PAUKŠČIŲ GRIPAS DAR NEATSLINKO: KO TIKĖTIS PAVASARĮ?

Europoje siautėjantis paukščių gripas Lietuvos dar nepasiekė. Šios pavojingos ligos protrūkių veikiausiai atsiras ankstyvą pavasarį, prasidėjus kasmet vykstančiai paukščių migracijai.

Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos (VMVT) Klaipėdos departamento vadovas Antanas Bauža žmones, laikančius paukščių, ragina pasisaugoti.

"Dabar sausio mėnuo, paukščių migracija nevyksta, bent jau nepastebėjome. Pagrindinis dėmesys yra kreipiamas migracijos metu, pavasarį ir rudenį. Atsiradus migruojančių paukščių seniau buvome nustatę atvejų. Šiuo metu kreipiamas dėmesys ir paukštynų darbuotojams yra aiškinama, kad turi laikytis visų saugumo reikalavimų, kad iš kažkur neužsikrėstų. Didžiausi paukščių gripo nešiotojai – laukiniai paukščiai", – kalbėjo A.Bauža.

Sausio 18-ąją VMVT pranešė, kad priešpaskutinę 2021-ųjų dieną kaimyninėje Lenkijoje, trijuose naminių paukščių ūkiuose, buvo užfiksuota paukščių gripo atvejų.

Didžiausi paukščių gripo nešiotojai – laukiniai paukščiai.

Gripas siautėjo smulkiame naminių sparnuočių ūkyje ir dviejuose komerciniuose ūkiuose.

VMVT informavo, kad komerciniuose ūkiuose laikoma beveik 20 tūkst. mėsinių kalakutų ir 29 tūkst. mėsinių ančių, kurios turės būti sunaikintos.

VMVT direktoriaus Manto Staškevičiaus teigimu, nors buvo įprasta manyti, kad paukščių gripas kelia grėsmę pavasarį ir rudenį, pastarieji keleri metai ir naujausi atvejai rodo, kad šis gripas pavojingas visus metus.

Jei plunksnuotis užsikrėtė paukščių gripu, VMVT nurodo, kad ligą galima atpažinti pagal konkrečius požymius.

Ligos pradžioje paukštis nustoja lesti ir gerti, po to ima sunkiau kvėpuoti, pamažu mėlsta jo skiauterė, tinsta galvos ir kaklo audiniai, atsiranda kraujosruvų odoje ir gleivinėse, galiausiai sparnuotasis nugaišta.

Pasak specialistų, jeigu ši liga patenka į ūkį, nugaišta visi jame auginami paukščiai.