KLAIPĖDOS SENAMIESTYJE ĮSIKŪRĖ KANADINĖ AUDINĖ

Klaipėdos senamiestis tapo namais invazinės rūšies atstovei – kanadinei audinei. Žvėrelį gyventojai pačioje miesto širdyje stebi ne pirmus metus.

Prieš porą metų šiuo gyvūnu grožėjosi žvejai Kruizinių laivų terminale, pernai klaipėdietis ankstyvą rytą nufilmavo šio gyvūnėlio kelionę senamiesčiu. Šiais metais žvėrelis fiksuotas pirmą kartą.

"Audinės gyvena vandenyje, šmirinėja netoli vandens. Europinių audinių nebėra. Bet nematau nuotraukoje snukučio, negaliu 100 proc. užtikrinti, kad čia būtent tas pats individas. Bet, ko gero, taip. Manau, Klaipėdoje yra daug vietų, kur jos gyvena", – nuomonę išsakė Pajūrio regioninio parko direkcijos ekologas Erlandas Paplauskis.

Kanadinei audinei, kaip ir europinei, tinkamiausi nedideli žuvingi upeliai su stačiais, apaugusiais medžiais, krūmais bei aukšta žole krantais. Gyvena ir didelių ežerų, upių, vandens saugyklų pakrantėse, nendrynų masyvuose, įsikuria žuvininkystės tvenkiniuose.

Šie individai ištisus metus gali gyventi tik ten, kur žiemą išlieka neužšąlančio vandens plotų arba po ledu susidaro tuštumų.

Žvėreliai slepiasi nuvirtusių medžių uoksuose, išpuvusiuose kelmuose, po medžių šaknimis, akmenų krūvose, aukštų žolių sąžalynuose.

Per parą kanadinė audinė suėda iki 20–25 proc. savo kūno masės maisto. Minta smulkiomis žuvimis, žinduoliais, varlėmis, vėžiais, vabzdžiais.

Rujoja šie žvėrys baigiantis žiemai, dažniausiai – kovo vidury. Patelės atsiveda iki 10 jauniklių, dažniausiai nuo 4 iki 8. Dviejų mėnesių jaunikliai jau medžioja savarankiškai. Keturių mėnesių amžiaus jaunikliai išoriškai nesiskiria nuo suaugusiųjų.