MINSKE – IEŠKINIŲ LAVINA

Žinomas Klaipėdos verslininkas Gvidas Skirutis įsivėlė į nemalonų skandalą Baltarusijoje. Į šalies kaimynės prokuratūrą kreipėsi būrys darbuotojų ir tvirtina, kad lietuvių kompanija jiems nesumoka algų. Pats verslininkas aiškina, kad tai užsakovai neatsiskaito su įmone ir žada užglaistyti konfliktą.

Žinomas Klaipėdos verslininkas Gvidas Skirutis įsivėlė į nemalonų skandalą Baltarusijoje. Į šalies kaimynės prokuratūrą kreipėsi būrys darbuotojų ir tvirtina, kad lietuvių kompanija jiems nesumoka algų. Pats verslininkas aiškina, kad tai užsakovai neatsiskaito su įmone ir žada užglaistyti konfliktą.

Pareiškimai prokuratūrai

Apie dvidešimt baltarusių šį pirmadienį įpykę veržėsi į Lietuvoje žinomos įmonės "Bonus Admin" biurą Minske, tikėdamiesi, kad lietuviai verslininkai bent jiems paaiškins, kas vyksta įmonėje. Darbuotojus lydėjo žurnalistai.

Visą istoriją lietuviškos įmonės nusamdyti baltarusiai išklojo Baltarusijos portalui "Ježednevnik".

Publikacijoje aiškinama, kad lietuviai verslininkai paliko Minske įsikūrusio vandens parko "Lebiažyj" aptarnaujantį personalą nežinioje, nesumokėdami jiems teisėto atlygio.

Vyrai piktinosi, kad ne tik negauna algų, bet net negali ieškoti kito darbo, nes samdyta įmonės direktoriaus pavaduotoja neatrakina seifo su jų darbo knygutėmis.

Įmonės "Bonus Admin" padalinio Baltarusijoje darbuotoja, kompanijos patalpose pasirodžius nepatenkintiems tarnautojams, viešai pareiškė, kad ji kompanijoje nebedirba. Esą moteris pasiuntė į Lietuvą prašymą ją atleisti iš pareigų ir jau gavo sutikimą.

Įsiutę darbininkai nesutriko ir kreipėsi į Darbo ginčų komisiją bei prokuratūrą su ieškiniais dėl skolų.

Vietos žurnalistams darbuotojai atviravo, kad jie nesitikėjo, kad gerą vardą šalyje turintys Lietuvos verslininkai, gavę užsakymą iš valstybinės įmonės, taip pasielgs ir paliks žmones ne tik be pinigų, bet ir be jiems reikalingų dokumentų – darbo knygelių.

Kas ėmė avansą?

Portalas "Ježednevnik" net mini tokį faktą: "G.Skirutis, kuris yra Lietuvos pilietis ir vienas įmonės akcininkų, kelis mėnesius iš eilės ėmė avansą pagal sutartis. Kur pinigai dingo, dabar niekas nežino".

Baltarusijoje dirbantys įmonės atstovai aiškino, kad pats klaipėdietis negali atvykti, nes turi problemų dėl vizos, o apie situaciją darbuotojus informuoja tik trumposiomis SMS žinutėmis.

Darbdaviu nepatenkinti baltarusiai aiškino, kad kiekvienam jų įmonė yra skolinga po maždaug 940–950 eurų, tai yra apie 15 mln. rublių.

Penktas Europoje pagal dydį

Vandens parkas "Lebiažyj" yra įsikūręs Minske.

Skelbiama, kad tai pats didžiausias pramogų centras Baltarusijoje, o Europoje jis užima penktąją vietą.

38 hektarų vandens parko plote įvairūs statiniai užima per 32 tūkst. kv. metrų plotą.

Lietuviai maždaug prieš metus laimėjo konkursą statiniams ir įrenginiams administruoti bei prižiūrėti.

Baltarusiai mini, kad už šiuos darbus per mėnesį kontrakte buvo numatyta 850 mln. rublių suma.

Kurį laiką esą lietuviams visai neblogai sekėsi, tačiau vėliau vandens parkas atsisakė kai kurių paslaugų ir nesumokėjo už pastarųjų dviejų mėnesių atliktus darbus, nors tai, kad jie atlikti, patvirtina pasirašyti darbų atlikimo aktai.

Skola – 2 mlrd. rublių

Visą šią istoriją, aprašytą baltarusių žiniasklaidoje, G.Skirutis nupasakoja kiek kitaip, tačiau viešumoje minimų faktų nenuneigė.

Pasak įmonės vadovo, iš tiesų su darbuotojais nebuvo atsiskaityta.

"Tačiau tik todėl, kad su mumis už atliktus darbus neatsiskaito vandens parkas. Ta suma jau siekia 2 milijardus Baltarusijos rublių", – aiškino klaipėdietis.

Eurais ši suma siekia 126,7 tūkst.

Lietuvių kompanija valstybės valdomoje įmonėje laimėjo konkursą pastatų priežiūros ir pastatų valdymo bei administravimo darbams.

"Mes užsiimame ir parko inžinerinių sistemų technine priežiūra. Konkursą laimėjome, nes Baltarusijoje buvome vienintelė atestuota įmonė, kuri gali prižiūrėti vandens parko kalnelius" – aiškino lietuvis.

Tačiau vandens parko interneto tinklalapyje šiuo metu skelbiama, jog visus atrakcionus patikrino vokiečių kompanija "TÜV", įsikūrusi centrinėje šalies dalyje – Tiuringijoje. Čia rašoma, kad tai ši įmonė prižiūri techninę atrakcionų būklę ir paruošė juos svečių lankymui.

Lietuviai tvirtina, kad jie teikia tokias paslaugas pramogų parkui bei užsiima vidaus patalpų bei aplinkos valymo ir apsaugos paslaugomis.

Iš viso lietuviams dirbo apie 60 baltarusių.

"Kol kas tik 20 iš jų nenori toliau dirbti. Kiti 40 pasilieka. Jau susitarta, kad dvidešimčiai darbuotojų buvo atiduotos darbo knygutės, su jais atsiskaityta", – trečiadienį tvirtino G.Skirutis.

Derybos prasidėjo

Klaipėdietis savaip paaiškino kilusį savotišką darbuotojų streiką jo valdomoje įmonėje.

"Vienintelis būdas prispausti užsakovą, kuris neatsiskaito už paslaugas, buvo savotiškas masinis spaudimas kartu su darbuotojais. Tiesa, mes galvojome, kad viešumos tai nepasieks", – situaciją aiškino G.Skirutis.

Klaipėdietis tikino, jog vandens parkas su įmone neatsiskaito nuo vasario. Įtampa kompanijoje ėmė kilti jau kovą.

"Mes ir toliau darbuojamės šiame objekte. Pagaliau įvyko šiokios tokios derybos su vandens parku. Postūmis įvyko iš užsakovo pusės. Buvo paprašyta pateikti aktus, ir jie žada peržiūrėti juos", – apie trečiadienį vykusias derybas kalbėjo klaipėdietis.

Baltarusiai užsakovai, pasak G.Skiručio, pageidautų, kad lietuviai 20 proc. sumažintų reikalaujamą sumokėti sumą.

"Gavau pranešimą, kad jei suteiksiu nuolaidą iki gegužės 1 dienos, jie sumokės mums. Dėl ramybės aš sutikčiau su tokiomis sąlygomis", – tvirtino G.Skirutis.

Stumia iš rinkos?

Aiškinantis priežastis, kodėl tokia stambi valstybinė kompanija ėmė vengti atsiskaitymų su lietuviais, G.Skirutis aiškino savaip.

"Sutartis buvo pasirašyta penkeriems metams. Kažkuo mes neįtikome. Gal dėl tam tikrų politinių motyvų? Tačiau jie neturi kito būdo sutarčiai nutraukti. Nebent nemokėdami už darbus, mus nuvestų į bankrotą. Tuomet kompanijos viduje bus maištaujama, darbuotojai neis į darbą, neatliks savo pareigų. Iš karto atsiras pretekstas nutraukti sutartį ir pasiimti kitą rangovą", – aiškino G.Skirutis.

Klaipėdietis tiki, kad toks scenarijus nepavyks, nes trečią mėnesį įmonės darbuotojai ištvėrė be algų ir darbo nemetė.

Klaipėdietis tikino, kad be vandens parko įmonė Baltarusijoje turi ir daugiau projektų.

Baltarusijos žiniasklaida skelbė, kad galimai G.Skirutis kelis mėnesius iš eilės ėmė avansą pagal sutartis, o pinigai esą nežinia kur dingo.

Pats lietuvaitis neigia tokius kaltinimus.

"Tai netiesa. Pinigų sąskaitoje yra. Mes tiesiog nemokėjome algų, kad būtų šioks toks spaudimas vandens parkui. Aš niekur nesislėpiau. Man baigėsi viza, o penktadienį ją jau turėsiu", – tvirtino lietuvis ir žadėjo vykti į įmonės atstovybę Baltarusijoje.

Kaip lietuvių darbą Baltarusijoje vertina patys užsakovai, dienraščiui  nepavyko sužinoti. Į klausimus, išsiųstus elektroniniu paštu, vandens parko "Lebiažyj" administracija neatsakė.