KRAKMOLO SKANDALE – BUVĘ „GRIGEO KLAIPĖDOS“ VADOVAI

Buvę bendrovės „Grigeo Klaipėda“ vadovai maudosi ne tik vadinamajame taršos skandale. Įmonės akcininkai iš jų ir susijusių asmenų siekia prisiteisti rekordinę bemaž pusantro milijono eurų sumą. Įtariama, kad bendrovėje galėjo būti įdiegta neteisėto pasipelnymo schema – popieriaus gamybai buvo perkama pigesnė žaliava, o už ją mokama kaip už brangesnę.

Ieškinys – šešiems asmenims

„Grigeo Klaipėda“ 2020 m. vasario 19 d. pateikė ieškinį buvusiems savo darbuotojams Vidui Beržonskiui, Jonui Garaliui, bendrovės „Algol Chemicals“ direktoriui Vaidotui Kizelevičiui, taip pat bendrovei „ChemTrade LT“, jos vadovui Rolandui Palčiauskui ir įmonei „Sago Industries Limited“ dėl 1 424 516 eurų žalos priteisimo.

Ieškinyje minėta, kad „Grigeo Klaipėda“, kurios generaliniu direktoriumi tuomet buvo V. Beržonskis, ne kartą pirko popieriaus gamybai reikalingą tapijokos krakmolą, nors iš tiesų esą buvo tiekiama kita, pigesnė, krakmolo rūšis – kviečių krakmolas, už jį iš įmonės sąskaitos mokant tapijokos krakmolo (brangesnės krakmolo rūšies) kainą.

Pažymima, kad 2014–2015 m. „Grigeo Klaipėda“ iš Kaune esančios bendrovės „ChemTrade LT“ pirko, kaip įvardinta, natūralų tapijokos krakmolą ir sumokėjo 520 eurų už toną (be PVM).

„ChemTrade LT“ per šį laikotarpį pateikė 2 119 tonų krakmolo, įvardinto kaip „Tapioca“. Už pirkinį Klaipėdos bendrovė tada sumokėjo 1 101 880 eurų.

Nuo 2015 m.̨ rugsėjo iki 2019 m. vasario „Grigeo Klaipėda“ tapijokos krakmolą, įvardintą kaip natūralų,̨ jau pirko iš, kaip teigta, su „ChemTrade LT“ susijusios ir Airijoje registruotos bendrovės „Sago Industries Limited“.

Iš pradžių buvo taikoma ta pati 520 eurų už toną  kaina. Tačiau vėliau ji pakilo ir buvo mokama jau 566 eurus už toną.

Iš viso per šį laikotarpį „Sago Industries Limited“ Klaipėdos bendrovei atgabeno 10 122 tonas krakmolo. Už jį „Sago Industries Limited“ gavo 5 406 960 eurų.

2014–2019 m. įmonės „ChemTrade LT“ ir „Sago Industries Limited“ pateikė iš viso 12 241 toną krakmolo, už kurį uostamiesčio bendrovė sumokėjo net 6 507 740 eurų.

Po tyrimo nutraukė darbo sutartis

Tačiau, kaip teigiama bylos medžiagoje, 2018 m. viduryje, pamačius krakmolo siuntų dokumentus, kai kuriems „Grigeo Klaipėdos“ darbuotojams kilo abejonių, ar atgabentas pirkinys iš tikrųjų yra būtent tapijokos krakmolas.

Kilo įtarimų, kad, imituojant tapijokos krakmolo tiekimą, tiekiama pigesnė jo rūšis – kviečių krakmolas, o už jį mokama kaip už brangesnę krakmolo rūšį̨.

Iš 2018 m. rugsėjo 7 d. gautos krakmolo siuntos buvo paimti mėginiai jų botaninei kilmei nustatyti. Lietuvos agrarinių ir miškų mokslų centro filialo Žemdirbystės instituto atlikto tyrimo metu buvo padaryta išvada, kad „Sago Industries Limited“ į „Grigeo Klaipėdą“ pristatė ne tapijokos rūšies, o pigesnį kviečių krakmolą.

Ši informacija pasiekė „Grigeo Klaipėdos“ akcininkus. Tuomet ir buvo nuspręsta atlikti vidinį bendrovės veiklos tyrimą, kurio metu paaiškėjo, esą 2011–2019 m. „Grigeo Klaipėda“, atstovaujama tų pačių ilgamečių vadovų, naudojantis tos pačios tarpininkės „ChemTrade LT“ paslaugomis, kur kas didesne nei rinkos kaina pirko ir popierinės produkcijos gamybai reikalingus dažus.

Ieškinyje teigiama, kad „Grigeo Klaipėdai“ tapo akivaizdu, jog tokią situaciją lėmė atsakovų tarpusavyje suderinti veiksmai.

Šių įtarimų pagrindu 2019 m. gegužės 17 d. buvo nutraukta darbo sutartis ir su generaliniu direktoriumi V. Beržonskiu, ir su gamybos direktoriumi J. Garaliu.

Praeitis: praėjusio dešimtmečio pradžioje perspektyviu vadovu vadintas V. Beržonskis remdavo gamtosaugos akcijas ir apdovanodavo jų dalyvius. Vytauto Petriko nuotr.

Kas įkūrė tiekėjų įmones?

Kuo išskirtinės yra minėtos dvi bendrovės, kurioms „Grigeo Klaipėda“ sumokėjo daugiau nei pusseptinto milijono eurų?

Duomenys apie „ChemTrade LT“ byloja, kad šioje įmonėje 2011 m., kai buvo įkurta, dirbo tik vienas darbuotojas, o 2012–2019 m. laikotarpiu – du darbuotojai. „Rekvizitai.lt“ nurodo, kad 8 688 eurų įstatinį kapitalą turinti įmonė yra Kaune, R. Kalantos gatvėje, penkiaaukščio gyvenamojo namo bute. Pažymima, kad įmonė užsiima pramoninių chemikalų, taip pat ir krakmolo pakaitalų prekyba.

Internete galima rasti ir daugiau su šia įmone siejamų adresų – jie fiksuoti ir Energetikų, ir Ekskavatorininkų gatvėse Kaune, telefono numeris visur nurodomas tas pats.

2021 m. bendrovė gavo 80 377 eurus pajamų ir patyrė 11 244 eurų nuostolį. Joje dirba vienas žmogus.

Bylai pateiktoje medžiagoje nurodoma, kad su šios įmonės steigimu susijęs pats tuometis „Grigeo Klaipėdos“ vadovas V. Beržonskis ir Kauno bendrovės „Algol Chemicals“ direktorius V. Kizelevičius. Apie jų dalyvavimą steigiant „ChemTrade LT“ esą galėtų paliudyti byloje esantys V. Beržonskio susirašinėjimai, kuriuose aptariami galimi šios tuomet naujai steigiamos bendrovės pavadinimai.

Taip pat pažymima, kad V. Kizelevičiaus susirašinėjimas darbo elektroniniu paštu su atsakovais V. Beržonskiu ir J. Garaliu rodo, esą visi jie palaikė glaudžius ryšius.

Byloje užfiksuotas ir dar vienas keistas momentas. 2010 m. gruodį bendrovės „Grigeo Klaipėda“ atliktoje dažų tiekėjų apklausoje „ChemTrade LT“ esą buvo įtraukta į jų sąrašą, nors ši įmonė buvo įsteigta tik kitais metais – 2011-ųjų gegužę.

Tai reikštų, kad „Grigeo Klaipėdos“ potencialių tiekėjų apklausoje dalyvauti buvo įrašytas tuomet apskritai dar nesantis juridinis asmuo.

Po to, jau 2011 m.̨ viduryje, „Grigeo Klaipėdos“ produkcijai gaminti reikalingų dažų ir krakmolo tiekėja tapo iki tol ūkinės ir komercinės veiklos patirties neturėjusi „ChemTrade LT“.

Apie bendrovę „Sago Industries Limited“ viešojoje erdvėje daug žinių nėra.

Įmonė registruota Airijoje 2015 m. sausio 7 d., reziduoja Korko mieste.

Tinklalapis „solocheck.ie“ pažymi, kad dabartinis bendrovės direktorius buvo dar trijų Airijos įmonių direktoriumi. Tinklalapis nurodo, jog tai veikianti „mikrobendrovė“, turinti vieną akcininką.

Civilinės bylos medžiagoje teigiama, kad „Sago Industries Limited“ steigėjas ir vienintelis 100 proc. akcijų savininkas buvo minėta Kauno bendrovė „ChemTrade LT“, o jos vadovas R. Palčiauskas yra buvęs ir minėtos „Sago Industries Limited“ direktorius.

Bylos ieškovai mano, kad bendrais atsakovų veiksmais buvo sukurta ir 2014–2019 metais realizuota schema, dėl kurios „Grigeo Klaipėda“ patyrė nuostolių. Juos atlyginti ir reikalaujama iš atsakovų.

Gabeno žmonos bendrovė?

Yra žinių ir apie dar vieną bendrovę.

Bylos duomenys teigia, kad „Grigeo Klaipėdai“ tiekto krakmolo gabenimas buvo vykdomas per V. Beržonskio sutuoktinei priklaususią įmonę „M S“.

V. Beržonskio sutuoktinė minėtos bendrovės akcininke esą buvo nuo 2012 m. gegužės iki 2020 m. vasario. 2021 m. kovo 3-iąją „M S“ buvo išregistruota bendrovei bankrutavus. Kad ši įmonė likviduota bankrutavus, patvirtina ir portalo „rekvizitai.lt“ duomenys, bylojantys, jog „M S“ turtas nuo 2017 m. nuosekliai mažėjo.

Civilinės bylos ieškovai mano, kad bendrais atsakovų (vieni kontroliavo krakmolo pirkėją „Grigeo Klaipėdą“, o kiti – krakmolo pardavėjus „ChemTrade LT“ ir „Sago Industries Limited“) veiksmais buvo sukurta ir 2014–2019 m. realizuota schema, dėl kurios „Grigeo Klaipėda“ patyrė nuostolių. Juos atlyginti ir reikalaujama iš atsakovų.

Kaip ir ką įvežė į šalį?

Gilinantis į šios bylos esmę, kyla klausimas, ką gi iš tiesų „Grigeo Klaipėdai“ gabeno ir pardavinėjo tiekėjai?

Statistikos departamentas oficialiosios statistikos portale viešai skelbia duomenis apie 2014–2019 m. į Lietuvos teritoriją importuoto tapijokos krakmolo kiekius.

Skaičiai verčia suklusti – per tą šešerių metų laikotarpį bendrai į Lietuvos Respubliką tapijokos krakmolo importuota tik beveik 478 tonos.

Kaip tad tiekėjai galėjo įvežti į Lietuvą ir parduoti klaipėdiečių įmonei daugiau nei 12 tūkst. tonų?

Ieškininiame pareiškime teigiama, kad tokie Statistikos departamento viešai paskelbti duomenys liudija, jog „ChemTrade LT“ ir „Sago Industries Limited“ įmonei „Grigeo Klaipėda“ parduota 12 241 tona krakmolo niekaip negalėjo būti tapijokos krakmolas, nes apskritai visų subjektų į Lietuvą importuotas tapijokos krakmolas nurodytu laikotarpiu tesudarė 477, 958 tonos.

Bylos medžiagoje teigiama ir tai, kad Statistikos departamento duomenys atskleidžia dar vieną momentą. Esą 2014–2019 m. tapijokos (maniokų) krakmolas apskritai nebuvo importuojamas iš atsakovų „ChemTrade LT“ ir „Sago Industries Limited“ byloje nurodytų užsienio šalių: Suomijos, Vietnamo, Kazachstano, t. y. iš tų valstybių, su kurių verslo subjektais, kaip byloje teigė atsakovai, buvo sudaryti tapijokos krakmolo tiekimo susitarimai.

Atsakovės „ChemTrade LT“ ir „Sago Industries Limited“, įvykdydamos 2020 m. gruodžio 21 d. teismo įpareigojimą, pateikė reikalaujamus sutarčių dokumentus. Tačiau dalis jų teksto buvo uždengta, argumentuojant komercine sandorių paslaptimi.

Vieta: „Rekvizitai.lt“ teigia, kad „ChemTrade LT“ yra Kaune, šio R. Kalantos gatvės penkiaaukščio bute, tačiau pačios bendrovės interneto svetainė nurodo, kad įmonė reziduoja tame pačiame mieste esančiose Energetikų ir Ekskavatorininkų gatvėse. Regimanto Zakšensko nuotr.

Rėmėsi ankstesniu sprendimu

Nežiūrint visų šių „Grigeo Klaipėdos“ pateiktų argumentų, teismo sprendimai bendrovei nebuvo palankūs.

2021 m. birželio 8 d. Klaipėdos apygardos teismas įmonės ieškinį buvusiems vadovams ir susijusiems asmenims atmetė.

Beveik po metų, 2022-ųjų gegužės 19 d., Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija atmetė ir „Grigeo Klaipėdos“ apeliacinį skundą.

Teisėjai savo nutartis grindė įsiteisėjusiu sprendimu dar vienoje civilinėje byloje, kurioje dėl minėtų krakmolo siuntų kokybės jau yra priimtas įsiteisėjęs teismo sprendimas. Klaipėdos apylinkės teisme vyko procesas pagal „Grigeo Klaipėdos“ ieškinį J. Garaliui dėl atleidimo iš darbo teisėtumo. Joje priimtas sprendimas vėliau apeliacine tvarka peržiūrėtas įsiteisėjusia Klaipėdos apygardos teismo 2020 m. liepos 16 d. nutartimi.

Teismas toje pačioje byloje nusprendė, jog ieškovė leistinais įrodymais neįrodė, kad vietoj tapijokos krakmolo buvo tiekiamas kviečių krakmolas ir kad atsakovas apie tai žinojo ir nesiėmė jokių veiksmų.

Šioje darbo byloje nustatyta, kad „Grigeo Klaipėda“ 2019 m. gegužės 17 d. konstatavo „šiurkštų darbo pareigų pažeidimą, kurį padarė gamybos direktorius J. Garalis: su darbuotojo žinia ilgą laiką (nuo 2018 m. gegužės 16 d.) kartono gamybai buvo perkama žaliava, faktiškai tiekiant pigesnę nei nurodyta sąskaitose alternatyvą, ir dėl savo kalto veikimo ar neveikimo darbuotojas tyčia padarė itin didelę žalą bendrovei“.

Tačiau teismas toje pačioje byloje nusprendė, jog ieškovė leistinais įrodymais neįrodė, kad vietoj tapijokos krakmolo buvo tiekiamas kviečių krakmolas ir kad atsakovas apie tai žinojo ir nesiėmė jokių veiksmų.

Be to, teismas konstatavo, kad Lietuvos agrarinių ir miškų mokslų centro filialo Žemdirbystės instituto raštas, siekiant įrodyti, kad su atsakovo J. Garalio žinia gamyboje vietoj tapijokos krakmolo buvo naudojamas kviečių krakmolas, nelaikytinas tinkamu įrodymu.

Teismo vertinimu, faktinės aplinkybės, kad „ieškovei laikotarpiu nuo 2018 m. gegužės mėn. buvo tiekiamas būtent tapijokos, o ne kviečių krakmolas, šioje byloje yra laikytinos įrodytomis, remiantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 182 straipsnio 2 punktu“.

Pribloškiantis neatitikimas, kad įmonei „Grigeo Klaipėda“ parduota 12 241 tona tapijokos krakmolo, nors iš viso tuo laikotarpiu į Lietuvą importuota tik 478 tonos, teismui nepasirodė pakankamai įtikinantis.

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija pažymėjo, kad ieškovės nurodomi Statistikos departamento duomenys neįrodo bendrovei „Grigeo Klaipėda“ tiekto krakmolo rūšies.

Teismas apibendrino, kad, atsižvelgiant į prejudicinę galią turinčio Klaipėdos apylinkės teismo 2020 m. kovo 3 d. sprendimo civilinėje byloje (darbo byla) išvadas, darytina išvada, kad ieškovė neįrodė, jog atsakovės „ChemTrade LT“ ir „Sago Industries Limited“ vietoj sutartyse nurodyto tapijokos krakmolo tiekė kitos rūšies krakmolą, ir nusprendė, kad nėra pagrindo taikyti atsakovams V. Beržonskiui, J. Garaliui, V. Kizelevičiui, R. Palčiauskui civilinę atsakomybę.

Kreipėsi į Aukščiausiąjį Teismą

Gavusi tokį teisėjų smūgį, „Grigeo Klaipėda“ kreipėsi į Lietuvos Aukščiausiąjį Teismą (AT), prašydama panaikinti Apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2022 m. gegužės 19 d. nutartį bei Klaipėdos apygardos teismo 2021 m. birželio 8 d. sprendimą ir perduoti bylą iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui.

Bendrovės atstovai motyvavo, kad asmuo negali būti įpareigotas įrodyti tokias faktines aplinkybes, kurių jis objektyviai negali įrodyti arba kurių įrodinėjimas yra maksimaliai apsunkintas.

„Kadangi pardavėjo pareiga pagal pirkimo–pardavimo sutartį yra perduoti pirkėjui sutartį atitinkančią prekę, tai būtent pardavėjas, turėdamas visus prekės rūšį pagrindžiančius dokumentus (kaip ir yra šiuo atveju), privalo įrodyti, kad pirkėjui buvo perduota sutartį atitinkanti prekė“, – teigiama įmonės AT adresuotame kasaciniame skunde.

Jame konstatuojama, kad, remiantis AT praktika, „šaliai nepateikus ar atsisakius pateikti įrodymą, reikia laikyti egzistuojant tai šaliai pačius nepalankiausius faktus, kuriuos tas nepateiktas įrodymas būtų patvirtinęs“.

Taip pat nurodoma, kad teismai netinkamai taikė Civilinio proceso kodekso 182 straipsnio 2 punktą, nukrypo nuo AT praktikos dėl prejudicinių faktų, nes vadinamojoje darbo byloje dalyvavo tik ieškovė „Grigeo Klaipėda“ ir atsakovas J. Garalis, o atsakovai R. Palčiauskas, V. Kizelevičius, V. Beržonskis, „ChemTrade LT“, „Sago Industries Limited“ apskritai nedalyvavo.

Atsakovai prašė kasacinį skundą atmesti, motyvuodami, kad parduotų daiktų trūkumų faktą turi įrodyti ne pardavėjas, o pirkėjas.

Be to, ieškovės į bylą pateikti netiesioginiai įrodymai neįrodo, kad Klaipėdos bendrovei tiektas ne tos rūšies krakmolas.

Atsakovės įvykdė 2020 m. gruodžio 21 d. teismo įpareigojimą ir pateikė visus reikalaujamus įrodymus, kad jos ginčo laikotarpiu turėjo galimybę ieškovei tiekti tapijokos krakmolą.

„ChemTrade LT“, „Sago Industries Limited“ akcentavo, kad teismui pateikė reikalaujamas sutartis, o dalį jų teksto uždengė, siekdamos išsaugoti konfidencialią informaciją ir apsisaugoti nuo nesąžiningo ieškovės elgesio, perimant atsakovių tiekėjus. Taip pat pažymėjo, kad galėjo minėtas sutartis pateikti su visais duomenimis, bet teismas to nereikalavo.

Be to, teismo sprendimu jau nustatyti prejudiciniai faktai įgyja nenuginčijamumo savybę – šalys ir kiti byloje dalyvavę asmenys nebegali kitose bylose ginčyti įsiteisėjusiu teismo sprendimu nustatytų faktų. Taigi, ir ieškovė „Grigeo Klaipėda“ šioje byloje jau nebegali ginčyti vadinamojoje darbo byloje teismų nustatytų faktų.

Bylą galėjo išspręsti neteisingai

Vis dėlto AT atsižvelgė į „Grigeo Klaipėdos“ kasacinius argumentus.

AT teisėjų kolegija akcentavo, kad anksčiau išnagrinėtoje vadinamojoje darbo byloje tinkamo ar netinkamo krakmolo tiekimo aplinkybė nebuvo tos bylos nagrinėjimo dalykas. Darbo byloje buvo nagrinėjamas ginčas, ar atsakovas J. Garalis teisėtai atleistas iš darbo. Taip pat pirmosios instancijos teismas dėl to, jog rėmėsi prejudicija, nagrinėjamoje byloje nevertino tiek Žemdirbystės instituto rašto, liudijusio, kad tiektas ne tapijokos krakmolas, tiek kitų įrodymų.

Kolegija pripažino, kad pirmosios instancijos teismas be pagrindo rėmėsi prejudicija, kylančia iš ankstesnės atleidimo iš darbo bylos, ir neįvertino ieškovės pateiktų įrodymų, nors tik iš jų visumos galėjo daryti išvadas apie tam tikrų faktų buvimą ar nebuvimą, o apeliacinės instancijos teismas šių pažeidimų neištaisė.

AT kolegija nurodė, kad teismas, gavęs krakmolą Klaipėdos įmonei tiekusių bendrovių pateiktus tapijokos krakmolo pirkimą iš kitų tiekėjų patvirtinančius dokumentus su uždengta dalimi teksto, turėjo spręsti dėl šių įrodymų atitikties. Kadangi tokie įrodymai neatitinka jiems keliamų formaliųjų reikalavimų, teismas turėjo išreikalauti minėtus dokumentus su visu tekstu ir šalių duomenimis.

Apibendrindama AT teisėjų kolegija konstatavo, kad teismai padarė esminius proceso teisės normų pažeidimus ir dėl šios priežasties byla galėjo būti išspręsta neteisingai.

AT šių metų kovo 31 d. nutarė Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2022 m. gegužės 19 d. nutartį ir Klaipėdos apygardos teismo 2021 m. birželio 8 d. sprendimą panaikinti, o bylą perduoti Klaipėdos apygardos teismui nagrinėti iš naujo.

Ši AT nutartis yra galutinė, neskundžiama ir įsiteisėja nuo priėmimo dienos.

Bendrauti nepanoro?

Byloje atsakovais įvardinti asmenys, panašu, ne itin pageidavo pateikti savo versijų, kodėl jiems pateiktas milžiniškas ieškinys ir kodėl jie su juo nesutinka.

Kontakto su V. Beržonskiu, J. Garaliu ir V. Kizelevičiumi teko ieškoti per jiems šioje civilinėje byloje atstovaujančius ar atstovavusius advokatus. R. Palčiauskas, tikėtasi, bus pasiekiamas per jo vadovaujamos įmonės oficialiai skelbiamus elektroninį paštą ir telefono numerį.

V. Beržonskio advokatas Nerijus Stukas priminė, kad jo klientas paprastai nėra linkęs komentuoti teismų procesų, bet pažadėjo persiųsti jam dienraščio „Klaipėda“ klausimus. Paties V. Beržonskio kontaktų žurnalistams advokatas teigė negalintis suteikti.

Birželio 12 d. šiam vadinamosios krakmolo bylos atsakovui buvo išsiųstas elektroninis laiškas su aštuoniais bylos esmę liečiančiais klausimais. Tame pat laiške paprašyta pranešti, jei V. Beržonskis nenorėtų į juos atsakyti. To paties prašyta ir kitų adresatų.

Birželio 14 d. nesulaukę jokio atsakymo, dienraščio „Klaipėda“ korespondentai dar kartą susisiekė su advokatu N. Stuku. Jis pasakojo, kad V. Beržonskis išvakarėse dalyvavo kito teismo proceso posėdyje ir ketino pats išspręsti klausimą dėl dienraščio pateiktų klausimų.

Advokatas pažadėjo dar kartą priminti klientui apie jam išsiųstus dienraščio klausimus, bet negalėjo patvirtinti, kad į priminimą V. Beržonskis reaguos.

Iki birželio 20-osios darbo dienos pabaigos laiško su atsakymais ar skambučio iš V. Beržonskio nesulaukta.

J. Garalio kontaktus pateikusi advokatė Julija Viktorija Flis patarė bendrauti su juo tiesiogiai. Birželio 12 d. jam šeši klausimai taip pat buvo išsiųsti elektroniniu paštu.

Nei tą, nei kitą dieną ar dar vėliau laiško su atsakymais dienraštis negavo. Tylėjo ir J. Garalio telefonas.

V. Kizelevičiaus interesams minėtoje byloje atstovavo advokatė Egidija Vėbraitė. Tačiau ji pakeitė darbo vietą ir nebegali komentuoti buvusio kliento reikalų. Advokatė teigė, kad su korespondentais veikiausiai susisieks pats V. Kizelevičius arba jo dabartinė atstovė atsakys į visus klausimus. Bet kol kas taip neįvyko.

R. Palčiauską bandyta pasiekti internete skelbiamais jo vadovaujamos įmonės kontaktais – elektroniniu paštu ir mobiliojo ryšio telefonu. Jokio atsako į laišką, kuriame pateikti penki klausimai, iki birželio 20-osios nesulaukta. Įmonės, kuriai vadovauja šis asmuo, telefonu niekas neatsiliepė.