pokyčių lentelėje matyti kiek kitokie rezultatai.

Pagal šiuos duomenis juoda raikyta duona užpernai atpigo 7 proc., lyginant su tuo pat laikotarpiu 2014 m., šviesi raikyta duona – beveik 9 proc., sausainiai pakeliuose iš kvietinių miltų – 6 proc.

Penkiais procentais atpigo jautienos kumpis be kaulo, 9 proc. – viščiukai broileriai, 7 proc. – aukščiausios rūšies virtos dešrelės.

Anot statistikos, 2015-ųjų gruodį, lyginant su tuo pačiu laikotarpiu 2014 m., beveik 13 proc. atpigo 2,5 proc. riebumo pasterizuotas pienas tetrapake, beveik penktadaliu – 9 proc. riebumo varškė popierinėje pakuotėje, dešimtadaliu – apelsinai.

Statistikos duomenimis, 2015 m. lyginant su 2014-aisiais, labiausiai brango grikių kruopos (14,9 proc.), šaldyta jūros lydekos filė be odos (10,6 proc.), obuoliai (14,5 proc.), žaliosios vynuogės su sėklomis (86 proc.), pomidorai (55 proc.), baltagūžiai kopūstai (40,4 proc.).

Prekybininkai gina savo garbę

Lietuvos prekybos įmonių asociacijos vadovas Laurynas Vilimas nesiginčijo, kad produktų kainos pakilo, ir esą, jei jos nekiltų, "mūsų ekonomika būtų labai rimtoje bėdoje".

"Augant ekonomikai, didėjant atlyginimams ir kitoms išlaidoms, be abejo, auga ir produktų kainos. Tai yra visiškai normalu ir nėra jokio kriminalo. Ar tam turėjo įtakos euro įvedimas? Manau, lygiai tiek pat, kiek ir bet kurio kito tik mūsų šaliai būdingo įstatymo priėmimas, kad ir darbo rinkos reguliavimas. Tas kainų lyginimas turi būti objektyvius, vertinant tiek ekonominę logiką, tiek rinkos dėsningumus", – įsitikinęs L.Vilimas.

Pasak L.Vilimo, mažmeninių prekybos tinklų kasdienių vartojimo prekių pardavimo pelningumas yra vienas mažiausių visoje rinkoje.

"Maistą ar kasdienes prekes pardavinėjantys prekybininkai dirba mažiausia pelno marža. Nors apyvarta yra didelė, bet pelningumas – vienas mažiausių", – pabrėžė L.Vilimas.

Brangimą lėmė ir emigracija

Anot L.Vilimo, prekybininkai stebi rinką ir vartotojų poreikius. Ir jei vartotojams kai kurios prekės tampa per brangios, prekybininkai ieško alternatyvų – pigesnių, bet panašios kokybės.

"Dėl kainų kilimo kai kuriuos atsakymus turėtų duoti gamintojai ir tiekėjai. Sutinku, kad ir nė vienas prekybininkas nedirba labdaros sąlygomis, ir nepardavinėja prekių veltui. Jie turi savo maržą, tai yra normalu. Bendrai nei kaltų, nei nekaltų dėl kainų kilimo nėra. Mes veikiame atviroje rinkoje ir esame priklausomi nuo globalių reiškinių. Be to, pas mus mažėja vartotojų, nes prekių vienetais parduodama mažiau. Vadinasi, dėl parduodamų mažesnių kiekių, kad išsilaikytų, prekybininkai turi taikyti didesnes kainas, tokia yra reali situacija", – tvirtino L.Vilimas.

Taigi tuo tarsi pripažįstama, kad produktų kainos parduotuvėse vis dėlto kilo.

Pasak L.Vilimo, skaičiai rodo, kad apyvarta šiais metais, buvo rekordinė, tačiau vertinant vienetais parduotus produktus, jie esą nesiekia prieškrizinio lygio.

L.Vilimas neslepia, jog taip atsitiko todėl, kad vartotojų Lietuvoje nėra tiek daug. Žmonės esą nepradėjo valgyti 2–3 kartus daugiau.

Be to, daug lietuvių važiuoja apsipirkti į Lenkiją. O mažai Lietuvos rinkai tai yra labai didelis ir svarbus pinigų nutekėjimas į kitą šalį.

"To negalime uždrausti žmonėms daryti. Visa tai yra susiję su tuo, kad kainos pas mus yra tokios, kokios yra. Kadangi konkurencija tarp prekybininkų ir tiekėjų Lietuvoje yra tikrai didelė, nes rinka yra maža, esame atviri visiems, kurie čia gali laisvai ateiti, steigtis, prekiauti, gaminti, bet kainos vartotojams, lyginant su kitomis ES šalimis, yra pačios mažiausios. Pigiau nei pas mus tik Lenkijoje, Rumunijoje ir Bulgarijoje. Kitas klausimas yra mūsų atlyginimų dydis", – dėstė L.Vilimas.

Nesupranta, kas nutiko

Ekonomistė, Seimo narė Aušra Maldeikienė pasakė atvirai, jog, praėjus dvejiems metams po euro įvedimo, maisto produktų kainos susilygino, kokios buvo esant litui.

A.Maldeikienė tikino, kad jai dar lig šiol labai sunku patikėti, kad šitaip drastiškai galėjo viskas brangti.

Jokios rimtos analizės, kodėl jos taip išaugo, nepateikė nei patys gamintojai, nei Seimo narės kolegos, ekonomistai. O pabrango beveik viskas, be išimties.

"Viešoje erdvėje gamintojai bando aiškintis, kad labai brango paslaugos, augo darbo užmokestis. Tačiau algos išaugo tik keliais procentais. Todėl dėl kainų kilimo jokio įtikinamo atsakymo neturiu. Paaiškinimai, kad maža rinka, todėl kainos didelės, man dvelkia nesąmone. Man atrodo, kad tai monopolinės rinkos pasekmė, nes beveik neliko smulkių gamintojų ir prekiautojų. Kodėl gi Lenkijoje tokios situacijos nėra? Ir tik todėl, kad po sistemos pasikeitimo iš socialistinės į laisvą rinką lenkai stengėsi riboti stambių objektų kūrimąsi", – teigė A.Maldeikienė.

Esą ir mūsų žmonės apie 2000-uosius ekonomistų buvo įspėjami į nedidelius miestelius neįsileisti stambių prekybos tinklų parduotuvių.

"Ir pati jiems tą sakiau, kad jei jie turės stambaus tinklo parduotuvę, neturės darbo vietų. Klausiau, ar jie pagalvojo, ką veiks jų vaikai? Jie man sakė, kad tinklų parduotuvėse kainos mažesnės. Pradžioje tikrai jos buvo mažesnės, o dabar? Ir ką šitoje situacijoje toliau daryti, aš, deja, neturiu nuomonės. Aš vaikštau į parduotuves, kaip ir visi, ir matau, kad maistas yra nerealiai brangus. Bet rašysiu ir reikalausiu Vyriausybės paaiškinimo, kodėl taip yra", – tvirtino A.Maldeikienė.

Suveikė M.Šalčiūtės dėsnis?

Pasak A.Maldeikienės, užsipulti Statistikos departamentą dėl esą visuomenės klaidinimo, kalbant apie kainų mažėjimą, yra neteisinga.

Seimo narė pasiūlė palyginti esamas buitinės technikos kainas, kurios dabar yra akivaizdžiai mažesnės nei buvo prieš kelerius metus.

Beje, ir degalai vis dar pigesni, nei buvo.

"Visa tai – buitinė technika, degalai ir kita, įskaičiuota į vartojimo prekių ir paslaugų krepšelį, todėl ir atrodo, kad bendras pirkinių krepšelis tarsi ir neišaugo. Nepaisant, kad labai pakilo maisto produktų kainos. Ir statistikai čia niekuo dėti. Nes jie skaičiuoja, ar auga šalies ekonomika, ar ne. Tačiau, kodėl taip brangsta maistas, rišlaus paaiškinimo rasti kol kas neįmanoma. Kainos man – gili paslaptis. Kaip ekonomistė, negalėjau net įtarti, kad taip bus. Ir, regis, Monikos Šalčiūtės dėsnis, kad įvedus eurą kainos prisitaikys "vienas prie vieno", suveikė", – liūdnai pajuokavo Seimo narė.