KĄ ŽADA VALSTYBINĖS SAUGOMŲ TERITORIJŲ TARNYBOS REFORMA?

Aplinkosaugininkams – dar viena valdžios sumanyta pertvarka. Valstybinėje saugomų teritorijų tarnyboje netrukus iš 33 regioninių parkų direkcijų teliks aštuoni regioniniai centrai. Gamtosaugininkams kyla įtarimų, kad parkuose nebeliks statybų kontrolės, o didžiulių lankytojų srautų sulaukiantys objektai tiesiog bus privatizuoti.

Laukia atleidimo lapelių

Pati Aplinkos apsaugos ministerija teigia, kad pertvarkos Saugomų teritorijų tarnyboje nori ne dėl taupumo, o dėl kokybinių pokyčių.

Tačiau tai nerimą kelia regionuose ne vieną dešimtmetį dirbantiems specialistams – išmokę dirbti tai, ko reikia čia ir dabar konkrečiame padalinyje, specialistai gali išgirsti, kad, valdžios iš Vilniaus manymu, jie metų metais vykdė ne tas funkcijas.

"Ir tai labiausiai kelia nerimą. Kiekvienas gausime atleidimo lapelius, kam kokios pareigos bus pasiūlytos, iki šiol neaišku. Motyvacijos mažai. O kai padaliniuose dar ir šiaip mažai darbuotojų, visa tai neprisideda prie sistemos gero darbo", – nuotaikas nupasakojo Pajūrio regioninio parko direkcijos vadovas Darius Nicius.

Kiekvienas gausime atleidimo lapelius, kam kokios pareigos bus pasiūlytos, iki šiol neaišku. Motyvacijos mažai.

Reorganizacija nepalies nacionalinių parkų direkcijų. Šiuose padaliniuose dirba vidutiniškai po tris dešimtis specialistų, o štai regioniniuose parkuose jų tris kartus mažiau, vidutiniškai po 10 žmonių. Yra ir tokių įstaigų, kurios turi vos 4–5 darbuotojus.

Regioninių parkų, gamtinių rezervatų ir biosferos rezervatų direkcijos jungiamos į keturias įstaigas – Žemaitijos, Aukštaitijos, Dzūkijos–Suvalkijos, Mažosios Lietuvos direkcijas.

Aukštaitijos direkcija apims 8 regioninius parkus, Dzūkijos–Suvalkijos direkcija – 8 regioninių parkų ir 1 rezervato teritoriją, Žemaitijos – 7 regioninių parkų ir 1 rezervato, Mažosios Lietuvos direkcija – 4 regioninių parkų ir 1 rezervato direkcijas.

Ministerija užsiims tik politika

Tai, kad šioje sistemoje darbuotojų trūksta, pripažįsta ir Aplinkos ministerija, tad atleidimais nežadama švaistytis.

Tačiau patys ministerijos valdininkai jau kratosi darbų, kuriais turėtų rūpintis direkcijų darbuotojai.

Aplinkos viceministras Danas Augutis aiškino, jog iki šiol veikusios direkcijos yra per mažos, kad jose dirbantys žmonės galėtų specializuotis.

"Net atostogų metu žmonės negali pavaduoti vienas kito. Ekologui išėjus atostogų, kito ekologo nėra, jį turi pavaduoti kraštotvarkininkas. Sistemoje yra daug entuziazmo, bet to neužtenka. Reikia specialistų, nes tenka spręsti vis sudėtingesnius klausimus", – aiškino viceministras.

Sistemoje yra daug entuziazmo, bet to neužtenka. Reikia specialistų, nes tenka spręsti vis sudėtingesnius klausimus.

D.Augutis teigė, kad tam tikrų funkcijų įgyvendinimu turi užsiimti Aplinkos ministerija arba Saugomų teritorijų tarnyba, esančios Vilniuje.

"O juk ministerija neturi tuo užsiimti, ji turi būti politikos formuotoja. Nes tiesiog nėra kam tos funkcijos perduoti", – aiškino D.Augutis.

Aplinkos ministerijoje dirba net 238 darbuotojai.

"Mūsų tikslas nėra sutaupyti pinigų, siekiame įgalinti dirbti pačias direkcijas. Darbuotojai turi išmanyti tai, ką jie daro, ir tam turi sugaišti mažiau laiko. O dabar pas mus statybos leidimus derina miškininkai, kultūrologai ir kiti žmonės, nors tai nėra jų bazinės žinios. Darbuotojai neturi vykdyti netipiškų funkcijų. O tam, kad direkcijose nebūtų žmonių orkestrų, turime stambinti direkcijas", – pertvarkos esmę aiškino D.Augutis.

Pasak viceministro, darbas turėtų būti organizuojamas ne teritoriniu, o funkciniu ir specialybės pagrindu.

"Lengviau yra susipažinti su teritorija, nei įgyti specifinių žinių", – akcentavo D.Augutis.

Užsimenama, kad kiekvienoje direkcijoje bus ne tik architektas, bet ir teisininkas.

Motyvacija: aplinkos viceministras D.Augutis (nuotr.) žada, kad reforma sustyguos aplinkosaugininkų darbą, nors Pajūrio regioninio parko direkcijos vadovas D.Nicius nuogąstauja, kad po tokios pertvarkos padidės atskirtis nuo visuomenės. Vytauto Liaudanskio nuotr.

Vyks statybos – be kontrolės?

O štai vietinių aplinkosaugininkų galvose kyla įtarimų dėl architektų įtakos kuriant šią saugomų teritorijų pertvarkos koncepciją.

"Valstybės kontrolė ar auditoriai nėra nė karto užsiminę, kad tarnybos sistemoje būtų esminių pažeidimų ar priekaištų darbui. Jei sistema veikia, kam ją ardyti? Pajūrio krašte neturėjome nė vieno atvejo, kuris bylotų apie neteisėtus statybų projektų derinimus. Tačiau pasigirsta užmojų, esą ateityje statybų kontrolę vertėtų atiduoti į savivaldos rankas. O tai reiškia, kad jautriose teritorijose šeimininkaus tik verslininkų interesams atstovaujantys architektai", – nuogąstavo Pajūrio regioninio parko direkcijos vadovas D.Nicius.

Šio parko direkcija jau susidūrė su gudruolių archeologų užmojais įrodinėjant, esą regioniniame parke būta sodybų.

Verslui reikia pelno. Vadinasi, kultūros, gamtos ar paveldo saugojimu niekas neužsiiminės. Verslininkai ieškos, kaip uždirbti.

Aplinkosaugininkams, kaip kriminalistams, teko rinkti tai neigiančius įrodymus ir bylinėtis teismuose iki Aukščiausiojo Teismo verdikto.

"Aš nežinau, gal tai jau ne vertybė? Mes patys savo darbų negalime vertinti. Bet mūsų tokia funkcija, ir į statybų klausimus tam tikrose teritorijose turi būti žiūrima itin akylai. O kas nutiks, jei sistema visą statybų kontrolę perduos savivaldai? Sunku net prognozuoti, ko sulauksime", – svarstė D.Nicius.

Dar viena nerimastinga žinia pasiekė aplinkosaugininkų ausis – užmojis privatizuoti parkuose esančius muziejus.

"Mūsų parko teritorijoje veikia "Memel Nord" baterija. Iš lankytojų bilietų pavykdavo surinkti lėšų teritorijos tvarkymui. Pačios direkcijos tokiems reikalams privalo lėšų gauti arba iš projektinės veiklos, arba iš lankytojų bilietų. Kas nutiks, jei tokius muziejinius objektus bus siekiama privatizuoti? Turime patirties, pajūryje yra ne vienas karo istorijos objektas. Du tokie statiniai yra patekę į privatininkų rankas. Privatizavus moksleivių poilsiavietės "Žilvitis" teritoriją, ten dabar dygsta kotedžai", – tvirtino D.Nicius.

Jis stebėjosi: koks verslas galėtų išgyventi įsigijęs, pavyzdžiui, Anykščių lajų tako kompleksą?

"Kas išgyvens iš bilietų pardavinėjimo? Verslui reikia pelno. Vadinasi, kultūros, gamtos ar paveldo saugojimu niekas neužsiiminės. Verslininkai ieškos, kaip uždirbti. Aš nesakau, kad tai yra blogai. Tokia yra verslo logika", – akcentavo D.Nicius.

Darius Nicius: jei sistema veikia, kam ją ardyti?

Muziejams – kiti šeimininkai

Pasirodo, aplinkosaugininkų nuogąstavimams yra pagrindo.

Aplinkos viceministras D.Augutis pripažino, kad vis dėlto mąstoma apie turistinių objektų perleidimą į privačias rankas.

"Saugomų teritorijų tarnybai iš biudžeto skiriama beveik 400 tūkst. eurų. Tai yra pinigai, skirti visų direkcijų veiklai, be atlyginimų išmokėjimo. Padalinus šį skaičių 33 juridiniams asmenims, gauname liūdną vaizdą – beveik nieko", – tikino D.Augutis.

Pati sistema savo veiklai užsidirba per projektus ar iš lankytojų bilietų.

"Bet iš esmės taip neturėtų būti. Taip, yra sėkmės pavyzdžių, kaip ir Pajūrio regioniniame parke ar Kuršių nerijos nacionaliniame parke. Pandemijos metu iš lankytojų bilietų buvo surinkta didelė suma. Bet Medžių lajų takui turime naudoti savo etatus. Kol kas mes sau neturime atsakymo, kaip reikėtų pasielgti – gal tą veiklą perduoti viešosioms įstaigoms, įsteigtoms prie direkcijų", – svarstė D.Augutis.

Valstybinėje saugomų teritorijų tarnyboje dirba apie 400 darbuotojų.

Valstybės tarnautojai neturėtų stengtis uždirbinėti pinigų, kad galėtų vykdyti savo veiklą.

"Dvidešimt žmonių visoje tarnyboje užsiima tik pinigų uždirbimu. Valstybės tarnautojai neturėtų stengtis uždirbinėti pinigų, kad galėtų vykdyti savo veiklą. Jau nuo šių metų saugomoms teritorijoms skirta daugiau lėšų, padidintas darbo užmokesčio fondas. Didiname ir paties sektoriaus finansavimą. Vietoje 400 tūkst. veikloms numatyta skirti 1,2 mln. eurų", – žadėjo D.Augutis.

Aplinkos ministerija aiškina, kad masiniu lankytinų objektų privatizavimu nebus užsiimama.

"Diskutuosime tik dėl trijų keturių objektų. Teks pagalvoti dėl Medžių lajų tako, Gyvojo žirgo muziejaus ir Šaltojo karo muziejaus", – pripažino D.Augutis.

Derėsis individualiai

Vis dėlto D.Augutis ramino aplinkosaugininkus dėl jiems nerimą keliančios reformos. Jis tikino, jog su kiekvienu specialistu bus kalbamasi individualiai.

"Nuraminu, kad kiekviename parke išliks lankytojų centrai. Kiekvienai teritorijai bus paskirtas žmogus, kuris ja rūpinsis, mes jį vadiname reindžeriu. Tačiau tai yra patarėjas, kuris organizuoja darbą konkrečioje teritorijoje. O jų tikslas bus ypač glaudžiai bendradarbiauti su vietos bendruomene", – sistemos pokyčius aiškino D.Augutis.

Viceministras akcentavo tai, kad daliai regioninių ar nacionalinių parkų darbuotojų šiuo metu net nėra kada išeiti į gamtą, nes jų pečius užgulusios tokios pareigos kaip viešųjų pirkimų organizavimas.

"Nuo jų pečių reikia nuimti bendrąsias funkcijas. Specialistai turi užsiimti tuo, kuo jiems dera. Tai ir skatins efektyvumą. Aš suprantu nerimą, kylantį darbuotojams. Jiems dabar dar daug neaiškumų. Saugomų teritorijų tarnyba gavo ministro pavedimą ruoštis pertvarkai. Šiuo metu važiuojama per regionus ir kiekvienam žmogui paaiškinama, kokios yra galimybės ir kur jis save galėtų atrasti po šios pertvarkos", – įtikinėjo D.Augutis.

Ministerija viliasi, kad naujos direkcijos pradės funkcionuoti dar šią vasarą, o jei procesas užtruks, startas galėtų būti nukeltas iki kitų metų vasaros.

Kalbėsis su atsakikliais?

Pajūrio regioninio parko direkcijos vadovas D.Nicius įsitikinęs – bet kokios struktūros stambinimas tik padidins atskirtį nuo visuomenės.

"Turime pavyzdžių iš kitų valstybinių institucijų, kai regioniniai padaliniai sujungiami, o paprastam žmogui telieka kalbėtis su autoatsakikliu. Bijau, kad ir čia tai gali nutikti", – pažymėjo D.Nicius.

Pasak jo, gėda dėl netvarkos labiau veikia tą, kuriam netvarka yra prieš akis, nei tą, kuris yra toli.

"Visos direkcijos prižiūri net 17 proc. šalies teritorijos, o jų finansavimui skiriama dvigubai mažiau pinigų nei yra "Žalgirio" krepšinio klubo biudžetas", – pastebėjo D.Nicius.