Už valandą – ir 10 eurų

Suskaičiavus išlaidas vasaros poilsiui Nidoje, kai kam gali pasišiaušti plaukai – šiuo metu lengvojo automobilio bilietas keltui kainuoja per 23 eurus.

Vasarą ekologijos mokestis poilsiautojams nuo birželio 20-osios sieks 50 eurų.

Valanda automobilio stovėjimo Nidoje kainuos tris eurus, prie Parnidžio kopos – net 10 eurų už valandą.

„Faktiškai kiekvienas kiemas bus apmokestintas. Visi mokės po tris eurus raudonojoje zonoje, žaliojoje zonoje – po šešis už parą“, – paaiškino Neringos tarybos narys Dovydas Mikelis, nepritariantis naujajai tvarkai.

Aršiausios diskusijos Nidoje kilo tarp vietinių gyventojų. Dviem šeimos automobiliams vietiniai turi galimybę gauti leidimą statyti mašinas nemokamai.

Tačiau dalis jų skundžiasi, kad mašinų šeimos turi daugiau. Priekaištus reiškia ir vietos verslininkai, nebeturintys kur nemokamai statyti įmonių automobilių.

Labai tikėtina, kad šią vasarą pasipils pranešimai apie atvirus konfliktus dėl stovėjimo vietų.

„Įsivaizduojame, kad žmogus, visą gyvenimą statęs savo mašiną prie savo namų, vasarą jau net neberas vietos savo automobiliui. Kaip jis turės jaustis? Yra vienintelė savivaldybės aikštelė, esanti Taikos gatvėje 39. Ten vietinis už dyką galės pasilikti mašiną ir pėsčiomis pareis namo. Atvykėliams toje aikštelėje teks mokėti šešis eurus už parą“, – kalbėjo D. Mikelis.

Teks mokėti ir už priekabas

Neringos taryba dar sausį priėmė sprendimą, kuriuo automobilių stovėjimo zonos buvo suskirstytos į raudonąją ir žaliąją.

Neringos savivaldybė pranešė, kad žaliajai zonai priskiriama ilgalaikio stovėjimo transporto priemonių aikštelė Taikos gatvėje bus pigiausia visoje Nidoje.

Vietinė rinkliava už automobilių statymą minėtose zonose bus renkama tris vasaros mėnesius – nuo birželio 1 d. iki rugpjūčio 31 d.

Raudonojoje zonoje – nuo 8 iki 22 val., o žaliojoje zonoje – visą parą.

Raudonojoje zonoje nustatytas trijų eurų už vieną valandą rinkliavos dydis.

Prie Parnidžio kopos valanda stovėjimo kainuos 10 eurų.

Žaliojoje zonoje nustatytas šešių eurų už vieną parą stovėjimo įkainis, 90 eurų – už 30 kalendorinių dienų bei 250 eurų už laikotarpį nuo birželio 1 d. iki rugpjūčio 31 d.

Keleivinėms transporto priemonėms, mikroautobusams galios 10 eurų už vieną parą rinkliava.

Priekaboms ir puspriekabėms už parą teks mokėti du eurus, už mėnesį – 50 eurų, o nuo birželio už mėnesį kaina šoks iki 150 eurų.

„Neringos gyventojai, kurių daugiabučių namų kiemų aikštelės pateks į apmokestintas automobilių stovėjimo teritorijas, galės gauti leidimus savo transporto priemonę prie namų statyti nemokamai. Leidimas numatys galimybę transporto priemonę statyti ją apmokestintoje teritorijoje 200 metrų spinduliu nuo nekilnojamojo turto objekto“, – rašyta savivaldybės pranešime.

Merui – ypatingos galios

Sprendime numatoma ir gyventojų leidimų atskiraisiais atvejais suteikimo tvarka.

Fizinis arba juridinis asmuo išskirtiniais atvejais, pateikęs pagrįstą ir motyvuotą prašymą, galės kreiptis į Neringos merą su prašymu išduoti gyventojų leidimą atskiruoju atveju.

Ar leidimą išduoti, spręs Neringos savivaldybės taryba.

Stotas: D. Jasaitis Neringą prilygino Monakui ir patikino, kad nerijoje negali būti pigu. Vaizdo įrašo stop kadras.

Aptarinėjant Neringos tarybai pateiktinus klausimus, prieš tai vykusiame Biudžeto, finansų ir ūkio valdymo komiteto posėdyje aistros virė aštuonias valandas.

Tikėtina, kad visos šalies savivaldos istorijoje šis posėdis galėtų patekti į Lietuvos rekordų knygą.

„Bėda ta, kad buvo tikimasi, jog savivaldybei pavyks išsinuomoti iš privatininko aikštelę, kurioje bus galima organizuoti automobilių stovėjimą. Tačiau žmogus nusprendė kartu su „Unipark“ pats vykdyti veiklą“, – teigė D. Mikelis.

Kiek tai kainuos?

Nors vietiniai politikai valandų valandas dėstė savo argumentus ir nuomones, niekas viešai taip ir nesugebėjo paaiškinti, kiek biudžeto resursų pareikalaus šis sprendimas.

„Esminis klausimas – kiek tai kainuos? Niekas man neatsakė, kiek kainuos stovos skaitikliai? Kiek jų iš viso reikės? Kas vaikščios po kiemus ir tikrins, ar sumokėta rinkliava už stovėjimą? Domėjausi – stovos skaitiklis gali kainuoti apie 10 tūkst. eurų. Plius reikės mokėti už programavimą, automatizavimą, o dar elektros prievado įrengimas. Kas darys inkasacijas, kas surinks pinigus iš skaitiklių?“ – klausimus bėrė tarybos narys.

D. Mikelis stebėjosi tuo, kad iki šiol vis dar neaišku, kiek žmogiškųjų išteklių reikės įgyvendinant tokį sprendimą.

„Kiek reikės priimti žmonių? Kokias algas reikės mokėti? Nėra čia naudos ir nuostolių analizės. Aš nebalsavau už šį sprendimą“, – prisipažino D. Mikelis.

Bijo, kad išvaikys turistus

D. Mikelis skaičiavo, kiek reikės lėšų, pavyzdžiui, vilniečių šeimai poilsiui Nidoje.

Kosmosas.

„Kosmosas. Aš nebeįsivaizduoju, iš kur tų poilsiautojų reikės gauti. Vilniečiui šimtas eurų benzinui į vieną pusę, šimtas eurų – atgal, bilietas keltu, plius 50 eurų už įvažiavimą į Neringą ir dar visi kiemai bus apmokestinti. Čia kaip pasakoje „Čipolino nuotykiai“, kur kiekvienam apskritai už viską reikėjo mokėti. Dar ir orą apmokestinkime. Tai yra pasipinigavimas. Ir dar niekas nežino, kaip sistema veiks“, – stebėjosi D. Mikelis.

Neringa – it Monakas?

Neringos merui Dariui Jasaičiui neatrodo, kad Neringoje yra per brangu.

„Nebus lengva šią vasarą. Kai kažkas sako, kad brangu, tai Vilniuje, kur buvau dvi dienas komandiruotėje, už mašinos stovėjimą sumokėjau 63 eurus. O nuo liepos mėnesio pas juos dar dvigubai brangs. Mes atsiliekame stipriai, nors būdavome pirmoje vietoje pagal kainas. Dabar daug regionų mus lenkia. Pingame. Neaišku, ar tai yra gerai. Monakui pigti neaišku, ar yra gerai“, – tarybos posėdyje kalbėjo D. Jasaitis.

Neringos tarybos narys Arūnas Burkšas taip pat pastebėjo, kad dviejų etatų rinkliavos kontrolei gali neužtekti.

Tarybos narė Sandra Berletaitė pripažino, kad rudenį tarybai gali tekti sugrįžti nuleidus galvas ir net atšaukti šį potvarkį.

„Visi rizikuojame. Pažiūrėkime, kas bus“, – kalbėjo tarybos narė.

Dovydas Mikelis. Vaizdo įrašo stop kadras.

D. Jasaitis aiškino, kad jei sprendimas nepasiteisins, jį atšauks netrukus.

„O ko laukti?“ – argumentavo Neringos meras.

Siūlo naikinti savivaldybę

Tarybos narys D. Mikelis pripažino, kad Neringoje – apstu neįtikėtinų sprendimų.

„Kai sakoma, kad rudenį galėsime pakeisti tvarką, jei nepasiteisins, pamirštame, kad iš žmonių jau būsime viską nulupę. O kitais metais šie poilsiautojai ar važiuos čia po viso to?“ – klausė D. Mikelis.

Neringoje gyvena mažiau žmonių nei Dituvoje ar Švėkšnoje.

„Mano tėvonijoje, Švėkšnoje, veikia seniūnija, ir miestelis žydi. Tai ir čia užtektų seniūnijos“, – pastebėjo D. Mikelis.

Realiai Neringoje turizmo sezonas trunka nuo šešių iki aštuonių savaičių. O kitu laiku Neringa merdi.

„Policija panaikinta, greitosios medicininės pagalbos mes neturime. Paštas ruošiasi išsikraustyti. Tampame visiška seniūnija“, – pirštus lenkė D. Mikelis.

Jis svarstė, kad prijungus Neringą prie Klaipėdos miesto, daugybė biudžeto pinigų būtų sutaupyta.

„Neringiškiai už vadinamuosius gyvatukus žiemą ir vasarą moka po 108 eurus per mėnesį. Ir neturi teisės atsisakyti, išmontuoti. Privalai mokėti, ir viskas. Prijungtų prie Klaipėdos, žiūrėk, gal ir vanduo pigtų. Vanduo ir šildymas Neringoje – brangiausi visoje šalyje. O dabar kiekvienas meras tiek vicemerų, patarėjų turi. Užtektų čia ir seniūnijos su keliais darbuotojais“, – nuomonę išsakė D. Mikelis.