Išaugo beveik 200 atvejų

Nacionalinio visuomenės sveikatos centro (NVSC) Klaipėdos departamento Užkrečiamųjų ligų valdymo skyriaus vyriausioji specialistė Elvina Juknienė atskleidė, kiek susirgimų fiksuota Klaipėdoje gegužės 5–11 ir 12–18 dienomis.

„Klaipėdoje gegužės 12–18 d. (20-ąją šių metų savaitę) bendras sergamumo gripu, ūminėmis viršutinių kvėpavimo takų infekcijomis (ŪVKTI) ir COVID-19 liga rodiklis šiek tiek padidėjo ir siekė 798 atvejus 100 tūkst. gyventojų, 19-ąją savaitę buvo 680 atvejų 100 tūkst. gyventojų. Šiek tiek padidėjo sergamumas, nes padaugėjo registruotų ŪVKTI atvejų. Praėjusią, 20-ąją šių metų savaitę, Klaipėdoje buvo nustatyti 1 243 ŪVKTI atvejai, 19-ąją metų savaitę – 1 050 ŪVKTI atvejų“, – informavo E. Juknienė.

Anot jos, tam, kad pavyktų išvengti susirgimų, patariama kruopščiai plauti rankas, per kurias patenka daugelis bakterijų, taip pat laikytis kosėjimo ir čiaudėjimo etiketo – prisidengti burną ir nosį vienkartine servetėle, nuolatos vėdinti ir drėgnu būdu valyti patalpas.

Pajutus ligos simptomus, pavyzdžiui, gerklės ar galvos skausmą, nosies užgulimą, slogą, kreiptis į gydytoją.

Skiepytis nori ne visi

Pastebėta, kad nors skiepai – efektyvi priemonė, ypač nuo susirgimo gripu, ne visi žmonės tai pripažįsta.

„Nors Klaipėdoje besiskiepijančių nuo gripo asmenų skaičius pastaraisiais metais auga, tačiau Lietuva išlieka prie žemiausias skiepijimo aprėptis turinčių ES valstybių. Pasaulio sveikatos organizacija (PSO) rekomenduoja, kad kiekvieno gripo sezono metu būtų paskiepijama ne mažiau kaip 75 proc. 65 metų ir vyresnio amžiaus žmonių, taip pat ir tų asmenų, kurie serga lėtinėmis ligomis, nepaisant jų amžiaus. 2024–2025 m. gripo sezono metu padidėjo 65 m. ir vyresnio amžiaus asmenų, pasiskiepijusių nuo gripo, tačiau pasiskiepijusiųjų procentas išlieka labai mažas“, – tikino E. Juknienė.

Pasak jos, Klaipėdoje 2024 m. spalio–2025 m. balandžio mėnesiais nuo gripo pasiskiepijo 21,7 proc. 65 m. ir vyresnio amžiaus asmenų (7 360 asmenų), 2023–2024 m. gripo sezono metu pasiskiepijo 21,5 proc. (6 991 asmuo), o 2022–2023 m. gripo sezono metu – 20,6 proc. (6 471 asmuo).

Skiepai yra geriausia apsaugos priemonė nuo sunkios gripo eigos ir komplikacijų išsivystymo.

„Skiepai yra geriausia apsaugos priemonė nuo sunkios gripo eigos ir komplikacijų išsivystymo. Skiepijimas nuo gripo yra ekonomiškai efektyvus – sumažėja vizitų pas gydytojus skaičius, prarastų darbingų darbo dienų skaičius, taip pat antibiotikų, skirtų bakterinėms gripo komplikacijoms gydyti, vartojimas. Atsižvelgiant į tai, viena PSO ir Europos ligų prevencijos ir kontrolės centro nuostatų yra skiepijimo nuo sezoninio gripo apimčių didinimas, ypač rizikos grupėms priklausančių asmenų“, – teigė E. Juknienė.

Dėl gripo komplikacijų – mirtis

Jei žmogus jaučia simptomus, tačiau nesikreipia į gydytoją, išauga rizika, kad liga gali komplikuotis.

„Gripas – sunki kvėpavimo takų liga, galinti komplikuotis plaučių uždegimu. Plaučių uždegimas yra pavojingiausias lėtinėmis ligomis sergantiems asmenims bei žmonėms su sutrikusiu imunitetu. Jie turi didesnę riziką tiek susirgti, tiek mirti nuo šios ligos. Kasmet pasaulyje gripu perserga 500 mln. žmonių. Nuo gripo, jo sukeltų komplikacijų, lėtinių ligų paūmėjimo, gripo sukelto miokardo infarkto kasmet miršta 500 tūkst. – 1 mln. žmonių. Net 80 proc. mirusiųjų nuo gripo ir jo komplikacijų sudaro 65 metų ir vyresni asmenys. Gripo komplikacijos gresia 50 proc. gripu susirgusių vyresnio amžiaus žmonių“, – nurodė E. Juknienė.