Svarbus visas regionas
Klaipėdos kino biuro įkūrėjo ir projektų vadovo Tomo Jašinsko manymu, uostamiestis yra kinematografiškas ir turi daug išskirtinių savybių.
„Klaipėda turi labai ryškų vokišką pėdsaką, fachverkinę architektūrą ir tuo visiškai skiriasi nuo Kauno ar Vilniaus. Miestas yra labai patogus filmavimams, nes per maždaug pusvalandį galima pasiekti bet kurią jo vietą. Bet, žinoma, pats pagrindinis veiksnys vis tiek yra jūra ir ta jūrinės industrijos aplinka, kurios niekur kitur nerastume“, – teigė T. Jašinskas.
Pasak Klaipėdos kino biuro direktorės Rūtos Petniūnaitės, Klaipėdos atmosfera labiausiai tinkama kriminalinėms istorijoms, dramoms bei dokumentikai.
Visgi, kalbant apie Klaipėdos kiną, turimas omenyje visas Vakarų Lietuvos regionas, nes uostamiestis neatsiejamas nuo platesnio geografinio konteksto: pradedant Kuršių nerija bei mariomis ir baigiant mažesniais pajūrio miestais.
Išskirtinė reklama miestui
T. Jašinskas įsitikinęs, kad didžiausias Klaipėdos kino industrijos laimėjimas buvo E. Vėlyvio kriminalinio serialo „Vilko gomurys“ filmavimas mieste.
Klaipėdos kino biuro atstovams teko įdėti daug pastangų, kad serialo kūrėjai nuspręstų dalį scenų filmuoti uostamiestyje – teko nukonkuruoti ir kitus miestus, pavyzdžiui, Šilutę ar Liepoją.
Tačiau rezultatas atpirko įdirbį.
„Kino kompanija, nupirkusi „Vilko gomurio“ platinimo teises, įgijo galimybę rodyti serialą penkiasdešimtyje šalių. Už jokius pinigus neįmanoma įsigyti tokios reklamos, kad Klaipėda būtų rodoma penkiasdešimtyje skirtingų šalių. O vaizdas čia juk puikus“, – džiaugėsi T. Jašinskas.
Kino biuro įkūrėjas mini ir daugiau sėkmingų projektų.
Klaipėdoje buvo filmuoti vokiečių kino darbai „Rojus“, „Kruso“ ir „Honey“, taip pat švedų satyrinis serialas „Viskis su ledu“.
Grąža yra neabejotina
Vis dėlto T. Jašinskas pripažįsta, jog dauguma iki šiol vykusių filmavimų mieste vyko nedidelėmis apimtimis, nufilmuojant tik kelis epizodus prie jūros ar tam tikrose gatvėse.
Tuomet įprastai kino komandos išvyksta į kitus miestus.
Tačiau jis neabejoja, kad net ir fragmentiški filmavimai Klaipėdos miestui yra labai naudingi. Tai atneša jau vien finansinę grąžą.
„Pavyzdžiui, „Vilko gomurio“ filmavimo pamaina (ciklas – R. N.) truko 12 valandų, kasdien buvo nufilmuota apie 30 pamainų, filmavimo aikštelėje kiekvieną dieną dirbo 80 žmonių. Ir visą tą laiką žmonėms reikia viešbučių, jie perka įvairias paslaugos, moka mokesčius. Taip ir užsisuka tas ekonominis varikliukas“, – teigė T. Jašinskas.
Regione yra buvę dar finansiškai įspūdingesnių atvejų.
Prieš kelerius metus Taline, filmuojant vos penkių minučių trukmės filmo „Tenet“ sceną, prireikė uždaryti gatvę, bet vien tai atnešė miestui 10 mln. eurų.
„Norint pritraukti didesnius projektus, labai svarbu stiprinti techninę bazę, specialistų tinklą, aptarnavimo paslaugas. Kuo daugiau projektų atvyks, tuo labiau formuosis stipresnė kino infrastruktūra“, – tvirtino R. Petniūnaitė.
Manau, kad neišvengiamai kino projektų tik daugės ir mes į juos įsitrauksime.
Pavyti Vilnių ir Kauną
Dar svarbesnė nauda yra žinios apie miestą skleidimas tarptautiniu mastu.
Pasaulyje populiarėja kino turizmo reiškinys. Žmonės vis dažniau keliauja po pasaulį, ieškodami jų matytų filmų lokacijų, socialiniuose tinkluose vyksta įvairūs su tuo susiję iššūkiai.
„Duodu pirštą nukirsti, kad tikrai atsiranda turistų, pavyzdžiui, kruiziniuose laivuose, mačiusių „Vilko gomurį“, ir jie tikrai atvykę ieško filmavimo vietų“, – neabejojo T. Jašinskas.
Pasak T. Jašinsko, Klaipėdos turizmo sektoriaus atstovai turėtų suskubti naudotis šio serialo sėkme ir parengti turistinių maršrutų po filmavimo lokacijas.
Toks turizmo modelis Lietuvoje jau buvo suveikęs.
Po Kaune ir Vilniuje filmuoto serialo „Černobylis“ pasirodymo ekranuose į laikinąją sostinę pradėjo plūsti būriai serialo lokacijas trokštančių pamatyti turistų.
Anot R. Petniūnaitės, nereikėtų atmesti ir simbolinės kino naudos.
„Kinas leidžia miestui pamatyti save kitaip. Kai Klaipėda atsiranda serialuose, filmuose, muzikiniuose klipuose ar reklamose, ji tampa istorijos dalimi. Tai stiprina miesto identitetą ir kultūrinį matomumą“, – tvirtino R. Petniūnaitė.
T. Jašinskas mano, jog Klaipėdos kino industrijos plėtrai labai reikalingas didesnis finansinis indėlis iš miesto.
„Uostamiesčio strategai turėtų suprasti, kad aktyviai remiant kino industriją, galima gauti grąžą. Klaipėdai verta miesto biudžete turėti tam skirtą eilutę. Mes per kiną galėtume skleisti garsą apie save. Tikiuosi, kada nors susizgribsime ir pasivysime Kauną bei Vilnių, kurie tai jau yra supratę ir skina gardžius vaisius“, – kalbėjo T. Jašinskas.
Mato šviesią ateitį
R. Petniūnaitės teigimu, Klaipėdos kino biuro tikslas yra padėti kino kūrėjams atrasti regioną ir sudaryti kuo geresnes sąlygas filmavimams.
Įstaiga ieško lokacijų, rūpinasi leidimais filmuoti, padeda koordinuoti procesus mieste.
Tačiau kol kas uostamiesčio kino bendruomenė yra labai nedidelė.
Pasak T. Jašinsko, galima ant rankos pirštų suskaičiuoti, kiek Klaipėdoje yra kino techninio personalo.
Visgi kinui prijaučiančių žmonių, anot jo, Klaipėdoje netrūksta. Miestiečiai žiūri filmus, dalyvauja festivaliuose, šiltai priima kino kūrėjus.
Taip pat klaipėdiečiai labai noriai renkasi į masinių scenų aktorių atrankas.
Ateityje T. Jašinskas įžvelgia daug Klaipėdos kino industrijos potencialo ir tiki, kad mieste realu būtų atkurti kadaise veikusią kino filmavimo studiją.
„Reikia matyti šviesią ateitį. Jeigu matyčiau tamsią ateitį, tada neverta būtų stengtis. Manau, kad neišvengiamai kino projektų tik daugės ir mes į juos įsitrauksime“, – teigė T. Jašinskas.
Kolegai pritarė ir R. Petniūnaitė, anot jos, šiandien labiausiai vertinamas autentiškas kinas, o uostamiestis tokiam kinui labai tinka.
„Klaipėda gali tapti viena svarbiausių kino krypčių Lietuvoje, ypač projektams, kuriems reikalinga jūrinė, industrinė ar atmosferinė aplinka“, – akcentavo R. Petniūnaitė.
Naujausi komentarai