Klaipėdoje gyvenantys ukrainiečiai nerimauja dėl savo vaikų ateities. Vos prieš metus atvykę į mūsų šalį ir kitąmet baigsiantys mūsų mokyklose mokslus abiturientai bus priversti laikyti valstybinį lietuvių kalbos egzaminą lygia greta su lietuviais ir čia gimusiais rusakalbiais. O jo neišlaikę negaus atestato, taigi ir studijas aukštojoje mokykloje jiems teks pamiršti.

Pažado netesėjo

Klaipėdoje nuo praėjusių metų lapkričio gyvenanti Žanna Timochina nerimauja dėl savo sūnaus.

Jis šiemet lankys 12-ąją klasę vienoje uostamiesčio gimnazijoje, kurioje mokomasi rusų kalba. Vaikinas lietuvių kalbos mokosi mažiau nei metus.

Moteris tikino, kad renkantis mokyklą iš Ukrainos nuo karo pabėgusiems vaikams buvo žadama, kad mokyklose, kuriose dėstoma rusų kalba, jiems nereikės laikyti valstybinio lietuvių kalbos egzamino. Tokia patikra lauks tik tų, kurie pradės mokytis 10-oje klasėje.

Tiesa, tai buvo žadama žodžiu, jokiuose dokumentuose tai nebuvo įrašyta.

Moteris pasakojo, kad patikėję mūsų švietimininkų pažadais, dalis tėvų nutraukė vaikų mokymą ukrainietiškose mokyklose nuotoliniu būdu. Taip buvo tikimasi, kad vaikams bus geriau mokytis seniai veikiančiose mokyklose, gyvai bendraujant su mokytojais ir bendramoksliais.

Tačiau vėliau paaiškėjo, kad šiems mokiniams lietuvių kalbos egzaminą teks laikyti lygiai taip pat, kaip kitiems rusakalbiams klaipėdiečiams, kurių daugelis gimė Lietuvoje, mūsų kalbą nuo mažens girdi kaimynystėje, per televiziją, gatvėse ir lietuviškai kalba be akcento.

Pasirodo, jauniesiems karo pabėgėliams bus taikomi tokie pat reikalavimai, kaip vietos rusakalbiams mokiniams.

Norėtų studijuoti

„Jeigu tokie mokiniai, kaip mano sūnus, iš lietuvių kalbos egzamino gaus trejetą arba bus įvertinti dar blogiau, atestato negaus, tik pažymą apie išklausytą kursą. Vaikai bus nuoširdžiai mokęsi matematikos, fizikos ir daugybės kitų dalykų, bet tik todėl, kad nesugebės išlaikyti lietuvių kalbos egzamino, negalės stoti į aukštąsias mokyklas, – problemą dėstė Ž. Timochina. – Mes neatsisakome mokytis lietuvių kalbos. Aš pati net ketinau samdyti sūnui repetitorių. Ne tik aš, bet ir sūnaus lietuvių kalbos mokytoja man sakė, kad per tokį trumpą laiką neįmanoma pasiruošti kalbos egzaminui, kurio metu reikės rašyti rašinį, laisvai šia kalba dėstyti mintis ir remtis lietuvių kalba perskaitytais literatūros kūriniais. Mūsų vaikai dar net nekalba lietuviškai, jie tik pradeda apsiprasti, ryžtasi pradėti bendrauti šia mums visiškai nauja kalba.“

Perspektyva: pagal galiojančią tvarką ir prieš metus atvykę karo pabėgėliai lietuvių kalbos abitūros egzaminą turės laikyti lygia greta su lietuviais. Justinos Lasauskaitės nuotr.

Moteris pasakojo, jog daug iš Ukrainos pabėgusių jaunuolių norėtų mokytis Klaipėdoje ir įgyti jūrinę profesiją, bet jau dabar baiminasi, kad kelias į studijas jiems bus užkirstas.

Būsimo dvyliktoko mama tikino, kad studijuodamas sūnus bus priverstas išmokti lietuvių kalbą, bet tai nebus susiję su grožinės literatūros interpretavimu.

Išlaikyti egzaminą – nerealu

Dalis jaunųjų karo pabėgėlių mokosi ne tik mūsų mokyklose, bet ir nuotoliniu būdu savose Ukrainos mokyklose. Todėl kai kurie jų baigę mūsų mokyklose 11 klasių gavo savo ukrainietiškos mokyklos atestatą ir jau šiemet įstojo į mūsų aukštąsias mokyklas, kur studijos vyksta anglų kalba.

Tačiau ne visi mokiniai iš Ukrainos turėjo galimybę mokytis nuotoliniu būdu savo tėvynės mokyklose. Tokia teisė buvo suteikta tik tiems, kurių gyvenamoji vieta yra okupuota.

Lietuvių kalbos mokytoja, nenorėjusi pasisakyti vardo, bet dirbanti mokykloje, kur mokymas vyksta rusų kalba, buvo atvira – per metus iš Ukrainos atvykę vaikai turėtų dar tik suprasti, kas sakoma lietuviškai, susikalbėti bei atsakyti į klausimus buitinėmis temomis.

„Literatūros mes nesimokėme, tai būtų neįmanome, nes šie vaikai pradėjo mokytis lietuvių kalbos neturėdami jokių įgūdžių. Mokėmės kalbėti. Tiek mokyklinį, tiek valstybinį egzaminą laikyti lygia greta su mokiniais, kurie lietuvių kalbos mokėsi nuo mažens, būtų pernelyg sudėtinga. Egzamine yra dvejų metų literatūros kurso programa, o mes 11-oje klasėje literatūros nė nesimokėme, nes jie dar nemoka kalbos. Net neabejoju, ukrainiečiai egzamino neišlaikys. Ir vietiniams rusakalbiams tai yra sudėtinga, nes nėra atskiros programos lietuviams ar rusakalbiams, visiems reikalavimai – vienodi. Mokykliniam egzaminui reikalaujama parašyti 400, valstybiniam – 500 žodžių rašinį. Nežinau, kokių gabumų turi būti žmogus, kad anksčiau negirdėtos kalbos per dvejus metus išmoktų ir dar išlaikytų tokį egzaminą“, – konstatavo mokytoja.

Pedagogė įsitikinusi, kad tai visų Lietuvoje prieglobstį radusių Ukrainos vyresniųjų klasių moksleivių problema.

Ji svarstė, kad karo pabėgėliams galėtų būti rengiamas kitokio tipo kalbos vartojimo testas, o ne rašinys. Mokytoja teigia, kad nerealu metus pasimokius svetimos kalbos rašyti ja rašinį, samprotauti panaudojant literatūrą.

Mokytoja gyrė naujuosius savo mokinius iš Ukrainos, sakydama, kad tokių nuoširdžių, draugiškų, smalsių mokinių per kelis darbo dešimtmečius neturėjo.

Priminusi visuotinai žinomą faktą, kad lietuvių kalba yra sudėtinga, pedagogė tikino, kad net labai intensyviai mokant, ne visi mokiniai vienodai greitai jos išmoksta.

Atsakymas vilčių nepaliko

Ž. Timochina bendravo su Klaipėdos savivaldybės Švietimo skyriaus darbuotoja, kuri negalėjo paguosti būsimo abituriento mamos.

Mes nesame nusiteikę nesimokyti lietuvių kalbos.

Ukrainietė išgirdo vienintelį guodžiantį sakinį – į Švietimo skyrių kreipiasi labai daug ukrainiečių, todėl yra vilties, kad ministerija atsižvelgs į prašymų gausą ir peržiūrės egzamino karo pabėgėliams tvarką.

„Bet jei ši tvarka iki naujųjų mokslo metų pradžios nebus pakeista, rugsėjo 1-ąją mums jau bus vėlu ką nors keisti“, – svarstė moteris.

Todėl rugpjūčio 14 d. ji ir dar 19 jos likimo draugių išsiuntė laišką į Švietimo, mokslo ir sporto ministeriją. Atsakymo dar negavo, nors laiškas išsiųstas ne tik tikrame voke, bet ir elektroniniu paštu.

„Mes nesame nusiteikę nesimokyti lietuvių kalbos. Priešingai, visa tai bus, bet ne per vienerius metus. Jaučiamės nuskriausti dukart. Juk mokytis savuose namuose mūsų vaikai negali, ten vyksta karas ir kasdien žūsta niekuo dėti taikūs žmonės. Čia net labai norėdami mūsų vaikai neišlaikys lietuvių kalbos egzamino ir neteks galimybės studijuoti ne tik Lietuvoje, bet ir bet kurioje kitoje valstybėje, nes neturės vidurinės mokyklos atestato“, – nusiminusi kalbėjo Ž. Timochina.

Klausimus apie ukrainietės išdėstytą problemą ministerijai pateikė ir „Klaipėdos“ korespondentai.

Atsakymas, gautas iš ministerijos Komunikacijos skyriaus, vilčių nepaliko. Vis dėlto būsimųjų dvyliktokų tėvai pasiryžę važiuoti į Vilnių ir prašytis priimami pas ministrą. Jie tikisi, kad kalbėdami gyvai sugebės jį įtikinti.

ŠMSM informacija

IV gimnazijos klasės mokiniai, siekiantys 2024 m. Lietuvoje įgyti vidurinį išsilavinimą bei gauti brandos atestatą, privalės turėti patenkinamus dalykų metinius pažymius ar įskaitas bei išlaikyti privalomą lietuvių kalbos ir literatūros brandos egzaminą (mokyklinį arba valstybinį) ir dar bent vieną pasirinkto dalyko brandos egzaminą.

Priminsime, kad visi mokiniai, atvykę iš Ukrainos nuo karo pradžios ir registruoti Lietuvos mokyklose, yra įsipareigoję mokytis lietuvių kalbos. Jiems skiriamos papildomos pamokos, sudaromas individualus ugdymo planas, lietuvių kalbos turi būti mokoma individualiu tempu ir formomis, geriausiai atitinkančiomis mokinio poreikius. Kasdien intensyviai mokantis kalbos, stengiantis bendrauti su bendraamžiais ar paprastose buitinėse situacijose, lankant popamokinius užsiėmimus, per dvejus metus kalbą įmanoma išmokti. Be lietuvių kalbos mokėjimo neišsivers tie, kurie norės studijuoti ar mokytis toliau Lietuvoje, čia gyventi ir dirbti.

Kam per egzaminą visgi nepavyks, 2024 m. ukrainiečių abiturientams numatyta kitų išeičių. Pvz., jei mokinys turės lietuvių kalbos ir literatūros dalyko patenkinamą metinį pažymį, bet neišlaikys šio dalyko valstybinio arba mokyklinio brandos egzamino pagrindinėje sesijoje, jis galės tais pačiais metais pakartotinėje sesijoje egzaminą perlaikyti. Jei pavasarį, pasibaigus ugdymui, lietuvių kalbos ir literatūros (ar kito dalyko) metinis pažymys bus nepatenkinamas, abiturientas turės šansą pasiekti patenkinamą lygį iki mokslo metų pabaigos, mokytojams skyrus papildomus darbus ir pagalbą. O jeigu ir tai nepadės, kitais mokslo metais bus galima nemokamai mokytis švietimo, mokslo ir sporto ministro nustatytomis mokymosi formomis atskiro vidurinio ugdymo programos dalyko ir atsiskaityti.