PAJŪRIO VERSLININKAI ĮVERTINO SEZONĄ: VASARA BUVO GERA?

Pandemijos lydima vasara nuvylė ne visus pajūrio verslininkus. Palangiškiai šią vasarą apibūdina kaip gerą ir džiaugiasi stebėję augimo tendencijas, tačiau daliai Neringos verslininkų nuostolių išvengti nepavyko. Išgyvenę vasarą verslininkai stebi vis augančius naujų koronaviruso atvejų skaičius, griežtėjančius suvaržymus ir neslepia – rudens laukia neramiai.

Sezonas nenuvylė

Po griežtojo karantino gana nerimastingai šią vasarą pasitikę Palangos verslininkai sezonu vis dėlto nenusivylė.

"Vertinant bendrai, vasara buvo gera. Liepą ir rugpjūtį matėme augimą. Žinoma, visų metų kontekste skaičiai bus kitokie", – situaciją apibendrino Palangos viešbučių ir restoranų asociacijos prezidentė Ingrida Valaitienė.

Jos teigimu, birželį atnaujinus veiklą po karantino įprastų rezultatų pavyko pasiekti ne visiems verslininkams, tačiau kiti du vasaros mėnesiai ne tik pateisino lūkesčius, bet juos ir viršijo.

Ir nors šiemet verslininkų apskaitos dokumentuose atsirado iki šiol ten nebuvusi atskira išlaidų eilutė, kurioje nugulė sumos už pandemijos metu būtinas apsaugines ir dezinfekcines priemones, tai lemiamos įtakos pelnui esą neturės.

Klientai buvo įnoringesni

I. Valaitienė neslėpė, kad pasitinkant vasarą verslininkai turėjo nemažai baimių dėl to, kaip klostysis sezonas. Buvo būgštaujama dėl uždarytų sienų, dėl atvykėliams būtinos saviizoliacijos.

Šiemet kurorte dirbantiesiems teko prisitaikyti prie kitokių tendencijų nei ankstesniais metais.

Beveik visą vasarą verslininkai neslėpė neužtikrintumo jausmo, kurį stiprino tai, jog šiemet poilsiautojai savo atostogas planavo iki jų pradžios likus maždaug savaitei ar vos daugiau.

Todėl verslininkams buvo sunku numatyti tolesnę veiklos perspektyvą.

Neatmetama, kad tai – būtent savo šalyje poilsiaujančių žmonių bruožas, užsieniečiai paprastai atostogas planuoja kur kas anksčiau.

Gali būti, kad žmonės atostogų neskubėjo planuoti dar ir dėl pandemijos – bijojo, jog išaugus sergamumui planus ir vėl sugriaus griežti ribojimai.

Pikas: bendrovės "Smiltynės perkėla" duomenimis, šios vasaros didžiausias sujudimas  užfiksuotas rugpjūčio 21 d. – perkelta 4 550 autotransporto priemonių ir 22 tūkst. keleivių. / Vytauto Liaudanskio nuotr.

Pasak I. Valaitienės, vis dar didelę įtaką kurorto užimtumui turi ir orai – vos jiems subjurus netrukdavo sumenkti ir poilsiautojų gretos, tačiau įsivyravus karščiams Palanga nuo žmonių antplūdžio braškėjo per siūles.

"Pastebėjome ir tai, kad šiemet klientai buvo įnoringesni. Matyti, kad atvyko dalis tų žmonių, kurie įprastai keliauja į užsienio kurortus", – dėstė Palangos verslininkų atstovė.

Dėl rudens – nerimas

Į klausimą, kas lėmė, jog gausiai lankomame, o neretai ir sausakimšame, kurorte neišplito koronavirusas, Palangos verslininkai atsakymo neturi.

"Ir mes kraipėme galvas, kodėl mums taip pasisekė", – pripažino I. Valaitienė.

Asociacijos prezidentės žiniomis, virusas viso sezono metu neįsisuko ir tarp pačių verslininkų – nė vienam viešbučiui dėl to neteko užsidaryti, izoliuotis ar stabdyti veiklos.

Pašnekovė pastebėjo, kad prieš pradedant veiklą verslininkai atsakingai tam ruošėsi – nemažoje dalyje įstaigų buvo įrengtos apsauginės sienelės, stengtasi griežtai laikytis saugumo nurodymų.

Paskutinę rugpjūčio savaitę, kaip įprasta, sumažėję poilsiautojų srautai verslininkams praneša apie artėjantį rudenį, kurio, stebint vis į viršų kylančias susirgimų COVID-19 virusu kreives bei griežtinamus reikalavimus, laukiama neramiai.

"Stebime situaciją, ir yra neramu dėl rudens. Apribojimais verslui tiesiogiai kertamos pajamos. Įsivaizduokite, ką reiškia aptarnauti žmones prie kiekvieno staliuko ir ką – prie kas antro", – pastebėjo I. Valaitienė.

Sulaukė mažiau lankytojų

Oficialūs duomenys leidžia manyti, kad Neringoje šiemet apsilankė mažiau poilsiautojų nei ten vasarodavo iki pandemijos.

Nidos kultūros ir turizmo informacijos centro "Agila" direktorė Edita Lubickaitė teigė, kad, lyginant su praėjusių metų vasara, šiemet lankytojų skaičius turizmo informacijos centruose Nidoje ir Juodkrantėje sumažėjo 36 proc.

Pasikeitė ne tik lankytojų gausa, bet kryptys, iš kur atvyko žmonės. Tam, žinoma, taip pat turėjo įtakos pandemija.

Privataus apgyvendinimo paslaugų teikėjai, maitinimo įstaigos yra patenkinti šia vasara, nes Neringoje atostogavo vietiniai turistai.

Anot E. Lubickaitės, šią vasarą padaugėjo turistų iš Estijos ir Lenkijos.

"Lyginant su praėjusiais metais, šią vasarą sulaukėme 172 procentais daugiau turistų iš Estijos ir 132 procentais daugiau turistų iš Lenkijos. Daug metų iki šiol šalių ketvertuke būdavo Vokietija, Rusija, Latvija, Prancūzija", – aiškino centro vadovė.

E. Lubickaitė pabrėžė ir tai, kad šiemet atgaivinus Nidos aerodromo statusą sulaukta pirmųjų oro keliu atvykusių svečių iš Lenkijos, Vokietijos.

Kaip ir kasmet, aktyviausi buvo liepos ir rugpjūčio mėnesiai.

Patyrė nuostolių

Daliai Neringos verslininkų skaudokai smogė dėl pandemijos smarkiai apribotos tarptautinio turizmo galimybės. Šis sezonas palankesnis buvo su vietinės rinkos poilsiautojais dirbantiesiems.

"Privataus apgyvendinimo paslaugų teikėjai, maitinimo įstaigos yra patenkinti šia vasara, nes Neringoje atostogavo vietiniai turistai. Nuostolius pajautė viešbučiai dėl užsieniečių turistų grupių, kurios atšaukė savo keliones, taip pat smulkieji verslininkai t. y. suvenyrų pardavėjai, laivų savininkai, – situaciją apibendrino E. Lubickaitė.

Edita Lubickaitė / Redakcijos archyvo nuotr.

Apie mažesnius lankytojų ir turistų iš užsienio srautus signalizuoja ir vietinės rinkliavos už įvažiavimą į Neringą duomenys.

"Autobusų, kuriais į kurortą vyksta turistinės grupės, šiais metais Neringa sulaukė akivaizdžiai mažiau – 2019-aisiais šių, vietinę rinkliavą mokančių, transporto priemonių įvažiavo daugiau nei 2,2 tūkst., o 2020-aisiais sulaukta vos 351", – dėstė Neringos savivaldybės atstovė Sandra Vaišvilaitė.

Sumokėjo mažiau rinkliavos

Sumenkusį poilsiautojų srautą pajus ir savivaldybė – surinkta gerokai mažiau vietinės rinkliavos už įvažiavimą į Neringą.

Savivaldybės atstovės žiniomis, per aštuonis šių metų mėnesius – nuo metų pradžios iki rugpjūčio 20 d. – visų tipų transporto priemonių, mokančių rinkliavą, į Neringą įvažiavo 106 504, o per aštuonis 2019-ųjų mėnesius – 145 012 vienetų.

"Vietinės rinkliavos per aštuonis šių metų mėnesius surinkta 1 895 750 eurų – apie 100 tūkst. mažiau nei praėjusiais metais tokiu pat laikotarpiu", – įvardijo S. Vaišvilaitė.

Pastebimai mažiau lengvųjų automobilių į Neringą įvažiavo ir vasaros sezono piko metu, kai galiojo keliskart didesnis rinkliavos dydis. Šiemet įvažiavo per 48 tūkst. automobilių, mokančių rinkliavą, o pernai – daugiau nei 69 tūkst.

"Šios transporto priemonių grupės sumažėjimą Neringos savivaldybė labiau sieja su karantino pradžioje sustabdyta Nidos kontrolės pasienio punkto veikla – tiesiog sumažėjo įvažiuojančiųjų iš Kaliningrado srities", – aiškino S. Vaišvilaitė.

Savivaldybės atstovė taip pat akcentavo, jog šią vasarą buvo taikoma įvažiavimo lengvata su koronavirusu kovojantiems Lietuvos asmens sveikatos priežiūros įstaigų darbuotojams.

Nuo birželio 20 d. iki rugpjūčio 20 d. ji buvo pritaikyta 2 750 kartų. Suteiktos lengvatos suma iš viso siekia 82,5 tūkst. eurų.

Aktyviausias – praėjęs savaitgalis

Vertinant keltų, keliančių keleivius ir transporto priemones iš Klaipėdos į Smiltynę ir atgal, darbo krūvį, panašu, kad aktyviausiai žmonės keliavo praėjusį savaitgalį.

"Šios vasaros pikas užfiksuotas rugpjūčio 21 d. – perkelta 4 550 autotransporto priemonių ir 22 tūkst. keleivių. Rugpjūčio 21–23 d. perkelta 13 053 autotransporto priemonės ir 60 tūkst. keleivių", – dėstė bendrovės "Smiltynės perkėla" generalinis direktorius Mindaugas Čiakas.

Aiškėja, kad pandemija vasarą neturėjo įtakos keliaujantiems iš Klaipėdos į Kuršių neriją – keltams teko net daugiau darbo.

Įmonės vadovo teigimu, šių metų birželio–liepos mėnesiais buvo perkelta 904 tūkst. keleivių ir 200 tūkst. transporto priemonių. 2019 m. tuo pačiu laiku buvo perkelta 851 tūkst. keleivių ir 215 tūkst. transporto priemonių.

Tiesa, vertinant visų metų rodiklius, matoma pokyčių.

"Šiais metais pastebimas perkėlimų sumažėjimas siekia apie 10--12 procentų. Tam turėjo įtakos dėl koronaviruso grėsmės uždaryta siena su Rusija (Karaliaučiumi) ir tai, kad į Klaipėdą neatplaukė nė vienas kruizinis laivas", – pastebėjo M. Čiakas.

Klaipėdos verslininkų senamiesčio sąjunga pakomentuoti besibaigiančios vasaros negalėjo – nariai dar nebuvo susitikę jos aptarti, tad bendros nuomonės nėra.

Sąjungos vadovė Aurelija Petkūnienė tik trumpai pastebėjo, kad vasarą "buvo visaip".