GAMTOS IŠDAIGOS: TEKA SULA, PRAŽYDO GĖLĖS

Pajūrio augalams gamta iškrėtė pokštų – vos kelias dienas švietusi saulė pažadino ankstyvų pavasarinių gėlių žiedus, pakelėse pražydo blindės, o gyventojai ėmė ragauti klevų sulą.

Žiemos vyti nereikės?

Visi šie gamtos reiškiniai lyg ir reikštų artėjantį pavasarį, tačiau sinoptikai net ir pajūriui šią savaitę žada šalčio bangą.

Dienraščio "Klaipėda" skaitytoja, vasario 5-ąją savo kieme užfiksavusi pražydusias snieguoles, stebėjosi, kad šiais metais šios gėlės žiedus parodė itin anksti.

"Snieguolės kartais prasikala net pro ledo ir sniego sluoksnį. Tačiau vasario pradžia net ir joms dar ankstyva. Dažniausiai šios svogūninės gėlės pražysta kovo ar balandžio mėnesiais. Tiesa, pasitaiko tokių šiltų žiemų, kai jos sužydi ir viduržiemį", – tikino gėlių mėgėja.

Savo kieme gėlininkė aptiko ir žydinčių saulučių. Netoliese esančioje pievoje buvo galima išvysti ir kelis pražydusius šalpusnius.

Pavasaris ateis per Užgavėnes, net nereikės vyti žiemos.

"Apgavo augalus gamta. Ankstyvi žiedai dažniausiai reškia jų mirtį. Juk artėja šalčiai, vargu ar tie žiedai atlaikys. Tačiau, prisiminus kinų Naujuosius metus, kuriuos visai neseniai šventėme, jie reiškia atgimimą, pavasario laukimo pradžią. O pavasaris ateis per Užgavėnes, net nereikės vyti žiemos", – prognozavo rusniškis žolininkas Virgilijus Skirkevičius.

Dar viena netikėta šios žiemos išdaiga – Rusnėje vasario mėnesio pradžioje ėmė tekėti klevų sula.

"Vienas žmogus prieš kelias dienas man atnešė klevų sulos. Nepatikėjau. Pagalvojau, kad užšaldęs buvo. Tačiau paragavau ir nustebau – šiųmetė sula. Kelias dienas buvo atšilę, štai ir ėmė judėti sula klevuose", – pasakojo V.Skirkevičius.

Nesiskirs nuo ankstesnių pavasarių

Lietuvos hidrometeorologijos tarnybos Klimatologijos skyriaus vedėjas Donatas Valiukas, kaip ir rusniškis žolininkas, numatė tą pačią šių metų pavasario datą.

"Pavasaris pats ateis per Užgavėnes. Šiais metais jos yra labai vėlyvos – vasario 28-ąją. Savaiminis klimatologinis pavasaris į pajūrį dažniausiai atkeliauja pirmą kovo dešimtadienį, o didžiojoje Lietuvos dalyje – įsibėgėjus kovui", – aiškino klimatologas.

Specialistas tikino, kad artėjantis pavasaris neturėtų skirtis nuo praėjusių ir užpraėjusių metų. Tai reikštų, kad jis bus ankstyvas.

"Pernai kovą laikėsi keturių laipsnių šilumos temperatūra. Gal Rusnėje, kuri yra pamary, pavasaris ir ateina anksčiau? Gal gėles pažadino ilgėjančios dienos? Nes statistiškai vasaris būna toks pats šaltas, kaip ir sausis. Šią savaitę pasirodysiančia šalčio banga taip pat nereikėtų stebėtis. Pasitaiko, kad vasaris būna net itin žvarbus. 2011 ir 2012 m. vasariai buvo labai šalti", – tikino D.Valiukas.

Tiesa, klimatologas ramino, kad po šios savaitės daugiau šalčių vasarį tikėtis nereikėtų.

Užsienio klimatologai taip pat prognozuoja, kad pavasaris bus ankstyvas.

"Užsienio klimatologai taip pat prognozuoja, kad pavasaris bus ankstyvas. Vasaris turėtų būti šiltesnis nei įprasta net dviem laipsniais. Kovą prognozuojama taip pat šiltesnė temperatūra. Kovą daugiametė vidutinė temperatūra siekia 0,4 laipsnio šalčio, balandį – 6,7 laipsnio šilumos", – konstatavo D.Valiukas.

Stebino šalčio rekordai

Ką galėtų reikšti itin anksti vadinamaisiais kačiukais pasipuošusios blindės, klimatologas nedrįso prognozuoti. Pastarosios dažniausia sužydi tik po to, kai žiedus išskleidžia lazdynai.

Pagal fenologinį kalendorių, po to, kai žiedus ima krauti baltalksnis ar riešutinis lazdynas, išsiskleidžia ir šalpusnis. Apie 10 dienų vėliau pražysta juodalksnis, o praėjus dviem savaitėms – ir blindė.

"1991 m. vasario 21 d. Kybartuose oro temperatūra buvo pakilusi iki 16,5 laipsnio šilumos. Absoliutus temperatūros minimumas fiksuotas 1956 m. vasario 14-ąją. Tą kartą Utenoje spaudė 42,9 laipsnio šaltis. Klaipėdoje šalčiausia buvo 1956 m. vasario 1-ąją. Atšalo iki 33,4 laipsnio. Šilčiausia buvo 1989 m. vasario 26-ąją, kai termometrų stulpeliai pakilo iki 15,4 laipsnio aukščiau nulio", – temperatūrų rekordus vardijo D.Valiukas.