KELIONĖ Į OSLĄ VIRTO KOŠMARU: NEPATEKUSIEMS Į LĖKTUVĄ – DAR IR ĮŽEIDIMŲ LAVINA

Palangos oro uoste ilgą laiką eilėje prie registracijos langelio pralaukę keleiviai taip ir liko už borto – lėktuvas į Norvegiją išskrido be jų. Ant žemės likusiems trims žmonėms pradėjus ieškoti, kas kompensuos nuostolius, teko ne tik išgyventi stresą, bet dar ir klausytis nemalonių žodžių.

Valandą stovėjo eilėje

Skrydį iš Palangos į Oslą trys klaipėdiečiai įsiminė ilgam. Žmonės tikino daugiau nei valandą stovėję eilėje prie dokumentų forminimo langelio.

„Mes, stovėję eilės gale, taip ir likome nepatekę į skrydį. Aš Palangos oro uoste buvau jau gerokai anksčiau nurodyto laiko, nes dariausi PGR testą, turiu net čekį, kuriame matyti laikas. Įėjus į oro uosto pastatą, jau stovėjo ilgiausia eilė. Ji judėjo labai lėtai. Už manęs atsistojo kitas keleivis, kuris į Oslą vyko su mama. Gal valandą stovėjome eilėje, tačiau prieš pat mums pradedant registruotis, darbuotoja įžūliai uždarė langelį“, – dienraščiui pasakojo klaipėdietis Sergejus.

Paskui Sergejų stovėjęs Marius su mama taip pat prisiminė paskutines laukimo akimirkas.

„Vienu metu mergina, kuri labai ilgai aptarnavo žmones, paprašė kolegės pagalbos. Buvo atidarytas greta buvęs langelis, bet prie jo suskubo už mūsų stovėję keleiviai. Jie spėjo įsiregistruoti. O prieš mus buvusį vieną žmogų mergina formino dešimt minučių. Galiausiai mums buvo tėkšta, kad mes esą pavėlavome į skrydį. Netekau žado. Kaip tai pavėlavome? Mes valandą čia stovėjome, tai kaip galėjome pavėluoti? Paskui mus atėję žmonės įlipo į lėktuvą, o mes mat jau pavėlavome“, – piktinosi keliautojas.

Už bilietą – brangiau

Sergejus pasakojo, kad į lėktuvą nepatekę keleiviai ėmė aiškintis situaciją.

„Per visą valandą, kol stovėjome salėje, nebuvo jokių įspėjimų. Langelis tiesiog buvo uždarytas, o darbuotoja paėmė ir pabėgo. Taip ir likome stovėti“, – tikino Sergejus.

Vyras turėjo skristi į Oslą, o iš jo – į Molde oro uostą.

Nuostoliai: laiku neišskridę keliautojai patyrė nuostolių, teko iš naujo pirkti bilietus, mokėti už taksi paslaugas, patirti papildomo streso. Tačiau labiausiai keleivius pribloškė įžeidus pokalbis, vykęs oro uoste. (Skaitytojo nuotr.)

„Aš ne tik patyriau problemų dėl sutrikusios kelionės, bet ir nuostolių. Suplanuotu laiku iš Lietuvos antradienį negalėjau išskristi. Trečiadieniui turėjau pirkti kitus bilietus. Laimei, man įmonė apmoka bilietų išlaidas, bet taip tikrai neturi būti elgiamasi su klientais. Mano bilietas kainavo 2,6 tūkst. Norvegijos kronų.O antrasis bilietas kainavo per 6 tūkst. Norvegijos kronų“, – tikino vyras.

Sergejus suskaičiavo, kokius nuostolius patyrė jo darbdavys, dėl sutrikdyto skrydžio bus reikalaujama atlyginti 800 eurų žalą.

Nuostoliai – 1,5 tūkst. eurų

Kitas keliautojas Marius pasakojo, kad jo šeima ne tik patyrė nuostolių, bet ir išgyveno daug streso.

„Į Norvegiją keliavome visa šeima, tačiau mes su mama, kurią pasiėmiau iš Klaipėdos rajono, turėjome iš Palangos išskristi anksčiau. Iš Vilniaus oro uosto, bet keik vėliau, turėjo iškristi mano žmona su metukų amžiaus ir dviem kitais mažais vaikais. Kadangi užsienyje gyvename jau aštuntus metus, oro uoste palikau automobilį, kad visa šeima galėtume pasiekti namus. Bet rakteliai liko pas mane, aš pirmas turėjau nusileisti. Mano žmona, nusileidusi su kūdikiu ir dviem vaikais, pateko į bėdą. Teko organizuoti jos nuvežimą iš oro uosto iki namų“, – pasakojo vyras.

Bet tai ne paskutinės šeimos bėdos, Mariui taip pat teko pirmyn–atgal važinėti į Palangos oro uostą.

„Mes patyrėme 1,5 tūkst. eurų žalą. Kas ją atlygins? Na, gerai, Norvegijos oro linijos kokiu nors būdu gal kompensuos žalą dėl bilietų. O kas atlygins už tai, kad mes patyrėme papildomų išlaidų, kurių tikrai neturėjo būti?“ – klausė Marius.

Vyras dėl praleisto skrydžio dvi dienas nebuvo darbe, negavo darbo užmokesčio.

„Žmonai pasiekus Norvegiją, ji turėjo karantinuotis, nes yra gavusi tik vieną skiepo dozę. Ji viena likusi su vaikais negalėjo net į maisto parduotuvę nueiti. Visa mūsų šeima patyrėme tikrą košmarą. Turime metukų amžiaus vaikutį, o net pieno negalėjome gauti. Prašėme pagalbos svetimų“, – šiurpo tėtis.

Prie durų – įžūlus pokalbis

Trys į lėktuvą nepatekę keleiviai Palangos oro uoste mėgino aiškintis, kam teikti pretenzijas.

„Mus apsaugos darbuotojas palydėjo iki direktoriaus. Kokio? Aš nežinau, žmogus prisistatė direktoriumi. Gal oro uosto? Bet taip bendraujantis žmogus net vadybininku neturėtų dirbti“, – svarstė Sergejus.

Norvegijos kompanijos organizuojamus skrydžius Palangos oro uoste aptarnauja įmonė „Orlaivių aptarnavimo agentūra“.

Tai prie šios įmonės direktoriaus durų klaipėdiečiams teko klausytis nepagarbaus bendravimo.

„Na, žinote, viso to taip palikti negalima. Parašiau skundą į Susisiekimo ministeriją, vartotojų teisių gynėjams. Atskiras skundas pateiktas norvegų skrydžių bendrovei. Ką ten gali aiškintis su Palangos oro uosto administracija, nes jie nuo mūsų užsidarė savo kabinetuose“, – pasakojo Sergejus.

Klaipėdietį nustebino norvegų skrydžių bendrovės telefonu pateikta žinia, esą keleivių įlaipinimas vyko sklandžiai. Tokia informaciją neva buvo gauta iš Palangos oro uosto.

Kitas keleivis Marius pasakojo, kad pokalbis su skrydį patarnavusios įmonės atstovais priminė tarpuvartės pašnekesius.

„Kai įmonės darbuotojos užvėrė langelį, jos mums pareiškė, kad mes patys kalti, nes pavėlavome į skrydį. Kaip galėjome pavėluoti, jei paskui mus atėję žmonės išskrido, o mes likome stovėti? Mus palydėjo iki vadovo kabineto. Pasirodė kažkokia įmonės atstovė, jos ir klausėme, kam pateikti pretenziją. Buvo atsakyta labai grubiai esą kam norite, tam ir rašykite. Aš apstulbau. Perklausiau, kokiai įmonei teikti pretenziją. Ji atsakė, kad ne jos atstovaujamai įmonei. Suprask, kam nori, tam ir rašyk“, – šiurpo Marius.

Visą šį pokalbį su klientais stebėjo oro uoste budėjęs pareigūnas. Vyras galų gale atsiprašė keleivių, patikinęs, kad toliau jie turėtų aiškintis su skrydį aptarnavusia bendrove.

„Matyt, žmogus jautė svetimą gėda. Bet jis nėra atsakingas, jo darbas kitoks“, – pastebėjo Marius.

Liepė prasiplauti akis?

Keleiviai galiausiai prisibeldė iki įmonės „Orlaivių aptarnavimo agentūra“ vadovo durų.

„Direktoriui papasakojau, kad laukėme eilėje daugiau valandos. Paklausiau, kodėl klientus aptarnauja tik viena registratorė? Direktoriaus sakinys mane pribloškė: „Klausyk, tu, prasiplauk akis, gal tada pradėsi matyti“. Taip ir pasakė tiesiai man. Aš jo paklausiau, ar jis direktorius? Jis atsakė: „Taip, nu ir ką? Ko tu nori? Gal tau baltą popieriaus lapą atnešti?“. Paprašiau, kad atneštų“, – teigė Marius.

Įteikdamas pretenziją, įmonės vadovui vyras padarė pastabą, kad su klientais tokiu tonu nederėtų kalbėti.

„Tačiau išgirdau tik „ko tu nori“. Supratau, kad šis žmogus yra beviltiškas, aš išėjau. Su klientais taip nebendraujama. Direktorius turėtų rodyti pavyzdį“, – pastebėjo vyras.

Galiu tik atsiprašyti dėl to, kas nutiko.

Klientų atsiprašė

Norvegijos skrydžių bendrovę Palangos oro uoste aptarnaujančio įmonės „Orlaivių aptarnavimo agentūra“ vadovas Robertas Žilys pripažino, kad trys keleiviai į Norvegiją neišskrido, nes jų nespėta užregistruoti.

„Visi suskubo pasinaudoti Palangos oro uostu, nes jį žada rekonstruoti, nuo rugsėjo iš viso uždarys. Kiti skubėjo dėl rugsėjo 1-osios. Tokio srauto senokai nebuvo. Įmonėje šiuo metu yra koronaviruso protrūkis, penki darbuotojai susirgo. Todėl darbuotojų turime tiek, kiek turime. Stengėmės, kiek galėjome“, – tikino R.Žilys.

Direktorius prisipažino nesididžiuojantis pokalbiu su keleiviais ir patikino, kad lėktuvui išskridus visi pokalbiai jau buvo beprasmiai.

„Jie turėtų kreiptis į aviakompaniją, jie regreso tvarka kreipsis į Palangos oro uostą ir aptarnaujančią bendrovę dėl nuostolių atlyginimo. Kažkaip bandysime spręsti. Sutinku, kad žmogus nekaltas dėl protrūkio įmonėje. Bet registracija negali tęstis iki begalybės. Ji kada nors vis tiek  turi baigtis“, – kalbėjo R.Žilys.

Įmonės vadovas aiškino, kad keleiviai nukentėjo dėl nedėkingos situacijos.

„Bandome ieškoti sprendimų, kad ateityje situacijos nepasikartotų. Žinome tą situaciją. Aš atsiprašau. Galėjo taip būti, kad pokalbio metu buvo tam tikros ribos peržengtos. Nesižavime tuo. Nesinori prie to sugrįžti. Visi mes žmonės ir visi klystame. Galiu tik atsiprašyti dėl to, kas nutiko“, – klientų atsiprašė įmonės vadovas.

R.Žilys pripažino, kad antradienį taip susiklostė, kad oro uoste buvo itin daug keliautojų.

„Agentas iš salės grįžo tokios būklės, lyg būtų javų lauką nupjovęs. Dėl koronaviruso turime papildomai labai daug dokumentų pildyti. Vieni mielai pildo, kiti rodo pasipiktinimą, kad turi tai daryti. Papildomų emocijų darbuotojams tikrai tenka daug, o juk turi klientui šypsotis. Juk ir mums nelengva. Visiems visko atsitinka, nebandau kaltės nustumti“, – kalbėjo R.Žilys.

Skundą tirs

Valstybės įmonė „Lietuvos oro uostai“ atstovė Lina Beišinė patikino, kad kol kas įmonė gavo tik vieną keleivio skundą.

„Mes jį perdavėme skundų skyriui. Pirmiausiai klientus raginame susisiekti su skrydžių bendrove dėl nuostolių atlyginimo. Veikiausiai žmonės turi pretenzijų agentūrai, aptarnavusiai skrydį. Mes analizuosime skundą. Su aptarnaujančia agentūra bendradarbiauja norvegų oro linijos, jie yra mūsų partneriai. Kadangi jie veiklą vykdo mūsų infrastruktūros objekte, mes skundą analizuosime“, – patikino L.Beišinė.