Kainos išliko panašios

Kai kurie prekybos tinklai Vėlinių žvakes parduoti pradėjo jau rugsėjo viduryje. Nors įprastai aktyviausiai jomis prekiaujama likus kelioms dienoms iki Vėlinių, pardavimai pradeda augti dar spalio pradžioje, o nuo mėnesio vidurio prasideda tikrasis pirkimo bumas – žmonės žvakes dažniausiai perka pakuotėmis po 6–12 vienetų, pasakoja prekybos tinklo „Norfa“ atstovas spaudai Darius Ryliškis.

„Žvakių kainos panašios kaip pernai – svyruoja nuo 0,27 iki 9,59 euro“, – apie kainas tinklo parduotuvėse kalba D. Ryliškis.

Pasak prekybos tinklo „Maxima“ atstovo ryšiams su žiniasklaida Tito Atraškevičiaus, pirkėjai kasmet įsigyja panašų skaičių kapų žvakių: praėjusių trejų metų duomenimis, visame prekybos tinkle parduota daugiau kaip 4 mln. žvakių.

Jis taip pat tikina, kad „Maximos“ parduotuvėse kapų žvakių kainos išlikusios panašios kaip pernai, o pirkėjai dažniausiai renkasi kapų žvakes už vidutinę kainą, kurios dega iki 24 valandų. Tokių šio prekybos tinklo asortimente siūlomų žvakių kaina su nuolaidų kortele siekia 0,60 ir 1,69 euro.

Kainas ir prekių asortimentą Lietuvoje stebinčio portalo pricer.lt atstovas Petras Čepkauskas sako, kad prekybininkai iš tiesų kapų žvakių kainas išlaikė panašaus lygio kaip ir 2024 m. „Iš esmės didelio skirtumo nėra, paprasčiausiai bus tik kalendorinis skirtumas, šiek tiek kitoks ritmas. Pagrindinis apsipirkimas Vėlinėms vyko praėjusį savaitgalį, nes šį savaitgalį jau ir pačios Vėlinės“, – išskiria jis ir paaiškina, kad jei Vėlinės būna savaitės viduryje, tai lemia kiek kitokius vartotojų apsipirkimo įpročius.

Pasak P. Čepkausko, visi prekybos tinklai jau išsitraukė savo geriausius pasiūlymus: nuolaidos žvakėms daug kur siekia 50 proc., kai kur taikoma akcija „Pirk dvi, mokėk už vieną“.

Tačiau vartotojui reikia būti labai atidžiam, pabrėžia jis: „Atrodo, kad žemiausia kaina yra ta pati, bet viena žvakė dega 36 valandas, o kita – 30 valandų. Tokių gudravimų yra labai daug. Praeitais metais buvo tokia pati situacija: atrodo, vizualiai tokios pačios žvakės, bet į vieną įpilta daugiau parafino, į kitą – mažiau. Reikia neapsigauti – atkreipkite dėmesį.“

„Praktiškai visi prekių tinklai skelbia ne kainą, o nuolaidą. Kai parduodama su nuolaida procentiniu dydžiu, reikia atidžiai skaičiuoti. Praktiškai visi tinklai išsiskiria savo žvakių gamintojais, net ir iš to paties gamintojo perka kitokio dizaino žvakes, todėl lyginti sudėtinga, tai galima daryti tik per jų degimo laiką, o štai taip gali ir apsigauti“, – dėsto P. Čepkauskas.

Petras Čepkauskas / Asmeninio archyvo nuotr.

Klasika ir minimalizmas

Kaip ir ankstesniais metais, pirkėjai šiemet renkasi minimalistinius, klasikinius sprendimus. Dekoruotų, puošnių žvakių paklausa išlieka nedidelė, o prioritetas teikiamas funkcionalumui ir ilgam degimo laikui, komentare „Kauno dienai“ apie pirkėjų pasirinkimus pasakojo statybos, remonto ir namų technikos prekių tinklas „Kesko Senukai Lithuania“.

„Taip pat matome aiškią tendenciją – žmonės vis dažniau derina tradicijų puoselėjimą su atsakingu vartojimu: nemaža dalis klientų renkasi žvakių įdėklus vietoj naujų žvakių. Tai rodo augantį vartotojų sąmoningumą ir norą prisidėti prie tvarumo – mažinti atliekų ir tausoti aplinką“, – dėmesį atkreipia prekybos tinklo atstovai.

T. Atraškevičius sako, kad kasmet vis mažiau pirkėjų ieško pigiausio žvakių varianto, pirmenybę teikia aukštesnei kokybei, todėl populiariausios išlieka ilgai degančios skaidraus stiklo žvakės. „Pagrindinis tokių žvakių išskirtinumas – ilgesnė liepsnos degimo trukmė ir didesnis atsparumas nepastoviomis oro sąlygomis. Ne ką mažiau populiarus pasirinkimas – kapų žvakių įdėklai. Jie sudaro trečdalį viso kapų žvakių asortimento, o jų populiarumas kasmet sparčiai auga“, – pasakoja prekybos tinklo atstovas.

D. Ryliškis sako, kad „Norfa“ atnaujina maždaug trečdalį kapų žvakių asortimento, pristatydama naujų modelių ir dizainų. Tačiau kai kurios žvakės nesikeičia jau daugiau nei du dešimtmečius – jos išlieka pirkėjų favoritės – tai vidutinio dydžio žvakės, degančios apie 30 valandų. „Mažesnių žvakių pardavimai po truputį mažėja, o didesnių, įvairesnių formų žvakių populiarumas auga sparčiausiai“, – atkreipia dėmesį jis.

Lietuvoje populiarėja ir LED žvakės. Prekybininkų teigimu, jos yra patogus variantas gyventojams, lankantiems toliau nuo gyvenamosios vietos nutolusius artimųjų kapus. P. Čepkauskas irgi pastebėjo, kad tokių žvakių kapinėse iš tiesų daugėja, bet turi abejonių dėl tokio pasirinkimo praktiškumo.

„Kai pats lankausi kapinėse, pastebiu elektroninių žvakių, bet turbūt tai ne pati geriausia idėja. Net jei kalbama, kad galima pakeisti tokių žvakių baterijas, praktiškai jos yra vienkartinės – nuo oro, drėgmės poveikio nėra stipriai apsaugotos, oksiduojasi ir pan. Na, nebent kalbėtume apie brangesnes, labiau izoliuotas, bet ar vadinamosios žvakės-tabletės yra geriau už parafiną – filosofinis klausimas“, – svarsto jis.

Kalbėdamas apie Vėlinių žvakių madas, P. Čepkauskas prisimena kelias ryškesnes jų bangas. „Kadangi prekybos srityje dirbu nuo 1998 m., galima pasakyti, kad iš pradžių aktualiausios buvo pačios pigiausios žvakės. Paskui, 10–15 metų, vyravo nuomonė, kad kuo brangesnės – tuo geriau. Dabar didžiųjų gražiųjų stiklo žvakių pirkimas slopsta – žmonės daugiau renkasi jų įdėklus, nes dauguma jau anksčiau nusipirko gražesnių žvakių vazų. Tačiau jos ir keičiamos, jeigu, pavyzdžiui, sudūžta“, – pastebėjimais dalijasi jis.

Jei žiūrėtume į metinius pardavimus, galbūt tik kiek daugiau negu pusė visų kapų žvakių parduodama per Vėlines.

Pasak P. Čepkausko, tarp Lietuvos parduotuvėse parduodamų importuojamų žvakių daugiausia pagaminta Lenkijoje, tačiau rinkoje smarkiai įsitvirtinęs ir pagrindinis lietuviškų kapų žvakių gamintojas „Geralda“. Tai patvirtina ir dauguma prekybos tinklų.

„Lenkijoje Vėlinių tradicijos netgi ryškesnės nei pas mus, todėl jie pateikia įvairaus asortimento. Žiūrėjau į statistiką, tai net ir iš Nyderlandų pas mus atvežama žvakių ir jos sudaro 10 proc. visų pardavimų. Tačiau aš taip ir neatsekiau jų lentynose“, – atvirauja P. Čepkauskas. Vis dėlto „Senukai“ pažymi, kad jų parduotuvėse iš tiesų galima rasti olandų gamintojo „Bolsius“ žvakių.

Ne tik žvakės

Prieš Vėlines auga ir dirbtinių bei gyvų gėlių, kapų vazų gėlėms, žvakių pridegimo, antkapių valymo priemonių, kapų tvarkymo ir priežiūros įrankių (grėbliukų, kastuvėlių, pirštinių), kapinių žemės pardavimai. Kai kurie prekybininkai mini ir šakočių ar kitų saldumynų pardavimų šuolius.

„Žmonės susitinka su artimaisiais, dalis važiuoja į kaimą pas gimines, tortuką atsiveža. Aišku, šis judėjimas daug mažesnis nei kalėdiniu periodu, bet pardavimus kažkiek pastimuliuoja“, – sutinka P. Čepkauskas.

Vis dėlto Vėlinės itin didelių prekybos šuolių nesukuria, išskyrus minėtas atitinkamų kategorijų prekes, pavyzdžiui, net ir vis labiau Lietuvoje populiarėjančio Helovino dekoracijas. P. Čepkauskas atkreipia dėmesį, kad kapų žvakių ar kito Vėlinėms būdingo asortimento prekybos tinkluose yra visus metus, nes žmonės anapilin išėjusius giminaičius prisimena ir per Motinos ar Tėvo dieną, prieš Velykas ar  mirimo metinių proga. „Vėlinės yra masiškiausios, bet mirusiuosius greitai prisiminsime ir per Kalėdas, vėl degsime žvakutes“, – neabejoja jis.

„Jei žiūrėtume į metinius pardavimus, galbūt tik kiek daugiau negu pusė visų kapų žvakių skaičiaus parduodama per Vėlines“, – priduria P. Čepkauskas.

Jis atkreipia dėmesį, kad itin didelių spūsčių prie kapinių jau kurį laiką nėra, tikriausiai ne išimtis bus ir šios Vėlinės. Žmonės išmoko planuoti savo logistiką ir laiką, jį labai vertina, todėl dalis kapines jau yra aplankę. „Be to, kai kuriuos anksčiau aplankyti artimųjų kapus paskatino ir mokinių atostogos, kurios prasidės iš karto po Vėlinių. Įtariu, kad šį savaitgalį aktyvumas bus ne tik prie kapinių, bet ir prie oro uostų. Pastebima, kad rudenį mokinių atostogų savaitė iš dalies irgi turi įtakos vartojimui“, – sako P. Čepkauskas.

Kalėdų šaukliai

Dalyje šalyje veikiančių prekybos tinklų jau pasirodė ir kalėdinės prekės. Kai kurių parduotuvių lentynas jos papildė jau spalio pradžioje. Pasak P. Čepkausko, normalu, kad pirmiausia tokios prekės pasirodo statybinių medžiagų ir dekoro parduotuvėse, pavyzdžiui, „Ikea“ ar „Senukuose“.

„Vis dėlto ankstesnis kalėdinių prekių pasirodymas ne tik pas mus, bet ir Vakaruose, pradėjo dominuoti po pandemijos, nes jos metu visi logistiniai tiekimai sutrūkinėjo ir prisidėjo kitos problemos. Prekybininkai pavėluotai gavo prekes, sutiko Naujuosius metus su pilnais sandėliais kalėdinių prekių, kurių nespėjo parduoti. 2021–2022 m. tokių prekių buvo vos ne nuo liepos pabaigos“, – prisimena P. Čepkauskas.

„Britanijoje vienas tinklas sublizgėjo vasaros viduryje: pradėjo prekybą internetu, kad žmonės žiūrėtų, pirktų iš anksto. Jeigu pasižiūrėtume į labai vartotojiškos JAV tautos tendencijas, parduotuvėse jau rugpjūčio mėnesį pradeda rodytis pirmosios ir Helovino, ir Kalėdų įdomesnės prekės, susijusios su sezonu, – pasakoja jis. – Pavyzdžiui, ten labai populiarūs advento kalendoriai, todėl jau rugpjūčio ar net liepos pabaigoje pasirodo pirmieji jų. Jie šiek tiek susiję su derliumi. Pas mus to nematyti, tiksliau, reklamuoti, pavyzdžiui, vyno ar alaus advento kalendoriaus negalima. JAV jie pasirodo gana anksti, kad kas nors pradėtų ruoštis dovanoms.“

Atrodo, kad žemiausia kaina yra ta pati, bet viena žvakė dega 36 valandas, o kita – 30 valandų. Tokių gudravimų yra labai daug.

Lietuvoje advento kalendoriai dažniausiai siejami su saldumynais, o JAV, pasak P. Čepkausko, praktiškai iš kiekvienos plataus vartojimo prekės galima pagaminti tokį kalendorių. „Amerikoje tai lygiaverčiai dalykai dovanoms ir pirkėjo namuose jau turi atsirasti prieš gruodžio 1-ąją, todėl tai pirmieji Kalėdų šaukliai Vakaruose. Pas mus taip labai to dar nematome. Esu matęs sūrio, augintinių skanukų, lego kalendorių, bet daugiausia tai saldumynai. Vartojimo idėjomis dar galime vytis ir vytis amerikiečius“, – juokiasi jis.

Tačiau lietuviai taip pat vis dažniau didžiosioms metų šventėms pradeda ruoštis iš anksto. „Net ir iš artimųjų pavyzdžių žinau, kad ruošimasis Kalėdoms prasideda sausio 1-ąją. Tai strategija, leidžianti sutaupyti. Kuo arčiau šventės, tuo labiau lakstysi tarsi išdegusiomis akimis ir brangiau už viską mokėsi, o jei per visus metus po truputį tai darysi, bus geriausia taupymo strategija. Tai ir biudžeto vienu metu per daug neapkrauna – vieną mėnesį vienam dovanėlę nuperki, kitą – kitam. Štai tau ir ramus gruodžio mėnuo be blaškymosi“, – sako P. Čepkauskas.