„EUROPIADA“ SUKĖLĖ NE TIK DŽIUGESIO, BET IR PASIPIKTINIMO BANGĄ: PINIGAI ŠVENTEI – Į ORĄ?

Prieš dvi savaites uostamiestį drebinusi "Europiada" sukėlė ne tik džiugesio, bet ir pasipiktinimo bangą. Pasigirdo priekaištų, kad esą veltui į orą išmesta pusė milijono eurų. Neva už tuos pinigus būtų buvę geriau pensininkams nupirkti nemokamų autobuso bilietų.

Išleido mažiau, nei planavo

Klaipėdos savivaldybė šiam renginiui buvo numačiusi 500 016 eurų, tačiau realiai išleista šimtu tūkstančių mažiau.

"Paskaičiavus išleistus pinigus, panašu, kad išleista arti 400 tūkst. Tai galėtų būti apie 350–370 tūkst. eurų. Dar laukiame galutinių duomenų. Dalyvių apgyvendinimui skirta apie 55 tūkst. eurų. Maitinimui – apie 80 tūkst., o visa kita suma buvo išleista visame mieste įrengtoms kelioms scenoms, miesto apipavidalinimui, koncertinių renginių įgarsinimui", – pinigus skaičiavo Klaipėdos savivaldybės administracijos direktoriaus pavaduotoja Asta Dirgėlienė.

Europos šalių tautinės kultūros festivalis "Europiada" organizuojamas nuo 1964 m., pirmą kartą buvo surengtas Belgijoje Antverpene. Kasmet festivalis pristatomas vis kitame Europos mieste.

57-oji "Europiada" į Klaipėdą sugrįžo po 13 metų. Pirmą kartą Klaipėdoje ši fiesta buvo organizuota 2009 m.

Trejus metus iš eilės šventę teko atidėti dėl pandemijos. Todėl 770-ąjį gimtadienį švenčiančios Klaipėdos pastangos atgaivinti po pertraukos šį renginį, "Europiados" organizacinio komiteto manymu, prilygsta šio festivalio išgelbėjimo misijai.

Paskaičiavus išleistus pinigus, panašu, kad išleista arti 400 tūkst.

Kokia grąža miestui?

Niurzgliams, kurie tvirtina, esą abejotinos kultūrinės reikšmės renginiui "su saviveikliniais kolektyvais" nederėjo skirti pusę milijono, A.Dirgėlienė atkerta skaičių kalba.

"Paskaičiuokime. Į Klaipėdą atvyko 1 243 renginio dalyviai. Kiekvienas jų pagal "Europiados" organizacinio komiteto taisykles sumoka nario mokestį. Tai sudaro 120 eurų. Organizuojančiai šaliai pervedama pusė surinktos nario mokesčio sumos. Dalyviai surinko 149 160 eurų. Klaipėda iš to gaus 74,5 tūkst. eurų", – skaičiavo A.Dirgėlienė.

Atvykėliams uostamiestis galėjo pasiūlyti padorias, bet ne prabangias sąlygas viešnagei.

Ansambliams buvo siūloma apsistoti įvairiose biudžetinių įstaigų patalpose – bendrabučiuose ir net mokyklose.

Jei svečio netenkino siūlomos vietos, jam niekas netrukdė apsigyventi viešbutyje.

Taip ir padarė daugelis Vakarų Europos šalių atstovų.

Pavyzdžiui, vokiečiai rinkosi pačiame miesto centre esantį keturių žvaigždučių viešbutį. Ten apsistojo ir daugiau svečių.

"Tai reiškia, kad iš šventės uždirbo ir miesto viešbučiai, kurie dar ir sumokėjo mokesčius valstybei. Maitinimas buvo organizuotas LCC tarptautiniame universitete. Bet kas uždraus žmogui pietumis mėgautis kavinėje, esančioje upės pakrantėje? Minimaliausiais skaičiavimais, vienas žmogus per dieną galėjo mieste išleisti 20 eurų", – svarstė A.Dirgėlienė.

Vadinasi, per dieną atvykę svečiai uostamiestyje paliko 24,8 tūkst. eurų.

Tačiau veikiausiai kiekvienas jų išleido gerokai daugiau.

"Renginys truko penkias dienas. Beveik visi atvyko diena anksčiau, o išvyko dieną po renginio. Iš viso jie Klaipėdoje viešėjo septynias dienas. Išeina, kad užsienio šalių ansamblių nariai, net skaičiuojant mažiausiomis išlaidomis, mieste išleido 174 tūkst. eurų. Realiai panašu, kad svečiai mieste išleido apie 200 tūkst. eurų. Juk uždirbo mūsų verslai, paslaugų teikėjai", – sakė A.Dirgėlienė.

Saitai: Klaipėdai jau net antrą kartą teko garbė organizuoti tarptautinį renginį, kai tokio šanso kitų šalių miestai laukia ne vieną dešimtmetį. Vytauto Liaudanskio nuotr.

Į renginį plūdo svečiai

Meno ansambliai penkias dienas rengė pasirodymus visiškai nemokamai.

"Apie honorarą niekas nekalba. O jei pasirodymai kai kam atrodo per menki, verta priminti, kad aukšto lygio atlikėjams yra mokami padorūs honorarai. Skaičiuojant labai grubiai, iš 400 tūkst. eurų, kuriuos skyrė miesto biudžetas, pusė sumos sugrįžo miestui per paslaugas. Taigi, nėra tiesa sakyti, kad renginys neatsipirko. Jis atsipirko. Ir su kaupu", – patikino A.Dirgėlienė.

Sakydama "su kaupu" A.Dirgėlienė turėjo galvoje mintį, kad, kiekvienam svečiui per savaitę mieste išleidus ne 100, o dvigubai daugiau, miestas galėjo uždirbti 400 tūkst. eurų.

Tai, kad septynias dienas Klaipėdos verslininkai galėjo uždirbti dar daugiau, byloja vaizdai, matyti penktadienio ir šeštadienio vėlyvą vakarą.

Specialiai į Klaipėdą į "Europiados" renginius tą savaitgalį buvo suvažiavę daugybė žiūrovų.

Dienai be nakvynės į pajūrį dūmė skuodiškiai, šilutiškiai, šiauliečiai.

Vilniečiai ir kauniečiai į Klaipėdą traukė nakvynės ieškodami pas bičiulius ir gimines, buvo ir tokių, kurie apsistojo viešbučiuose.

Teatro aikštėje užfiksuota, kaip įvairių šalių atlikėjai ir šokėjai šėlo iki paryčių, ragaudami lietuviškus patiekalus ir gėrimus.

Stebint vakarėlio vaizdo įrašą daugeliui kilo klausimas – ar tikrai tai vyko Klaipėdoje?

Atrodė, kad tai naktinio šurmulio vaizdai iš kokio nors Vakarų Europos didmiesčio.

"Tą savaitgalį Druskininkuose vyko Pasaulio lietuvių sporto žaidynės. Tikrai žinau, kad plaukikai susėdo į mašinas ir palikę Druskininkus atvažiavo į Klaipėdą, specialiai į "Europiadą". Žinau, kad ir amerikiečiai važiavo žiūrėti renginio ir sakė, kad tai buvo nuostabu", – tikino A.Dirgėlienė.

Dalis renginio dalyvių net pasiliko keletą dienų ilgiau ir po "Europiados".

"Miesto centre esantys viešbučiai buvo pilnutėliai", – sakė A.Dirgėlienė.

Pažino mūsų kraštą

Tiesa, iš 80-ies meno ansamblių dalis nakvynei pasirinko ne Klaipėdą, o, pavyzdžiui, Kretingą ar Kretingalę.

"Žmonės po pasirodymų užsakinėjo ekskursijas po Palangą, Kretingą, Nidą. Lankydami kitus miestus žmonės pažino mūsų kraštą. Buvo tokių, kurie atvažiavo su šeimomis. Šeimos nariai nemoka nario mokesčio, tačiau jie lygiai tiek pat išleido už nakvynę ar kitas paslaugas", – kalbėjo A.Dirgėlienė.

Išvažiuodami kai kurie svečiai su vietiniais bičiuliais atsisveikino lyg broliai.

"Esant tokiai geopolitinei padėčiai, šis renginys neša žinutę visiems mums – mes esame vieninga Europa. Dvi savaites po renginio Klaipėda vis dar sulaukia sveikinimų ir padėkų laiškų iš dalyvių. Socialiniuose tinkluose vis dar dalijamasi nuotaikomis ir nuotraukomis", – džiaugėsi A.Dirgėlienė.

Į Klaipėdą atvyko ansambliai iš keturiolikos Europos valstybių – Alandų salų, Belgijos, Bulgarijos, Čekijos, Vokietijos, Estijos, Ispanijos, Suomijos, Didžiosios Britanijos, Vengrijos, Italijos, Latvijos, Lenkijos, Švedijos.

Ispanai atrado Pakruojį

"Europiados" šeima Klaipėdą žino dar nuo 2009 m. Tada sulaukta 4 232 dalyvių.

"Šis renginys gyvuoja tik pačių saviveiklininkų dėka. O jie yra tie žmonės, kuriems brangi jų regiono tautinė kultūra, tradicijos, tautiniai kostiumai ir dainos. Kaip galima manyti, kad tai nėra vertybė?" – stebėjosi A.Dirgėlienė.

"Europiados" metu mezgasi asmeniniai santykiai, driekiasi draugystės tiltai.

"Praėjusios "Europiados" metu portugalai sutartinių varžytuvėse atrado Pakruojo ansamblį. Melnragėje vyko varžytuvės, kurių metu svečiai rungėsi šokiu ir daina. Varžybos baigėsi bendru šokiu", – pasakojo A.Dirgėlienė.

Pakruojo ansamblis "Pamūšis" šiais metais iš karto puolė ieškoti, kur jų draugai. Tačiau portugalai negalėjo atvykti tiek dėl siaučiančių gaisrų, tiek dėl karo baimės.

"Šiais metais ispanai atrado Pakruojį. Ansambliai labai susidraugavo. Šiemet ispanai vėlavo dėl atidėto skrydžio, jie naktį praleido oro uoste. Atvykę nebegalėjo dalyvauti atidaryme. Bet koks buvo žmonių užsidegimas, jie vis tiek važiavo tik trims dienoms. Kokia stipri jėga žmones veda. Netikėtai ispanai susidraugavo su būriu pakruojiškių", – pasakojo A.Dirgėlienė.

Vytautas Grubliauskas. Vytauto Liaudanskio nuotr.

Metas telktis

Klaipėdos meras Vytautas Grubliauskas drįstantiems priekaištauti dėl "Europiados" rengimo priminė, kad dėl teisės rengti šį festivalį varžosi dešimtys Europos miestų.

"Tai yra garbė. Retorinis klausimas – ar tos dešimtys Europos miestų, kurie rengė "Europiadas", tie kiti miestai, kurie atrinkti būsimų švenčių šeimininkais, tikrai į renginį žvelgia kaip į pinigų išmetimą į orą? Manyčiau, kad ne. Visų pirma, tai parodytas pasitikėjimas Klaipėda labai plačiame Europos kontekste", – akcentavo V.Grubliauskas.

"Europiada" parodė, kad Europa ieško vienybės kultūriniuose saituose.

Tai, kad uostamiestis sulaukė tūkstančio svečių, kurie dalijosi savo tautinėmis tradicijomis su klaipėdiečiais, yra puiki proga gyvai pažinti kitų šalių paveldą.

"Kitu atveju pasaulį beliktų pažinti tik per televizorių. Džiaugėsi širdis matant ne tik šokančius žmones, atvykusius iš visos Europos, bet ir minią jaunų klaipėdiečių, kurie įsitraukė į šokio sūkurius. Ar gali būti geresnis būdas parodyti savo tautinės kultūros perlus? Aš suprantu, kad nuomonių visada būna įvairių. Visada atsiras tokių, kurie sakys, kad tuos pinigus reikia pridėti prie pensijos ar išleisti kompensacijoms. Negalima pasaulio matyti tik per materialųjį aspektą", – kalbėjo V.Grubliauskas.

Miesto vadovas priminė, kokiomis aplinkybėmis šiemet rengta "Europiada".

"Europa telkiasi prieš Rusijos agresiją. "Europiada" parodė, kad Europa ieško vienybės kultūriniuose saituose. O skaldančių dalykų šiais laikais yra daug. Todėl manau, kad reikia vienytis ir telktis. Nemanau, kad tie pinigai buvo prašvilpti vėjais, pravalgyti ar pramiegoti. Jie išleisti labai prasmingai. O mes turėtume džiaugtis tuo, kas mus vienija", – akcentavo V.Grubliauskas.