Ugdo mokslo pirmūnus

Klaipėdos licėjus yra privati mokykla, kurios moksleiviai nuo 2013 metų yra šalies ir tarptautinių olimpiadų lyderiai, šios mokyklos abiturientų žinios kasmet pagal akademinius rezultatus užima pirmąsias vietas tarp visų Lietuvos gimnazijų.

Matydama klaipėdiečių poreikį suteikti savo vaikams vertingą išsilavinimą, licėjaus vadovė mokslų daktarė Regina Kontautienė drauge su vienuoliais pranciškonais ėmėsi planuoti mokyklos padalinio statybą netoli vienuolyno.

Bendras su vienuolynu projektas numatė daug įvairių bendrų veiklų.

„Tai buvo per ilgą laiką natūraliai gimęs projektas. Ilgiau nei dešimtmetį bendradarbiaujame su vienuolynu, visa mūsų bendruomenė dalyvauja „Vilties bėgime“, vykdėme įvairias socialines iniciatyvas, mūsų vaikai ten savanoriauja darbe su autistiškais vaikais. Buvo labai gražių planų. Stiprinant dvasinį ugdymą, buriant tikinčiųjų bendruomenę galėjo turėti naudos ir vienuolynas, nes mūsų mokykla labai didelį dėmesį skiria dvasingumo ugdymui. Su bažnyčia mes pradedame mokslo metus, laimindami pirmokus, ir baigiame metus su bažnyčia. Čia paprastai vyksta ir atestatų įteikimo šventė“, – apie ilgą bendravimą su pranciškonais pasakojo Klaipėdos licėjaus vadovė.

Šiemet Klaipėdos licėjaus paskutiniojo skambučio šventės iškilmės vyko nebe Šv. Pranciškaus Asyžiečio, o Šv. Kazimiero bažnyčioje. Čia abiturientai taip pat buvo palaiminti prieš egzaminus.

Sprendimas: naujosios Šv. Pranciškaus Asyžiečio vienuolyno vadovybės priimami sprendimai nustebino klaipėdiečius. / D. Janauskaitės nuotr.

Atsisakė tęsti projektą

„Planavome prie vienuolyno statyti savo mokyklos padalinį, bet šis planas sužlugo. Buvome pasirašę ketinimų protokolą, bet pasikeitus vienuolyno vadovybei, gavome pranešimą, kad sutartis nutraukiama. Vizija buvo labai graži. Prie atsisakymo tęsti projektą nebuvo jokių paaiškinimų ar motyvų. Kodėl taip atsitiko, reikėtų klausti naujųjų į vienuolyną atvykusių brolių“, – kalbėjo R. Kontautienė.

Paklausta, ar apie bendrų planų žlugimą kalbėjo su broliu Benediktu, R. Kontautienė teigė, kad ir jis negali atsakyti į šį klausimą.

Broliui Benediktui Jurčiui prisiskambinti nepavyko, todėl jo komentaro šiuo klausimu negauta.

„Galima tik spėlioti, bet nenorėčiau vertinti ten viduje vykstančių procesų. Tai nebuvo tik šio vienuolyno bendruomenės sprendimas, nes sutartys buvo derinamos, pasirašant jas dalyvavo Pranciškonų ordino provincijolas Evaldas Darulis. Tiesa, jis dokumentų nepasirašė, pakako, kad tai padarytų vienuolyno gvardijonas. Buvo ne vienas susitikimas, kuriame dalyvavo brolis Evaldas, jis dalyvavo diskusijose, koregavo sutartį, projektą pristatėme net su vizualizacija, gavome ir jo pritarimą. Tai tikrai nebuvo kažkoks uždarai svarstomas, slaptas klausimas. Po viso to, vos pradėjus dirbti naujai paskirtam gvardijonui, gavome atsisakymą tęsti šį projektą. Toks kategoriškas sprendimas pasirodė nerimtai. Matyt, broliai turi savo viziją“, – svarstė R. Kontautienė.

Jokių sutarčių su rangovais nebuvo, tik ketinimų protokolai, apsitarimai.

Sprendė vienuolijos provincija

Naujasis Mažesniųjų brolių ordino Lietuvos Šventojo Kazimiero provincijos Klaipėdos Šventojo Pranciškaus Asyžiečio vienuolyno vadovas arba gvardijonas Andrius Nenėnas patikino, kad neleisti naujos mokyklos statybos vienuolynui panaudai miesto skirtame sklype sprendimą priėmė ne jis asmeniškai, o visos vienuolijos provincija.

Paklaustas, ar sprendimas atsisakyti leidimo statyti licėjų vienuolynui skirtoje žemėje atėjo iš Vilniaus, jis teigė buvęs įgaliotas pasirašyti tokį sprendimą, kaip vietoje atsakingas asmuo.

„Sprendimas atsisakyti licėjaus planų atėjo ne taip kad iš Vilniaus. Mes, kaip vienuolija, turime savo didesnį vienetą – Lietuvos Šventojo Kazimiero provinciją, kuriai pavaldūs visi vienuolynai. Provincijos vadovybė priėmė tokį sprendimą, ir aš, kaip įgaliotas asmuo, turintis tiesiogiai vietos vadovo pareigas, pasirašiau dokumentą, kuriuo atšaukėme anksčiau buvusius susitarimus dėl statybų. Argumentas – mums tai visiškai nenaudinga ir nereikalinga. Ankstesnių sprendimų priėmime nedalyvavo mūsų vienuolijos aukštesnės instancijos, kurios turėjo žinoti apie kietinimus ten statyti. Jokių sutarčių su rangovais nebuvo, tik ketinimų protokolai, apsitarimai“, – tikino A. Nenėnas.

Provincijos vadovo E. Darulio paklausti, ar tikrai vienuolijos vadovas nieko nežinojo apie uostamiestyje veikiančių pranciškonų planus licėjaus atžvilgiu, nepavyko.

Asmeniniu telefonu jis neatsiliepė. Viešai skelbiamo telefono ragelio nepakėlė ir provincijos sekretoriaus pavaduotoja, komunikacijos koordinatorė Violeta Osteikienė.

A. Nenėnas teigė atstovaujantis ne save, o vienuoliją. Pasak jo, jeigu vienuolynai ir bažnyčios gauna paramą, ji priimama dėkojant, bet tai nereiškia, kad paramą gaunantis vienuolynas ar bažnyčia įsipareigoja paramos davėjui kažką statyti ar daryti savo teritorijoje. Rėmėjas neturi turėti vilčių, kad jo parama suteiks lengvatines sąlygas kažką darant ar bendraujant.

Pats asmeniškai A. Nenėnas kontaktų su licėjumi teigė neturintis ir nežinantis, kaip buvo bendraujama iki jam tampant vienuolyno gvardijonu. Apie tai jis tik girdėjęs iš viešosios erdvės.

Andrius Nenėnas. / Aivos Sungailaitės nuotr.

Sklype jau kasama žemė

Paklaustas, ar jau esama konkrečių planų, kaip išnaudoti iš valstybės panaudai gautą laisvą žemės plotą, vienuolyno vadovas A. Nenėnas patikino kol kas jų neturintis ir teigė, kad būsimuosius planus aptars visa vienuolija.

„Galvojame, tariamės tarpusavyje, bet tai yra vidiniai pokalbiai“, – teigė A. Nenėnas.

Jis neprasitarė, kas planuojama daryti jau dabar ekskavatoriaus rausiamame sklype. Pro šalį važiuojantys žmonės mato, kad dalis sklypo aptverta metalinių segmentų tvora, matyti kasama žemė.

Prie vienuolyno yra daugiau su bažnyčia ir vienuolija nesusijusių įstaigų: onkologijos centras, lauko teniso kortai, Mažojo princo akademija, čia auginamas sensorinis daržas, auga rožynas. Paklaustas apie jų perspektyvą, brolis A. Nenėnas patikino, kad jie ir toliau veiks.

Jis teigė, kad su brolio Benedikto gyvenimo pokyčiais sprendimas nestatyti licėjaus tik sutapo laike.

„Palaikydamas ir ankstesnę vienuolyno vadovybę manau, kad mums nereikia daugiau plėstis ir įsipareigoti didesnėse apimtyse. Mums reikia susitvarkyti su tuo, ką turime“, – kalbėjo vienuolyno vadovas.

Ieškos kitos vietos

Klaipėdos meras Arvydas Vaitkus pasakojo palaikęs licėjaus įsikūrimo netoli vienuolyno idėją, nes šiaurinėje miesto dalyje mokyklų ir darželių labai trūksta.

„Dar pradedant statyti Dragūnų kvartalą buvo numatytas švietimo įstaigų atsiradimas. Licėjaus pastangos įsikurti šiaurinėje Klaipėdos dalyje mane žavėjo, ir aš šį projektą palaikiau. Bet vienuolyno teisė spręsti, kokius sprendimus jie priima. Kiek girdėjau iš pačių vienuolių, jie neketina tęsti šio projekto. Gerbiu jų nuomonę, žemė nors ir miesto, bet duota vienuolynui panaudai, todėl vieną dieną duoti ja naudotis, o kitą atimti – negalima, nors tokios teisinės galimybės yra. Šiaurinėje miesto pusėje yra ne viena vieta, kur licėjus galėtų steigti savo padalinį. Mes su licėjaus vadovais nuolat susitinkame ir tokias galimybes aptariame.“

Meras patikino, kad licėjus galbūt atsiras kitoje vietoje, bet kol vyksta darbiniai posėdžiai, nenorėjo atskleisti detalių.

Klaipėdos licėjaus vadovė R. Kontautienė patikino, kad renkasi naują sklypą kitam licėjaus padaliniui.

Netrukus Dragūnų gatvėje esantis šios įstaigos darželis su pradinėmis klasėmis bus transformuojamas į licėjaus padalinį su pradinėmis klasėmis. Darželis persikels į naują vietą.

„Dabar koncentruojamės į vaikų darželio sukūrimą, kurį atidaryti ketiname kitą rugsėjį. Jau baigiami rengti visi dokumentai. Gauti statybos leidimai. Jis veiks prie botanikos sodo. Tai bus vienintelis Lietuvoje vaikų darželis su sveikatos centru, kur vienose patalpose būtų ir vaikų sveikatinimo padalinys su baseinu, druskų kambariu, daug procedūrų, muzikos terapija, dirbs visų šių sričių specialistai. Turime tikslą padėti vaikams augti ir vystytis sveikiems, stiprinti jų imunitetą“, – apie planus pasakojo R. Kontautienė.

Panašu, kad vienuolių ordinas – tokia uždara organizacija, kad jai pajamų suteikiantys pasauliečiai neturi teisės žinoti nei jų planų, nei sprendimų argumentų.

Taip galima teigti ir apie licėjaus projekto nutraukimą bei ne itin aiškias brolio B. Jurčio išsiuntimo iš Klaipėdos priežastis.