LIETUS NESUGADINO JONINIŲ KLAIPĖDOJE

Klaipėdiečiai šiemet Jonines švenčia šeštadienį, birželio 22-ąją. Saulė savo piką pasiekė prieš dvi dienas, todėl ir ši naktis bus trumpiausia metuose. Jonai, Janinos, Janytės, Janiai ir Džonai šį vakarą buvo vainikuoti ąžuolų vainikais. Juos derėtų išlaikyti visus metus, tai apsauga nuo gaisro ir kitų bėdų.

Sinoptikai visą savaitę gąsdino, kad šeštadienį pajūryje griaudės perkūnas, pliaups lietus, bet dangus susimylėjo – silpnas lietutis pradėjo lašnoti tik apie 20 valandą ir linksmybių nesutrikdė.

Šventė vyko ant Jono kalnelio.

Joninės Klaipėdoje turi kelias senas tradicijas, nepamirštos jos ir šį kartą. Visi ant Jono kalnelio atėję varduvininkai buvo pasveikinti.

Klaipėdos meras Arvydas Vaitkus tarė visiems klaipėdiečiams gražius žodžius, linkėjo jiems sėkmingų vasarvidžio nakties burtų, rasti paparčio žiedą, o labiausiai – džiaugtis gyvenimu. Jis ir pats buvo vainikuotas. Mat sekmadienį Arvydai taip pat švęs vardadienį.

Arvydas Vaitkus. Vestos Jašinskaitės nuotr.

Pasipuošę žolynais šventė daugybė kitus vardus turinčių žmonių – Klaipėdos etnocentro darbuotojai pasirūpino, kad kiekvienas norintis galėtų susirinkti savo puokštę ar nusipinti vainiką. Palapinėse sėdėjo žiniuonės, jos kiekvienam norinčiam iš surinktų puokščių būrė ateitį.

Aikštelėje arčiau Kultūros fabriko vaikai ir jaunimėlis, pamokyti etninės kultūros žinovų, žaidė liaudiškus žaidimus.

Kitapus Jono kalnelį juosiančio vandens sėdėjo daugybė klaipėdiečių, labiau linkusių ramiai stebėti, kaip kiti linksminasi.

Į Klaipėdą atvyko zarasiškių ansamblis „Sadūnai“, kauniečiai ansamblių „Kupolė“ bei „Serbentėlė“ dalyviai, šventės dalyvius linksmino klaipėdiečių mėgiami ansambliai „Kuršių ainiai“, „Alka“ ir „Senoliai“.

Vestos Jašinskaitės nuotr.

Šiemet Joninių šventės dalyviai išgirdo senąją lietuvininkų kalbą, šia tarme dreverniškė Virgina Asnauskienė pasakojo apie senuosius šios šventės papročius.

Šventėje skambėjo ir lietuvių liaudies dainų elektroninės interpretacijos.

Kai Klaipėdą apgaubė sutemos, suliepsnojo Joninių laužas, pagal senąją tradiciją jis turi degti iki aušros, taip sujungdamas nusileidžiančią ir patekančią saulę.

Laužo ugnies šviesoje Sauliaus Petreikio ir jo grupės muzika pakvietė ten, „Kur suteka saulės“.