GALIMYBIŲ PASAS – NE VISIEMS JO NORINTIEMS?

Nors suvaržymų dėl karantino pabaiga artėja, tačiau grįžimas į įprastą gyvenimą dar tikrai užtruks. Kol kas sunku prognozuoti, kiek tęsis pereinamasis laikotarpis. Jo metu gyvenimą turėtų lengvinti galimybių pasas. Tačiau ar juo galės džiaugtis tie, kurie nesinaudoja išmaniaisiais įrenginiais? Ar jis iš tiesų visiems bus prieinamas? Atsakymo dar nėra.

Galės rengti šeimos šventes

Praėjusią savaitę Vyriausybė pritarė galimybių paso koncepcijai, žiniasklaida atskleidė, kokių privilegijų įgis jo turėtojai.

Jau dabar akivaizdu, kad pasu vadinamas dalykas iš tiesų bus tik virtualus, realus išliks tik kiekvienam suteiktas skirtingas QR kodas.

Būtent jį turėtojas turės pateikti norėdamas apsilankyti numatytose vietose.

Galimybių pasas turėtų pradėti veikti gegužės 24 d., tai yra po pusės mėnesio.

Šis pasas reikalingas tam, kad kuo daugiau verslininkų galėtų pradėti dirbti ir uždirbti, o žmonės galėtų naudotis verslo paslaugomis, nesibaimindami užsikrėsti koronavirusu patys ar užkrėsti kitus.

Tokį pasą turėtume rodyti įeidami į viešojo maitinimo įstaigas, tai yra ne tik į prabangius restoranus, bet ir paprastas kavines, į kurias iki karantino užsukdavo daugelis.

Šis dokumentas suteiks galimybę dalyvauti masiniuose renginiuose tiek uždarose, tiek atvirose vietose.

Taip nebus, kad nueisime į kažkokią įstaigą ir kažkas išduos pažymėjimą.

Tai yra paso turėtojas galės eiti į koncertus, sporto varžybas, teatrus.

Veikiausiai galimybių pasas taps labiausiai geidžiamas norintiems rengti šeimos šventes, mat turintieji šį dokumentą galės nuomotis didesnes patalpas ir kviesti neribotą svečių skaičių.

Atvers duris gyvenimui

Išsiilgę pramogų žmonės, turintys galimybių pasus, galės mėgautis laisvalaikio pramogomis tiek atvirose erdvėse, tiek po stogu.

Klausimai: klaipėdietis V.Tamošiūnas nustebo sužinojęs, kad vakcinavimo kortelė nėra tapati galimybių pasui. (Vytauto Petriko nuotr.)

Pasiplaukiojimai laivais, įvairios pramogos ir linksmybės, per metus trukusius suvaržymus   tapusios tikra svajone, pagaliau būtų prieinamos.

O ir išvykos Lietuvoje, kelionės į kitas šalis, gyvenimas viešbučiuose ir poilsio namuose, kai viename kambaryje apgyvendinami ne tik vienos šeimos nariai, galimybių paso turėtojams vėl taps realybe.

Į darbo vietas turėtų grįžti valdininkai ir kitų valdiškų įstaigų darbuotojai, interesantai juos galės lankyti gyvai, jų kabinetuose.

Įkalintų giminaičių turintys asmenys galės juos aplankyti pataisos įstaigose ir tardymo izoliatoriuose.

Pranešdami apie galimybių pasą valdžios žmonės informavo, kad jį galės gauti pasiskiepiję nuo koronaviruso, persirgę COVID-19 arba gavę neigiamą COVID-19 testo rezultatą asmenys.

Lietuvoje pradėjęs veikti galimybių pasas vėliau galės būti integruotas į Europos Sąjungos (ES) planuojamą skaitmeninį imuniteto sertifikatą, kurio įteisinimą visos ES mastu pasiūlė Europos Komisija.

Didins atskirtį?

Akivaizdu, kad galimybių pasas jau netrukus turėtų tapti vienu iš trokštamiausių dalykų.

Tačiau jauni žmonės, tebelaukiantys galimybės pasiskiepyti, jau prabyla apie tai, kad šis pasas diskriminuos dalį visuomenės. Jaunieji visuomenės nariai ilgiausiai lauks galimybės skiepytis, todėl bus paskutiniai gavę galimybę naudotis galimybių pasu.

Kol kas pirmieji paskiepyti ir taip gavę galimybę apsisaugoti nuo klastingo viruso vyriausieji mūsų visuomenės nariai dar tyli.

Dalis jų tiesiog nesupranta, jog jie gali būti diskriminuojami net labiau nei jauni mūsų šalies piliečiai.

Pasiskiepiję daugelis vyresnio amžiaus žmonių džiaugiasi turėdami tai patvirtinančią kortelę, tačiau ne kiekvienas supranta, kad ji nėra tapati galimybių pasui.

Ekonomikos ir inovacijų ministerija anksčiau yra teigusi, jog galimybių pasas būtų virtualus dokumentas, kurį galėtų gauti žmonės, atitinkantys kriterijus dėl imuniteto.

Kiekvienu atveju asmeniui būtų suteiktas imunitetą patvirtinantis QR kodas, kurį jis turėtų pateikti prieš lankydamasis renginyje ar kitoje to pareikalausiančioje įstaigoje.

Kaip jį gauti internetu nesinaudojančiam žmogui ir kaip atsispausdinti patį QR kodą? Tai kol kas vis dar nėra paaiškinta.

Neturi išmaniųjų telefonų

Žinomas klaipėdietis kraštotyrininkas Vytas Tamošiūnas jau ne vienerius metus yra pensininkas.

Vyras gyvena aktyviai, lankosi viešose paskaitose bei kituose renginiuose, skaito spaudą ir dažnai viešai išsako savo nuomonę apie daugelį viešųjų aktualijų.

Tačiau jis, kaip ir daugybė kitų panašaus amžiaus žmonių, nesinaudoja kompiuteriu, namie turi tik laidinį telefoną, ir, kioske ar prekybos centre pateikęs mokėjimo sąskaitas, mokesčius sumoka tikrais pinigais.

„Po skiepų man davė kortelę. Kiek girdžiu per radiją ir televiziją, tik tiems, kas važinėja po pasaulį, reikalingi tokie galimybių pasai. Aš į užsienį nekeliauju, man gerai ir savuose namuose, manau, man tos kortelės užteks. Ar gali būti, kad skiepų kortelės nepakaks? Bet kam reikia taip dubliuoti? Man tai primena biurokratinius viražus“, – svarstė V.Tamošiūnas.

Vyras prisipažino elektronine bankininkyste nesinaudojantis ir apskritai kompiuterio namie neturintis.

Jam galima prisiskambinti laidiniu telefonu, o mobiliojo ryšio telefonai jį tiesiog nervina, todėl tokį aparatuką, kuriuo renkant numerį reikia spaudyti mygtukus, jis laiko stalčiuje.

„Tokių žmonių, kaip aš – labai daug. Ko gero, didžioji dauguma pensininkų, o ir tarp dirbančiųjų tokių dar tikrai rastume“, – teigė V.Tamošiūnas.

Klaipėdietė Regina atvirai teiravosi dienraščio „Klaipėda“ žurnalistų, kur galima įgyti ne virtualų, o apčiuopiamą galimybių pasą.

„Gal žinote, kur būtų galima gauti popierinį galimybių pasą? Į kokią įstaigą reikėtų kreiptis? Abu su vyru neturime išmaniųjų telefonų, tad gauti elektroninį – jokių galimybių“, – teiraudamasi įtarė moteris.

Atsakymo dar nėra

Oficialiai pranešama, kad, remiantis e.sveikatos sistemos duomenimis, techninį paso įgyvendinimą atliks Registrų centras.

Ekonomikos ir inovacijų ministerijos Ryšių su visuomene skyriaus darbuotojos paaiškino, kad šiuo metu baigiami techniniai darbai galimybių pasui sukurti.

Iki jo starto visuomenei bus pristatytos visos detalės, kaip konkrečiai veiks šis sprendimas.

Tiesa, bendraudama telefonu ministrės Aušrinės Armonaitės atstovė spaudai Skaistė Barauskienė teigė, kad atsakymo, kaip techniškai bus galima kiekvienam gauti specialųjį kodą, dar nežino, bet pagyvenusiems, internetu nesinaudojantiems žmonėms tai padaryti kas nors turės padėti.

Paprastai vyresnio amžiaus žmonės kompiuterinio raštingumo pradmenų mokosi bibliotekose.

Bibliotekininkės mielai padeda parašyti elektroninį laišką ar rasti rūpimą informaciją internete.

Tačiau padėti pasinaudoti elektronine bankininkyste ir įeiti į e.sveikatos serverį jos negalės, nes Asmens duomenų apsaugos įstatymas draudžia tai daryti.

Tiems, kas turi čia pat gyvenančius vaikus ir anūkus, problemą padės išspręsti namiškiai.

Vis dėlto daugybei vienišų žmonių į šį klausimą dar niekas negali atsakyti.

„Kol kas negalime atsakyti, kaip tai bus padaryta. Kasdien po kelis kartus sprendžiame, svarstome, bet dar negalime nieko konkretaus pasakyti. Artėjant gegužės 24 dienai, kartu su Registrų centro specialistais pristatysime, kaip atrodys tie kodai ir daug kitų techninių klausimų. Taip nebus, kad nueisime į kažkokią įstaigą ir kažkas išduos pažymėjimą. Kažkas turės internetu nesinaudojantiems žmonėms padėti. Nuoširdžiai abejoju, ar tokie žmonės naudosis tuo galimybių pasu. Tą klausimą dar reikėtų apgalvoti“, – teigė ministrės atstovė.

Kalbėdama apie galimybių pasą S.Barauskienė tik pasidžiaugė, kad kuo toliau, tuo daugiau atsidaro veiklų, kurioms nereikės tokio paso.