PAINIAVĄ LĖMĖ DINGĘS LAIŠKAS

Nusprendusi vadovautis liaudies patarle "kad ir be duonos valgyti, bile skolos nebūtų", klaipėdietė įklimpo į painiavą su antstoliais. Ji įsitikino, kad didelius nesusipratimus gali lemti vienas nežinia kur pradingęs dokumentas.

Banke – netikėta žinia

Klaipėdietė Irena (pavardė redakcijai žinoma) įsitikinusi, kad antstoliai be pagrindo areštavo jos sąskaitą ir tuščiai siuntinėja ją į banką, užuot atlikę darbą patys.

Moteris buvo skolinga darbovietei, tad reikalo ėmėsi antstolė Marija Blauert.

Klaipėdietė tikino, kad skolą sumokėjo ir tai gali patvirtinti ne tik jos bendradarbiai, bet ir bendrovės, kurioje ji dirba, vadovas.

Skola turėjo būti išskaičiuojama dalimis, tačiau Irena teigė norėjusi greičiau nusimesti skolos naštą, todėl elektroniniu paštu pasiuntė antstolei prašymą visus sąskaitoje esančius pinigus panaudoti skolai padengti.

Skola tada sudarė truputį daugiau nei 540 eurų.

Šis susirašinėjimas bei susitarimas vyko šių metų gegužės pradžioje.

Liepos viduryje moteris nuėjo į banką, kuriame turi sąskaitą, ir sužinojo, kad antstolė M.Blauert nebedirba, o jos vykdytas bylas perėmė kita antstolė Lina Pužienė. Ši antstolė vėl areštavo Irenos sąskaitą.

Moteris suskubo skambinti į antstolės biurą ir išgirdo, jog privalo įrodyti, kad skolą sumokėjo.

Neketino įrodinėti savo teisybės

"Nesiruošiu nieko įrodinėti. Jeigu nuo mano sąskaitos pinigai buvo nurašyti, tai kur jie tada dingo? Kodėl mano skola nebuvo užskaityta? Nesuprantu, kodėl aš turiu kažką aiškintis, juk čia antstolių darbas? Anksčiau jau buvau susidūrusi su antstoliais ir bandžiau teisybės ieškoti Antstolių rūmuose, bet nesulaukiau pagalbos. Kodėl turiu atsiprašinėti iš darbo, bėgti į banką, imti pinigus kainuojantį išrašą ir nešti antstolei, kad įrodyčiau tai, ką pati žinau? Juk iš sąskaitos pinigai jau nuskaityti. Daugiau nieko nedarysiu, juk aš informavau, kaip yra. Atsiskaičiau ne per kokią "šaraškino kontorą", o per banką. Tegu jie pasitikrina", – piktinosi moteris.

Po dienos moteris atidžiau peržiūrėjo savo elektroninės bankininkystės archyvą ir suprato, kad L.Pužienės biuro darbuotojos dar kartą priskaičiavo už antstolės darbą 400 eurų.

Irena stebėjosi, kodėl antstolė nesiuntė pranešimo į jos darbovietę, nes anksčiau skola buvo dengiama iš jos atlyginimo?

"Pusantro mėnesio sirgau, todėl pasveikusi paskambinau antstolei M.Blauert ir papasakojau negalėjusi mokėti dėl ligos. Netrukus banke sužinojau, kad antstoliai negali nuskaičiuoti už nedarbingumą sumokėtų pinigų. M.Blauert man patarė parašyti raštą, jog sutinku, kad likusi skolos dalis būtų išskaityta iš mano sąskaitos. Laišką išsiunčiau elektroniniu paštu ir turiu išrašą, patvirtinantį, kad toks laiškas buvo nusiųstas, – prisiminė detales klaipėdietė Irena. – Tą pačią dieną kalbėjau su antstolės padėjėju apie likutį – priskaičiuotus procentus. Galiausiai viskas baigėsi taip, kad aš savo pinigais disponuoti negaliu, o iš manęs antrą kartą reikalaujama tos pačios sumos, lyg būčiau nieko nemokėjusi."

Skolininkę įtarė nesąžiningumu

Antstolė L.Pužienė patikino, kad Irena yra neteisi. Esą ji kreipėsi į antstolės kontorą piktindamasi, jog iš jos sąskaitos pavogta apie 400 eurų.

L.Pužienė paaiškino, kad šios moters byla jai perduota liepos 1-ąją. Esą visi procesiniai bylos dokumentai, priimti iš antstolės M.Blauert, yra išspausdinti ir susegti vykdomojoje byloje.

Tam tikra informacija papildomai yra prieinama AIS (antstolių informacinėje sistemoje), joje matoma ir PLAIS – piniginių lėšų apribojimo informacinė sistema.

Todėl antstolė gali matyti atliktus nurodymus banko sąskaitoms, kokia pradinė nurodymo suma, kiek antstolis nusirašė, kokia yra laisvai disponuojamų lėšų suma.

L.Pužienė detaliai paaiškino, kad Irena su jos padėjėja kalbėjo bene keturis kartus.

Kadangi antstolės kontoros telefonų pokalbiai įrašomi, ji įsitikino, jog pavaldinė mandagiai ir kantriai aiškino moteriai apie esamą situaciją bei ką reikėtų padaryti.

"Deja, nuo balandžio mėnesio iš šios klientės darbovietės pinigų niekas nepervedinėjo, kaip mano padėjėja išsiaiškino, dėl pačios ponios Irenos veiksmų – ji paaiškino darbovietės buhalterei, kad pati mokės dalimis antstolei, ir pareikalavo priverstinio išieškojimo iš jos užmokesčio nebedaryti. Aišku, jokių pinigų ji antstolei pati nemokėjo. Tad ponia Irena elgėsi labai nesąžiningai, ir pati prisidarė problemų, nes galėjo naudotis visa 700 eurų atlyginimo suma, neatskaitant nieko skoloms dengti, o kelis mėnesius, kai ji uždirbo daugiau nei nurodyta suma, ir lėšos kaupėsi jos banko sąskaitoje", – tvirtino antstolė.

Paliko galimybę gauti pinigų

Antstolis turi teisę neareštuoti visos skolininko banko sąskaitos ir palikti galimybę disponuoti tam tikra suma.

Nevarstydamas antstolio kontoros durų žmogus tam tikrą sumą gali kiekvieną mėnesį iš sąskaitos pasiimti, bet jis negali šių pinigų gauti bankomate.

Veikiausiai Irenos sąskaitoje esantys 700 eurų yra savotiškai įšaldyti, todėl moteris gali jais naudotis, bet tik atėjusi tiesiogiai į banką.

"Bankui yra pranešta, kad areštuojama suma, tai yra tiek, kiek moteris yra skolinga, bet 700 eurų ji gali disponuoti kiekvieną mėnesį, – paaiškino L.Pužienė. – Tai yra tobulai veikianti sistema. Kai žmogus gauna algą, darbovietė iš jos išskaito sutartą sumą skolai padengti ir perveda antstoliui, o likusius gali gauti banke."

Spėjo, kad įsivėlė klaida

Sužinojusi apie tokius priekaištus Irena pradžioje pyktelėjo, o paskui bandė sudėlioti faktus.

Ji prisiminė tikrai prašiusi savo įmonės vadovo neišskaityti skolos dalimis, bet ne todėl, kad siekė išvengti skolos mokėjimo, o todėl, jog norėjo kaip galima greičiau jos atsikratyti ir ją visą sumokėti vienu kartu.

Būtent dėl to šiemet gegužės 5-ąją ji parašė antstolei M.Blauert prašymą iš jos banko sąskaitos nurašyti visą likusią skolą vienu kartu.

Telefonu M.Blauert patarė šį prašymą atsiųsti jai elektroniniu paštu.

Kaip jau minėta, Irena išsiuntė laišką iš savo darbovietės kompiuterio ir turi tai patvirtinantį išrašą iš elektroninio pašto archyvo.

Antstolė teigė gaunanti visus nebedirbančiai kolegei siunčiamus laiškus, tačiau tik nuo liepos 1-osios.

Galbūt todėl ji apie gegužės 5-ąją Irenos išsiųstą laišką nieko nežinojusi. Ji girdėjusi Ireną minint kažkokį laišką, bet prie perduotų dokumentų jo neradusi.

Panašu, kad būtent toks prašymas galėtų išspręsti beužsitęsiantį skolininkės ir antstolės nesusikalbėjimą, kuris pastaruoju metu peraugo į konfliktą.

Nuskubėjusi prie gretimame kabinete dirbusios M.Blauert kompiuterio, L.Pužienė tikėjosi rasti Irenos laišką, tačiau jo nepamatė.

L.Pužienė svarstė, esą šis svarbus laiškas galėjo kolegės nepasiekti, nes klientė, kaip ir daugelis kitų, galėjo neteisingai užrašyti elektroninio pašto adresą. Dažniausiai siuntėjai adreso gale neteisingai parašo žodį "antstoliai" praleisdami pirmąją "t".

Vis dar nežino klaidos kainos

Tačiau Irena įsitikinusi, kad viskas buvo padaryta tinkamai, kitu atveju būtų gautas pranešimas, jog toks adresatas nerastas.

Moteris buvo nusiminusi, nes niekaip negalėjo susikalbėti su antstolės padėjėja ir nebežinojo, kaip išspręsti aklavietėje atsidūrusią problemą.

Klaipėdietė prisiminė savo viršininko patarimą neskubėti grąžinti skolos ir leisti ją po truputį išskaityti iš atlyginimo.

Jeigu tada ji būtų paklausiusi, o antstolė M.Blauert toliau administravusi jos skolą, painiavos nebūtų buvę.

Antstolė L.Pužienė vakar teigė, kad mielai rastų išeitį iš šios konfliktinės situacijos geruoju, jei laiško su prašymu vienu kartu nuskaityti visą skolą būta, tai būtų galima iškart atlikti, juo labiau kad moters sąskaitoje yra pakankamai pinigų.

Sužinojusi apie galimybę pagaliau išpainioti skolos mokėjimo galus Irena svarstė, kiek antstolė paims už darbus, kurių būtų nereikėję atlikti, jeigu prašymą būtų pasiuntusi ne elektroniniu, o tikru paštu arba atnešusi pati.