KAMŠATYS KEIS DARBO LAIKĄ?

Automobilių kamšatys miesto gatvėse ne tik piktina, bet ir verčia svarstyti, kaip jų išvengti. Kiekvienas vairuojantis klaipėdietis turi savo versiją, kas sukelia sumaištį gatvėse, ir kiekvienas įsivaizduoja, ką reikėtų daryti, kad jos būtų išvengta. Vienas variantų, apie kurį kol kas tik užsiminta, – savivaldybės pavaldumo įmonėse diferencijuoti darbo laiko pradžią ir pabaigą.

Už

Artūras Šulcas, vicemeras:

– Mieste transporto srautas kasmet didėja 1 ar 2 proc. Kad ir kiek statytume tiltų, platintume gatves, kamšačių neišvengsime. Reikia naikinti jų priežastis. Pasaulis eina priešingu keliu, siaurina ir uždaro gatves. Pas mus ši problema dar nėra tokia aštri, bet ruoštis ir analizuoti galimybes, kaip sureguliuoti transporto srautus, būtinai reikia. Šių metų sociologiniai tyrimai rodo, kad Klaipėdoje 29 proc. klaipėdiečių vaikšto pėsčiomis. Čia kalbama apie keliones į darbo, mokymosi ir kitas būtiniausias įstaigas. Dar 29 proc. gyventojų važiuoja viešuoju transportu. Tai yra labai aukšti rodikliai, lyginant su Europos miestais. Tik 35 proc. klaipėdiečių naudojasi lengvaisiais automobiliais. Dar 4 proc. važiuoja dviračiais ir 1 proc. naudojasi kitokiomis priemonėmis. Tai reiškia, kad, jeigu tik klaipėdiečiai važinėtų po Klaipėdą, mes visai nepajustume problemos. Pagrindinė mūsų problema yra iš priemiesčių, tolimesnių gyvenviečių ir miestų atvykę žmonės. Be abejo, čia svarbus ir uostas, į kurį per miestą traukia krovininis transportas. Jeigu eismas dėl transporto gausos visiškai sustotų, tektų neleisti sunkiojo transporto įvažiuoti. Valstybė labai neatsakingai pasielgė nevykdydama pažadų rekonstruoti Baltijos prospekto. Pagal pirminius projektus vilkikai turėjo važiuoti į uostą netrukdydami miestui. Bet tam įgyvendinti nepakrutinta nė piršto. Jeigu vieną dieną dėl to miestas sustos, bus ribojamas sunkiojo transporto įvažiavimas. Be to, turime labai aiškiai analizuoti priežastis, kodėl žmonės įvažiuoja į miestą lengvuoju transportu. Akivaizdu, kad jie veža čia savo vaikus į darželius ir mokyklas. Viena priemonių sureguliuoti transporto srautus galėtų būti įmonių ir įstaigų darbo laiko diferencijavimas. Jeigu grėstų kolapsas, būtų įmanomos įvairios radikalios priemonės. Tarp jų – ir įstaigų darbo laiko keitimas. Jeigu Klaipėdoje keistųsi darželių ir mokyklų darbo laikas, klaipėdiečiams tai didelių rūpesčių nesudarytų. Sudėtingiau būtų gyvenantiesiems už miesto. Pasitarimo metu siūlyta biudžetinėms įstaigoms įvertinti galimybes tai daryti. Tai būtų ypač patogu nedidelėms įstaigėlėms. Jeigu šiandien bent pusė švietimo įstaigų dirbtų kitu laiku, tikėtina, transporto srautai pasiskirstytų. Kol kas tai – tik siūlymas.

Prieš

Valdemaras Anužis, "Sodros" Klaipėdos skyriaus vadovas:

– Individualus darbo grafikas gali būti nustatomas ne tik įstaigoms, bet ir darbuotojams. Taip yra ir mūsų darbovietėje. Bet siūlymai pradėti visai įstaigai darbą anksčiau arba vėliau nei įprasta turėtų būti pagrįsti skaičiavimais, kiek tai palengvintų transporto srautų judėjimą. Mano galva, mūsų miestas nėra toks didelis, kad tai būtų vienintelis kelias išspręsti problemą. Manau, sprendimas turėtų būti inžinerinis. Keisti darbo grafiką įstaigos galėtų, bet susidurtume su daugybe problemų. Įsivaizduokime, kad visi vienos darbovietės darbuotojai turėtų dirbti anksčiau arba vėliau nei yra įprasta. Pagalvokime, ką darys vaikų turintys tėvai. Negi jie nuveš gerokai anksčiau mokinukus ir paliks juos prie mokyklos valandą laukti pamokų? Manau, kad bandyti spręsti transporto kamšačių klausimą keičiant įstaigų darbo laiką būtų didelė problema. "Sodra" kartą per savaitę dirba ilgiau nei iki 17 val., tačiau labai mažai kas tuo naudojasi. Žmonėms dažniausiai suprantami tie dalykai, kurie visuotinai priimti, o visuotinai priimta, kad "Sodra" dirba nuo 8 iki 17 val. Darbo laiko kaitaliojimas paslaugos teikimo kokybės požiūriu yra prieštaringas. Kažkada mes sugriovėme transporto sistemą, po to atsirado rinkos santykiai šioje srityje, o tai buvo absurdas. Visoje sistemoje turėjo būti taikomas vieningas tarifas ir sudarytos sąlygos visiškai visiems, nepriklausomai nuo gyvenamosios vietos, naudotis viešuoju transportu. Tik tada galima siūlyti ar net reikalauti, kad žmonės ne važinėtų savomis mašinomis, o naudotųsi viešuoju transportu. Patrauklios sąlygos kyla tik tada, kai jos sudaromos visiems vienodos. Kai padaroma, kad tam tikrais maršrutais važinėti nenaudinga, tada žmonės pradeda važinėti mašinomis. Vakarų Europos miestų pavyzdžiai rodo, kad ir kokia būtų infrastruktūra, individualus transportas anksčiau ar vėliau sukels kamšatis. Todėl turėtų būti nustatomi prioritetai. Ne kartą buvau Liubeke, tai panašus į mūsų miestas. Vokiečiai investavo milžiniškus pinigus į infrastruktūros plėtrą, o kamšatys liko. Todėl reikia nusistatyti prioritetus. Mano galva, turėtų būti absoliutus viešojo transporto prioritetas. Tokiems sprendimams reikalingi visas sritis apimantys tyrimai.