Susilaužė kojos kaulus
Dar liepos viduryje, jau įpusėjus sezonui, Klaipėdos paplūdimių gelbėtojų vadas Aleksandras Siakki stebėjosi keista vasara – buvo vos keturios saulėtos, tinkamos kaitintis dienos.
Birželis buvo šaltas ir vėjuotas, liepos pradžioje prapliupo lietūs. Tik trečiosios liepos savaitės gale į paplūdimius ėmė plūsti žmonės.
„Gyvenimas čia verda. Nors poilsiautojų pajūryje buvo mažai, darbo mums netrūko. Buvo girtaujančiųjų pajūryje. Teko ieškoti pasiklydusių vaikų, teikti pagalbą traumų patyrusiems žmonėms“, – pasakojo A. Siakki.
Pasak jo, vienam žmogui lūžo kojos kaulai, keli kiti išsinėrė čiurnos sąnarius. Pasirodo, taip susižeisti įmanoma griūnant nuo dviračio ar žaidžiant judriuosius paplūdimio žaidimus.
Medikus teko kviesti kelioms moterims, kurios net neperkaitusios saulėje pajūryje pasijuto prastai.
Vietnamiečiai ketino kepti
Vasaros malonumams paplūdimiuose dar neprasidėjus, gelbėtojai vieną dieną bėgo į kopas, kur buvo iškviesti ir ugniagesiai.
Pasirodo, Melnragės kopose nuo vėjo pasislėpę vietnamiečiai sumanė surengti pikniką. Jie susikūrė laužą ir ketino iškylauti.
Susikalbėti su šiais svetimšaliais buvo sunku. Kai atvažiavo ugniagesiai, jų įspūdingos uniformos ir gaisrų gesinimo priemonės privertė iš tolimos šalies atvykusius vyrus susiprasti, kad čia galioja kitos taisyklės.
Gelbėtojams ir visiems tai mačiusiems vietiniams kėlė nuostabą tai, kad būrelis vietnamiečių brido maudytis į jūrą su visais rūbais. Pasirodo, jiems tai – įprasta.
Šiuos vyrus teko kone jėga išprašyti į krantą, mat jie buvo girti, todėl pavojus jų gyvybėms buvo visiškai realus.
Buvo atvejis, kai kopose girtavę vyrai susipyko ir smarkiai sumušė vieną sugėrovą. Jis liko prie jūros per naktį ir tik kitą dieną išsikvietė medikus. Gelbėtojams teko vyro ieškoti brūzgynuose, kad greitosios medicinos pagalbos ekipažas jį pasiektų negaišdamas laiko paieškoms. Paaiškėjo, kad sumuštajam reikėjo rimtos pagalbos.
Duobes žymi plūdurais
„Pirmosios Melnragės paplūdimys – labai pavojingas. Kartais šiame pliaže kabiname raudoną vėliavą, draudžiančią maudynes jūroje, ir sustipriname patruliavimą, nors tuo pat metu kituose paplūdimiuose keliame geltoną vėliavą. Šiemet stebime ypatingą poilsiautojų elgesį – išsiilgę gero oro žmonės plūste plūsta į paplūdimius, o kai prapliumpa lietus ar pasisuka vėjas, taip pat masiškai bėga iš pajūrio. Užtat tą trumpą laiką, kol saulė leidžia mėgautis paplūdimio malonumais, jie elgiasi lyg nutrūkę nuo grandinės ir pamiršta apie bet kokį saugumą“, – konstatavo gelbėtojų vadas.
Kalbėdamas apie padriką poilsiautojų elgesį, A. Siakki pastebėjo, kad šiemet net šaltame vandenyje pliuškenasi ir plaukioja kur kas daugiau žmonių nei įprastai. Daugelis nepaiso įspėjančių apie duobes ženklų, plaukia už plūdurų.
Šiemet duobes gelbėtojai žymi ne tik įspėjamaisiais ženklais, bet ir virvėmis sujungtus plūdurus įrengia ties duobės kraštu. Pamačius tokius virve sujungtus plūdurus derėtų bristi į jūrą atokiau nuo jų.
Giruliuose tokių plūdurų yra net visai arti kranto.
Pasirodo, gegužę ir birželį nuolat pūtė vakarų vėjas ir vandens lygis ties Klaipėdos paplūdimiais buvo pakilęs, vanduo smarkiai priartėjo prie kopų.
Liepą ėmė dominuoti šiaurės arba rytų vėjai, todėl jūra pamažu atsitraukia.
Visi šie reiškiniai smarkia keičia dugno reljefą, todėl gelbėtojams tenka nuolat stebėti, kuriose vietose duobės užnešamos smėliu, o kur atsiranda naujos duobės, kurias būtina pažymėti.
Nelaimė netapo pamoka
Savaitgalį įvykusi nelaimė, kai nuskendo suaugusiųjų neprižiūrėtas septynmetis, netapo pamoka daugybei poilsiautojų.
Gelbėtojai po šio įvykio suaktyvino patruliavimą ir stengiasi įspėti kiekvieno besipliuškenančio mažylio tėvus.
„Daugelis prisipažįsta girdėję ar skaitę apie šią ukrainiečių šeimos nelaimę, bet patys guli, užuot bridę į vandenį kartu su vaiku. Tėvai aiškina, kad mato, ką mažylis veikia vandenyje, bet to negana. Reikalaujame, kad vaikai vieni į jūrą nebristų. Pakanka vos kelių akimirkų, kai tėvai dėmesį sutelkia į telefoną ar nusisuka, ir gali atsitikti nelaimė. Vaikui užtenka vos vieno didesnio vandens gurkšnio“, – emocingai kalbėjo gelbėtojų vadas.
Poilsiautojai elgiasi lyg nutrūkę nuo grandinės.
Dar viena bėda – žmonės nepaiso reikalavimo į bendrus pliažus nesivesti šunų.
Poilsiui su augintiniais skirtas 600 metrų ruožas arčiau molo, nepaisant to, į kitus paplūdimius kasdien žmonės atsiveda mažus ir didelius šunis.
Paraginti išeiti, jie bando derėtis, žada, kad jų augintinis nedarys nieko blogo. Tačiau tvarkos laikytis privaloma visiems.
Vyrų pliaže – moterys
Panaši situacija ir Smiltynės nudistų paplūdimyje.
Tiesa, čia pastebima, kad į vyrų paplūdimį braunasi moterys, bet jos ateina čia kaitintis ne nuogos, o apsirengusios. Tada vyrai prašo gelbėtojų pagalbos jas išprašant iš jiems skirtos pajūrio teritorijos.
O Smiltynės moterų paplūdimyje jau kelias savaites vis pasirodo apsirengęs vyras, bandantis žvalgytis į apsinuoginusias moteris ir net jas nufotografuoti.
Nuogalės skundžia jį gelbėtojams. Vos tik šis vyras pamato juos, sprunka ir pasirodo šioje vietoje jau tik kitą dieną.
Apie šį asmenį pranešta ir policijai.
Moterų paplūdimiuose ir šiemet lankosi ekshibicionistai.
Patariama neskubėti pačioms smurtauti prieš šiuos asmenis. Protingiau būtų apie iškrypėlius pranešti gelbėtojams, jie pasistengs tokį asmenį sulaikyti.
Nuogalės neužleidžia pozicijų
Šiemet pasikeitė kai kurių paplūdimių ribos. Prisimenant, kaip ilgai moterys kovojo už galimybę kaitintis arčiau šiaurinio molo, buvo galima tikėtis, kad nuogalės neužleis pozicijos ir Giruliuose, kur neteko oficialios vietos.
Šiemet neliko dviejų moterų paplūdimių, Melnragėje jų paplūdimys padidėjo, o Giruliuose jo neliko.
Pasirodo, pasitaiko atvejų, kai dabar jau bendro paplūdimio ribose moterys išsirengia ir lieka tik Ievos kostiumu. Ne visos nuogalės dar žino apie teritorinius pokyčius ir kartais barasi su jas išprašyti iš bendro pliažo norinčiais poilsiautojais.
Dabar moterų paplūdimio lankytojoms patogu automobilius palikti ne tik pirmojoje aikštelėje prie Girulių plento, bet ir antrojoje, kur yra daugiau vietų automobiliams. Iš šios aikštelės jūra net arčiau nei iš pirmosios.
Šeimai teko išeiti
Pasirodo, nudistams šiemet taip pat kyla nesusipratimų. Mat jų paplūdimys taip pat šiemet kur kas didesnis, jis po 200 metrų driekiasi abipus slipo.
Įpratimo vedini žmonės eina ten, kur anksčiau mėgo poilsiauti, nepasidomi pokyčiais, nekreipia dėmesio į paplūdimio ribas žyminčias lenteles.
„Jau kilo ne vienas ginčas tarp nudistų ir žmonių, kurie į pajūrį ateina su vaikas, ir poilsiauja vilkėdami maudymosi kostiumėlius. Net jei jie mato pliažo ribą žyminčią lentelę, prašo nudistus paeiti toliau, o nuogaliai ragina šeimas eiti iš jiems skirto paplūdimio. Tokių konfliktų metu teko kviesti policininkus. Pareigūnai išsiaiškino situaciją, šeimų nariai dar bandė ginčytis, bet galiausiai jiems teko pasitraukti į bendrą paplūdimį“, – pasakojo A. Siakki.
Beje, nudistų pliaže dažniausiai išsirengę kaitinasi vyrai. Moterys šiame pliaže dažniausiai išsirengia tik tada, kai ateina su savo antrąja puse.
Pastebėta, kad į nuogų moterų ir vyrų paplūdimius braunasi ne klaipėdiečiai, o atvykėliai.
Kamuoja ir alergijos
Didžiausia pastarųjų dienų aktualija paplūdimiuose – vabzdžiai. Nors Klaipėdą užplūdusios žiedmusės, iš pirmo žvilgsnio primenančios širšes, žmonėms nekanda, jų gausa gąsdina poilsiautojus.
Jų yra tokia gausybė, o baimės akys tokios didelės, kad nemažai poilsiautojų vien dėl jų bėga iš paplūdimių.
Į pajūrį jau teko važiuoti Klaipėdos greitosios medicinos pagalbos medikams, žmonėms pasireiškė alerginės reakcijos.
Širšes ir kitus skaudžiai geliančius vabzdžius žmonės į paplūdimius privilioja atsinešamais saldžiaisiais gėrimais bei vaisiais.
Būtent todėl patariama neštis nesaldintą vandenį, o saldumynais vaišintis grįžus namo.
Medikai primena, kad ligotiems, aukšto kraujospūdžio kamuojamiems žmonėms reikia visada turėti vaistų. Sveikiesiems taip pat pravartu nepamiršti apie alergijos padarinius mažinančius medikamentus.
„Visų svarbiausiai – nepersikaitinti. Geriausias metas prie jūros – rytas ir vakaras. Kai 21 valandą gelbėtojai baigia darbą ir per garsiakalbius atsisveikina su poilsiautojais, mato, kad prie jūros lieka daugybė žmonių. Tada jiems tenka pasitikėti tik savimi ir elgtis dar atsargiau nei dieną“, – kalbėjo A. Siakki.
Pasirodo, saulės smūgis neretai ištinka ir į pajūrį atsivedamus šunis. Jie net labiau nei žmonės kenčia nuo kaitros. Mat, žmonės gulinėja ant paklotų, o šunys – ant karšto smėlio. Todėl gyvūnus šeimininkams kartais iš paplūdimio tenka išsinešti ant rankų.
Naujausi komentarai