PREILOS BOTELIAMS – VĖL SANKCIJOS

Garsieji Preilos boteliai kyla iš sąstingio, nors valstybinės institucijos jų statytojams ir vėl spendžia spąstus. Dar nepasibaigus taikos sutarties vykdymui, statybų inspektoriai jau atakuoja teismus dėl vykdomųjų raštų išdavimo. Negana to, verslininkai turės išsiardyti kelią, kurį taikos sutartyje buvo nurodyta nutiesti.

Būtų stabdę sutartį?

Taikos sutartis su botelių statytojais, įmone "Preilos uostas" (buvęs pavadinimas "Sabonio klubas ir partneriai" – A.A), buvo pasirašyta 2013 m.

Tam, kad nebūtų nugriauti statiniai, įmonei buvo iškeltos sąlygos, kurioms įvykdyti numatytas penkerių metų laikotarpis.

Visų sąlygų statytojams nepavyko įgyvendinti, bet ne dėl savo kaltės, tad sutarties vykdymas buvo pratęstas dar trejiems metams – iki 2019 m. lapkričio 14 d.

Dar nesulaukus šios datos, į teismą kreipėsi Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcija (VTPSI).

Prašyta išduoti vykdomuosius raštus dėl teismo nutartimi patvirtintos taikos sutarties vykdymo.

Paprastai tariant, nutartis leistų kreiptis į antstolius.

Pirmą kartą VTPSI į teismą kreipėsi 2018 m. gruodį. Gavusi neigiamą atsakymą inspekcija surašė naują kreipimąsi.

Ir šį kartą balandžio 18 d. nutartimi teismas atsisakė tenkinti prašymą ir iš VTPSI priteisė botelių statytojams 354 eurus bylinėjimosi išlaidų.

Kam reikėjo tokių žingsnių, jei taikos sutarties vykdymo terminas dar nėra pasibaigęs?

Inspekcijos teisininkai aiškino, kad per penkerius metus nuo taikos sutarties sudarymo galima kreiptis į teismą, prašant išduoti vykdomąjį raštą priverstiniam sutarties vykdymui.

"Mes būtume kreipęsi į antstolį ir prašę sustabdyti taikos sutarties vykdymo procesą, laukdami, kol baigsis sutarties vykdymo terminas. Kreipimasis į antstolį mums buvo svarbus tuo, kad nebūtų praleistas vykdymo senaties terminas. Bet teismas išaiškino, jog terminas nebus praleistas", – paaiškino VTPSI Klaipėdos teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros departamento Teisės ir bendrųjų reikalų skyriaus vedėjas Tadas Būdvytis.

Gaisrininkams – du keliai

Aiškėja, jog valstybinės institucijos ir toliau užsiiminėja sunkiai suvokiamos logikos veiksmais.

Teismui pateiktuose argumentuose dėl taikos sutarties vykdymo yra pažymėtas vienas šios sutarties punktų.

Esą įmonė "Preilos uostas" netinkamai vykdo sutarties nuostatas, pagal kurias ji privalo savo lėšomis įrengti bendrojo naudojimo įvažą į botelių teritoriją.

Iš viso šiam sklypui buvo numatytos dvi įvažos – šiaurinė ir pietinė.

Esą tokios eismo judėjimo schemos reikėjo dėl priešgaisrinių reikalavimų.

Tačiau, bėgant metams, patys gaisrininkai ėmė krapštyti pakaušius, abejodami tokio sprendimo būtinumu.

Daugybė nedidelių gyvenamųjų rajonų puikiausiai atitinka priešgaisrinius reikalavimus, turėdami vieną įvažą.

Ardys kelią

Įmonės "Preilos uostas" vadovas Darius Dzizevičius pastebėjo, jog valstybinių institucijų sprendimai ir toliau šokiruoja verslininkus.

"Sunkiai suvokiama ir protu nepaaiškinama. Teismai vis nesibaigia ir nesibaigia, o jie juk kankina. Juk visi suprato, kad statybų inspekcijos prašymas nebus tenkinamas. Su inspekcija mes dirbame kartu, kiekvieną žingsnį deriname, jie viską žino. Tačiau vis tiek į teismą kreiptasi. Ir dar pinigų mums iš jos priteisia sumokėti. Čia tokia pati logika būtų, jei Lietuva užpultų Švediją ir iš karto pasiduotų", – stebėjosi D.Dzizevičius.

Apeliacinės instancijos teismas akcentavo, jog jei taip nutiktų, kad statytojai imtų vilkinti sutarties įvykdymą, vis tiek būtų išduotas vykdomasis raštas tik dėl neįvykdytos taikos sutarties dalies.

Čia tokia pati logika būtų, jei Lietuva užpultų Švediją ir iš karto pasiduotų.

Toliau gilinantis į valstybinių institucijų užmojus, aiškėja, jog į teismą VTPSI kreipiasi dėl taikos sutarties punkto, kurį statytojai seniausiai yra įvykdę – sklypui jau 15 metų tarnauja dvi įvažos.

"Pietinė įvaža į sklypą pastatyta dar 2004 metais. Ją įrengėme dar iki visų garsiųjų teismų procesų pradžios. Netikėtai šalia esančio miško žemės sklypo 2008 metais atsirado savininkas. Išėjo taip, kad mes kelią įrengėme anksčiau, kai dar naujais savininkais net nekvepėjo. Keliukas nėra mūsų nuosavybė, mes jį turėtume perduoti Neringos savivaldybei, kuri jį savo vardu įregistruotų. Bet naujieji savininkai nesutinka su servitutu", – patikino D.Dzizevičius.

Išeitų, kad inspekcija dabar turės įpareigoti botelių statytojus nugriauti įvažą, nes ji driekiasi per svetimą sklypą?

Miške suformavo sklypą

Kuriozinė situacija, susiklosčiusi Preiloje, iš tiesų verta detektyvo.

Aiškėja, jog šiuo metu kaimynų sklypas yra miškas.

Statyti ar projektuoti ką nors šiame sklype yra draudžiama. Bet buvo leista jį suformuoti ir įregistruoti.

"Klausimas, kodėl Neringos savivaldybė neišregistruoja šio sklypo? Jei nėra teisinio pagrindo ką nors statyti valstybiniame miške, savivaldybė lyg ir turėtų išregistruoti jį. Tačiau dėl to, jog su naujuoju savininku neišeina susitarti, mes būsime įpareigoti išardyti keliuką", – pastebėjo įmonės "Preilos uostas" vadovas.

Sklypas buvo suformuotas remiantis 2008 m. Klaipėdos apygardos administracinio teismo priimta nutartimi.

Į teismą kreipėsi įmonė "Projektavimo ir restauravimo institutas".

Ši įmonė teismui pažymėjo, jog ji yra bankrutavusios bendrovės "Paminklų restauravimo instituto" teisių ir pareigų perėmėja.

Būtent su šia įmone 1993 m. Neringos miesto valdyba sudarė sutartį, kuria valdyba skyrė Paminklų restauravimo instituto poilsinės statybai Preiloje 0,088 ha žemės sklypą.

Poilsinė turėjo atsirasti šalia Klaipėdos valstybinės restauravimo firmos poilsiavietės "Mingė".

1994 m. buvo patvirtintas poilsinės minėtame žemės sklype projektas ir išduotas statybos leidimas.

Pareiškėja teismui nurodė, kad įvykdė sutartimi prisiimtus įsipareigojimus, 2001 m. mokėjo žemės sklypo nuomos mokestį. 2008 m. buvo kreiptasi į Klaipėdos apskrities viršininko administraciją. Prašyta sudaryti minėto žemės sklypo nuomos sutartį 99 metų terminui.

Rėžis – už 23,2 tūkst. eurų

Ir teismas šį prašymą tenkino. Tai įvyko 2008 m. pabaigoje, kai neteisėtomis statybomis vadintas skandalas Neringoje jau buvo įsisiūbavęs.

Tuo metu, kai Seimo nariai ir būriai įvairių komisijų trypčiojo tai prie vieno, tai prie kito Neringos objekto, aptarinėjo Preilos botelių istoriją, čia pat, šalia tų pačių botelių, buvo atriektas valstybinio miško rėžis privatiems asmenims.

Šioje byloje Neringos savivaldybė įvardijama trečiuoju asmeniu, tačiau byloje pažymėta, jog savivaldybės administracija atsiliepimo į skundą nepateikė.

Tiesa, byloje minėti įdomūs faktai – esą žemės sklypas su tuomete kurorto valdžia galėjo būti suderėtas itin įdomiomis aplinkybėmis.

"Vadovaudamasi 1993 m. lapkričio 23 d. sutarties 3 punktu, įmonė "Projektavimo ir restauravimo institutas" skyrė 80 tūkst. litų (apie 23,2 tūkst. eurų – A.A.) Preilos gyvenvietės inžinerinių komunikacijų vystymo ir tvarkymo darbams, atliko Preilos pašto restauracijos projektavimo darbus", – pažymėta byloje.

Esą tuomet galiojo 1993 m. pasirašytas vyriausybės nutarimas, kuriame buvo numatyta, kad miestų (rajonų) valdybos gali leisti nuomoti žemės sklypus ne aukciono tvarka piliečiams ir juridiniams asmenims, kurie bendru su miesto (rajono) valdyba susitarimu perveda savivaldybei tikslines lėšas svarbiems miesto tvarkymo ir inžinerinės infrastruktūros objektams statyti.

Taigi sutartis pagal tuo metu galiojusias teisės normas buvo teisėta.

Rebusas dėl žemės nuomos

Neringos savivaldybė, atsakydama į dienraščio klausimus, pažymėjo, jog minėtas valstybinės žemės sklypas, esantis Preiloje, buvo suformuotas ir įregistruotas įgyvendinant Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2008 m. gruodžio 24 d. sprendimą.

"Teismas savo sprendime konstatavo, kad šis sklypas, kaip sklypas poilsinės statybai, buvo pažymėtas Kuršių nerijos nacionalinio parko generaliniame plane (1994 m.) ir minima teritorija buvo priskiriama poilsio paskirties pastatų statybai. Nors Institutas sklype statybų nepradėjo, tačiau tai nekeičia teisinės situacijos ir teismo sprendimo. Pasikeitus teisės aktams, sklypas buvo suformuotas ir įregistruotas Nekilnojamojo turto registre 2009 m. po teismo sprendimo. Žvelgiant į tuomečius teismo procesus iš šiandienos perspektyvos, Neringos savivaldybės specialistai daro išvadą, kad Neringos savivaldybė į minėtus teisminius procesus tuomet galėjo būti neįtraukta", – aiškinama Neringos savivaldybės pateiktame atsakyme.

Praėjusiais metais Neringos savivaldybės administracija kreipėsi į Nacionalinę žemės tarybą, prašydama, kaip žemės nuomotojo, patikrinti, ar valstybinės žemės sklypas yra naudojamas pagal pagrindinę tikslinę naudojimo paskirtį ir būdą.

"Jei žemės sklypas nėra naudojamas pagal pagrindinę tikslinę žemės naudojimo paskirtį (ir atsižvelgiant į tai, kad teritorija yra Valstybiniame miške), Neringos savivaldybė prašė imtis veiksmų dėl valstybinės žemės sklypo nuomos sutarties nutraukimo. Iš Nacionalinės žemės tarybos gautas atsakymas, kad buvo atliktas patikrinimas ir jo metu nustatyta, kad žemės sklypas nėra naudojamas pagal jam nustatytą būdą, nes jame nėra statinių. Neringos savivaldybė buvo informuota, kad Nacionalinės žemės tarnybos Klaipėdos miesto ir Neringos skyrius toliau spręs klausimą dėl tolesnio žemės sklypo naudojimo ir galimo žemės nuomos sutarties nutraukimo", – pažymima Neringos savivaldybės paaiškinime.

Įmonės "Projektavimo ir restauravimo institutas" atstovas patikino, jog jokių interesų šiame sklype nepuoselėja.

Bus laiminga valstybė ir laimingi boteliai.

"Statyti miške negalima, nereikia mums to sklypo. Tegul savivaldybė inicijuoja žemės nuomos sutarties nutraukimą, ir viskas. Bus laiminga valstybė ir laimingi boteliai", – tikino įmonės atstovas.

Užkliuvo namukų spalva

Kol valstybės institucijos vėl suka galvas, kaip išspręsti rebusą, kurį pačios ir sukūrė, Preilos botelių statytojai tikina, jog iki lapkričio vidurio spės įgyvendinti taikos sutartyje nurodytus reikalavimus.

"Nepatiko Saugomų teritorijų tarnybai namelių spalva. Nieko tokio, perdažėme. Spėsime ir kitus darbus", – juokavo D.Dzizevičius.

Paklaustas, ar ketina svarstyti apie nuostolių išieškojimą iš valstybės, D.Dzizevičius priminė vieną taikos sutarties punktų.

"Pažymėta, jog mes ateityje neturėtumėme kreiptis dėl nuostolių išieškojimo. Bet laikas sugaištas, grasinta nugriauti poilsio namelius, įmonė buvo patekusi prie bankroto ribos, išgyvenome restruktūrizaciją. Pats geriausias biznis – nugriauti ir prisiteisti nuostolius. Bet mes juk taip nedarėme", – pažymėjo verslininkas.

Šiuo metu statytojai jau yra parengę naują detalųjį teritorijos planą.

Atlikta daugybė derinimų su institucijomis, gauti trys statybos leidimai.

Beje, pontoninį pirsą pagal statybos leidimą statys Neringos savivaldybė, tik išlaidas padengs verslininkai.

"Mes tą pirsą nusipirkome dar 2005-aisiais. Taip ir stovėjo supakuotas krante. Bet jis per 14 metų nusidėvėjo. Prieš pastatant tiltą reikėjo atlikti pasiruošimo darbus krante, ką šiuo metu ir darome. Jei niekas nepasikeis, birželį planuojame jį pastatyti. Nepraėjo ne 15 metų, ir pirsas bus", – liūdnai šyptelėjo D.Dzizevičius.

Bylinėjimosi proceso metu dūlėjo ne tik 36 m ilgio tiltas.

Administracinį pastatą, kurio statyba buvo sustabdyta, teko nugriauti.

"Suskaičiavome, jog nugriauti ir pastatyti iš naujo bus pigiau. Šiuo metu juk yra keliami A klasės reikalavimai naujiems statiniams. Ryt ar poryt bus pradėta naujo administracinio pastato statyba", – tikino D.Dzizevičius.

Administraciniame pastate, vadinamajame kapitonate, turės atsirasti patalpos uosto operatoriui ir prižiūrėtojams.

Ten bus ir kavinė, dušai, poilsio vieta.

Antruoju etapu bus statoma žvejams skirta žuvų iškrovimo vieta, patalpos žuvims doroti ir atvėsinti.

Savivaldybė šį objektą ketino pastatyti iki 2021 m.