GYVENTOJAMS POLICIJOS KAIMYNYSTĖ APKARTO

Vyresnieji Kauno gatvės gyventojai, įsigiję čia butus dar tada, kai tik buvo pastatyti daugiabučiai šios gatvės namai, šiemet minės pusės amžiaus, kai čia gyvena, sukaktį. Anksčiau didžiavęsi nuostabiu rajonu, dabar žmonės jaučiasi vis labiau pamiršti ir nuskriausti dėl didelių įstaigų kaimynystės.

Gyveno prestižiniame rajone

Klaipėdietis Algirdas Guzauskas tikina: Kauno gatvei šiemet sukanka 50 metų.

Tie, kas čia įsikūrė pirmieji, dabar jau – pensininkai. Nuo seno ši vieta buvo laikoma puikiu mikrorajonu.

Pirmiausia todėl, kad visiškai šalia yra nuostabus ąžuolynas. Tai vieta, kur smagu pasivaikščioti jauniems tėvams ir senukams.

Įdomi ir šios vietovės praeitis. Šioje vietoje yra buvęs Klaipėdos oro uostas. Teigiama, kad šimtamečiai medžiai yra senojo, gal net pagoniškus laikus menančio švento ąžuolyno liekanos.

Vieta gyventi patogi ir tuo, kad neskubant iki miesto centro nesunku nueiti pėsčiomis.

"Esu girdėjęs architektus sakant, kad šis mikrorajonas labai tinkamai suplanuotas, patogus žmonėms. Taip ir jautėmės ilgus metus. Gyvenimas pradėjo keistis, kai mūsų gatvėje atsirado didžiausias mieste prekybos ir pramogų centras. Bet prie parduotuvės yra didžiulė automobilių aikštelė. Joje mašinos nesutelpa, kai skelbiamos nuolaidų akcijos ir prieš didžiąsias metų šventes. Tačiau, kai kiek daugiau nei prieš metus greta pradėjo veikti Vyriausiasis policijos komisariatas, mūsų gyvenimas visai apkarto", – tikino Kauno gatvės gyventojas.

Vyras pastebėjo, kad kiemuose pradėjo darytis ankšta dar prieš dešimtmetį. Ir nenuostabu, nes visi sovietmečiu statyti namai turi itin ankštus kiemus.

Prieš kelerius metus susitikę su gyventojais projektuotojai tikino skaičiuojantys, kad prie 85 butų namo turėtų tilpti 70 automobilių.

Dabar toks skaičiavimas – netikslus, nes ne viena šeima turi dvi ar net tris mašinas.

Žmonės vis dar laukia pažado tvarkyti kiemus ir platinti aikšteles prie tų namų, kurie imsis renovacijos.

Kaip ir kitose miesto vietose, dauguma senųjų gyventojų nenori renovacijos baimindamiesi didelių paskolų.

Atsikėlė šimtai pareigūnų

Skirtingai nuo kitų panašiai ankštų kiemų, į Kauno gatvę išvažą turintys namai pastaruoju metu dūsta nuo kaimynystės.

Kiekvieną dieną čia vyksta tikras karas už galimybę įvažiuoti į kiemą.

Kiek daugiau nei prieš metus šioje gatvėje pradėjo veikti Vyriausiasis Klaipėdos apskrities policijos komisariatas.

Jame dirba apie 700 darbuotojų. Nemaža dalis jų atvažiuoja nuosavu transportu.

Visiems vietos komisariato kieme arba aikštelėse šalia pastato neužtenka.

Dalis pareigūnų ir tarnautojų raginami mašinas palikti "Akropolio" aikštelėje arba pirmojoje Kauno gatvės juostoje.

Todėl didelė daugybė interesantų, atvažiuojančių į policiją neilgam, neranda vietos sustoti arti komisariato ir spraudžiasi į siauručius arčiausiai stovinčių namų kiemus.

"Tikras košmaras, kai į prigrūstą kiemą reikia įvažiuoti greitajai pagalbai, o dar blogiau – didžiulei ugniagesių mašinai. Pats esu matęs, kaip greitosios vairuotojas nėjo kartu su medikais išnešti ligonio, nes bet kurią akimirką jam galėjo tekti išvairuoti automobilį. Mat "greitukė" tapo keliuko kamščiu, atsitraukti jai nebuvo kur, – pasakojo A.Guzauskas.

Apie vargus vykstant gelbėti žmonių sveikatą ar net gyvybę kalba greitosios medicinos pagalbos vairuotojai.

Tačiau jie neišskiria Kauno gatvės kiemų kaip siauresnių nei kitų sovietmečiu statytų kvartalų.

Kiek sunkiau ugniagesiams bei šiukšliavežiams.

Klaipėdos priešgaisrinės gelbėjimo valdybos operacijų vadovas Valdas Kundrotas patvirtino, kad išvažiuoti iš šių dažniausiai labai gausiai mašinų prikimštų kiemų paprastai pavyksta tik atbulomis.

Būna, kad vyrams tenka rankomis kelti kelią užtvėrusį automobilį, nereti atvejai, kai mašinos apibraižomos.

Kiemai virto purvynais

"Dieną, kai mes, gyvenantieji šalia komisariato, išvažiuojame į darbus, mūsų kiemus užkemša policininkų ir policijos interesantų mašinos. Viltis, kad vakare pasikeisime vietomis, ne visada pasiteisina. Spėjame, kad čia lieka per naktį dirbančių policininkų automobiliai," – tikino gyventojas.

Apie tai byloja ir kiemuose iki purvo praminti takai, vedantys ne kur kitur, o į policijos komisariatą.

Žmonės jau seniai pamiršo apie estetiškus žolynus kiemuose. Jie visi išvažinėti.

Kiekviena įvaža į kiemus yra aklina, jomis nėra galimybės nuvykti į kokią nors kitą gatvelę.

Šios įvažos jungia du ar tris namus. Jose stovi ir atliekų konteineriai, kuriuos ištuštinti atvažiuojančios mašinos taip pat yra didelės ir sunkiai čia įsitenka.

Gyventojai yra girdėję apie ketinimus šiukšlių konteinerius iš kiemų iškelti prie pat Kauno gatvės.

Kai vairuotojas įsuka į kiemą, neretai pamato priešais atvažiuojantį automobilį ir yra priverstas judėti atgal atbulas.

Taip įvažiuoti į judrią Kauno gatvę yra pavojinga. Todėl žolynai čia taip pat išvažinėti ir virtę neišbrendamais purvynais.

Vengdami susidūrimų su atbulomis iš kiemų išvažiuojančiomis mašinomis Kauno gatve važiuojantys vairuotojai pristabdo, taip per kelias akimirkas susidaro kamšatys.

Didžiąją dienos dalį eismas šioje gatvėje yra toks intensyvus, kad išsukti iš kiemo į kairę, Šilutės plento link, yra nerealu.

Nuo Taikos prospekto pusės atvažiuojantys vairuotojai, keliskart stabtelėję prie pėsčiųjų perėjų arčiau prekybos centro, paspaudžia greičio pedalą.

Todėl pėstiesiems ši gatvė yra itin pavojinga.

Čia būta žūčių. 2014 m. gruodį įsibėgėjusio automobilio nesustabdęs vairuotojas mirtinai traumavo 83-ejų Mažosios Lietuvos istoriką, socialinių mokslų daktarą Albertą Jušką, tądien ėjusį į parduotuvę.

Nuo kaimynų apsigynė

Komisariato kaimynystės žalą Kauno gatvės gyventojams pripažįsta ir miesto vadovai, neneigia jos ir policijos vadovai.

Apie galimas bėdas kalbėta jau 2015 m. gruodį, kai policijos padaliniai iš viso miesto susikraustė į vieną pastatą.

Tada Klaipėdos apskrities policijos viršininkas Alfonsas Motuzas pripažino, kad problema gali kilti vien todėl, kad taupant valstybės pinigus buvo atsisakyta projekto statyti šalia naujojo policijos pastato daugiaaukštį garažą.

Mintis apie jį nėra palaidota, tačiau kada šis planas bus realizuotas, niekas nesiima prognozuoti.

Todėl darbuotojams leista statyti automobilius aplinkui komisariatą, dvi aikštelės nuo visų kitų žmonių transporto priemonių buvo atitvertos užkardais.

O į trečiąją atvažiavęs gali gauti baudą, nes kelio ženklas joje draudžia palikti automobilį.

Tie, kas surizikuoja nepaklusti, susitvarkę reikalus policijoje sužino, kad ilgam neužmirš apsilankymo, nes randa už valytuvų užkištą įspėjimą, o gal net pranešimą apie paskirtą baudą.

Taip policininkai atsigynė nuo toje pačioje gatvėje gyvenančių žmonių mašinų bei interesantų automobilių.

O savo darbuotojams, kurių mašinos netelpa policijos aikštelėse, uždrausti važiuoti į daugiabučių namų kiemus vadovai neturi galimybės. Jie gali tik gražiuoju paprašyti pavaldinių nesukti į kiemus.

Šalia komisariato civiliams leidžiama sustoti tik pirmojoje Kauno gatvės juostoje.

Tai reiškia, kad gal tik 20 vairuotojų turi galimybę stabtelėti arčiau.

Tiesa, policijos vadai nuo pirmosios darbo šioje vietoje dienos ragina ir interesantus, ir pareigūnus naudotis arčiausiai komisariato esančia "Akropolio" mašinų aikštele.

"Blogai, kad žmonės tingi paėjėti. Bet kurio didelio Europos miesto ar net Vilniaus gyventojai pasakytų, kad trys ar keturi šimtai metrų pėstute nuo aikštelės iki tikslo nėra daug. Čia jau kultūros reikalas. Neturime jokių svertų uždrausti žmonėms važiuoti į gyvenamųjų namų kiemus. Žemė – valstybės, todėl niekas nėra kiemo ar gatvelės savininkas", – kalbėjo Klaipėdos apskrities policijos viršininko pavaduotojas Ramūnas Šideikis.

Žadėjo ieškoti išeities

"Kauno gatvė dabar jau yra vadinama miesto centru. Ji turi susilaukti miesto valdžios dėmesio tiek dėl bendros tvarkos, tiek dėl mašinų stovėjimo problemų ir oro teršimo", – visų kaimynų nuomonę išsakė klaipėdietis A.Guzauskas.

Miesto meras Vytautas Grubliauskas teigė ne tik spaudoje skaitęs, bet ir iš gyventojų girdėjęs apie jų dėl policijos komisariato kaimynystės patiriamus nepatogumus.

"Sprendimų reikės ieškoti ir vėliau ar anksčiau jie bus rasti. Neišvengiamai turėsime ieškoti kompromisų. Ir visų pirma gyventojų patogumui, o priešais įsikūrusios institucijos turėtų būti kompromisams pasiruošusios labiau. Nes ne gyventojai pas juos atėjo, o jie pas gyventojus į kaimynystę. To užmiršti negalima, – teigė V.Grubliauskas. – Pirmiausias prioritetas yra eismo saugumas, po to – patogumas gyventojams. Kartais teisingi teisės požiūriu sprendimai būna labai neteisingi socialiniu požiūriu. Laikas parodė, kad tobulintinų dalykų yra, ir atėjo metas tai daryti."

Meras svarstė ir greičio šioje gatvėje ribojimo galimybę.

V.Grubliauskas neseniai lankėsi policijoje ir pats automobilį buvo palikęs "Akropolio" aikštelėje. Jis tikino nematantis jokių problemų čia statyti mašinas policijos interesantams, tačiau pripažino, kad Kauno gatvės namuose gyvenantiems žmonėms tai vargu ar tinkamiausias variantas.

Mero pavaduotojas Artūras Šulcas, aktyviai dalyvaujantis Saugaus eismo komisijos veikloje tikino, kad kolektyvinio gyventojų prašymo keisti eismo situaciją šioje vietoje nebuvo gauta.

Statistika ir faktai

Klaipėdos apskrities vyriausiajame policijos komisariate kasdien apsilanko:

nuo 300 iki 600 Kelių policijos bei Migracijos skyriaus interesantų;

30–40 asmenų parašo pareiškimus policijai;

dar kelios dešimtys susitinka su tyrėjais.