PREZIDENTO RINKIMUOSE PAJŪRYJE – VIENAS FAVORITAS

Pirmąkart istorijoje Lietuvos Respublikos Prezidentu išrinktas žmogus, kilęs iš Klaipėdos. Absoliučiai visose pajūrio savivaldybėse, kaip ir visoje Lietuvoje, rinkėjai daugiausia balsų atidavė ekonomistui Gitanui Nausėdai. Jis dominavo net Neringoje, nors pirmajame rinkimų ture neringiškiai daugiausia simpatijų skyrė parlamentarei Ingridai Šimonytei.

Klaipėda rinko klaipėdietį

Po pirmojo prezidento rinkimų turo gegužės 12-ąją Klaipėdoje lyderius G.Nausėdą ir I.Šimonytę skyrė vos daugiau nei 9 proc. balsų, antrajame ture aiškiu favoritu tapo klaipėdietis G.Nausėda.

Už jį pirmajame ture balsavo 24 808 klaipėdiečiai (36,64 proc.). Antroje vietoje liko I.Šimonytė. Ją palaikė 18 637 rinkėjai (27,53 proc.).

Antrajame ture G.Nausėdos gerbėjų jau padvigubėjo – už jį balsavo 46 304 (arba 71,96 proc.) klaipėdiečiai.

I.Šimonytę prezidento poste pageidavo matyti 28,04 proc. arba 18 046 rinkėjai, tai yra beveik tiek pat kiek ir pirmajame ture.

Vadinasi, buvusio kandidato į prezidentus Sauliaus Skvernelio, pirmajame ture Klaipėdoje užėmusio trečią vietą (16,87 proc. arba 11 419 balsų) bei ketvirtoje vietoje likusio Arvydo Juozaičio (5,86 proc. arba 3 970 balsų) rinkėjai antrajame ture palaikė G.Nausėdą.

Nors pirmajame ture kai kuriose apylinkėse (Gimnazijos, Danės, Muzikos centro) I.Šimonytė gerokai lenkė G.Nausėdą, o Girulių apylinkėje už ją balsavo beveik 41 proc. rinkėjų, antrajame ture balsų santykis gerokai pasikeitė G.Nausėdos naudai.

Jūreivių apylinkėje, kur balsavo jūrininkai, plaukiojantys laivuose su Lietuvos vėliava, G.Nausėdos rinkėjų šį kartą buvo netgi daugiau nei Klaipėdos vidurkis.

Čia ekonomistą palaikė 85,2 proc. arba 190 rinkėjų, o I.Šimonytę – 14,8 proc. arba 33 rinkėjai.

Pirmajame ture tarp jūrininkų favoritas irgi buvo G.Nausėda, už jį tada balsavo 34,16 proc. (83 klaipėdiečiai).

Antroje vietoje liko S.Skvernelis – 16,87 proc. (41 balsas). Nuo jo mažai atsiliko Valdemaras Tomaševskis (16,05 proc. arba 39 balsai). Už I.Šimonytę tada balsavo tik 10,7 proc. (arba 26 balsai).

Iš viso Klaipėdos rinkėjų sąraše yra 127 413 balso teisę turinčių asmenų.

Pilietinę pareigą atliko 51,21 proc. klaipėdiečių, aktyvumas vos dviem procentais mažesnis nei pirmajame ture, o sugadintų biuletenių šį kartą buvo 797 (1,22 proc.).

Dėl lyderio klausimų nekilo

Klaipėdos rajone, kur balso teisę turi 47 243 rinkėjai, antrajame prezidento rinkimų ture balsavo 53,37 proc. rinkėjų (pirmajame ture – 56,05 proc. gyventojų). Negaliojančių biuletenių šįsyk buvo 262 (1,03 proc.).

Susumavus balsavimo rezultatus paaiškėjo, kad ir čia populiariausias G.Nausėda, už kurį savo balsą atidavė 72,08 proc. arba 18 091 Klaipėdos rajono gyventojas.

Pirmame ture G.Nausėdą palaikė 39,74 proc. arba 10 450 rinkėjų.

I.Šimonytė, surinkusi 27,32 proc. arba 7 003 balsus, liko antra, kaip ir po pirmojo turo, kai už ją balsavo 27,71 proc. arba 7 287 rinkėjai.

I.Šimonytės rėmėjų skaičius ir rajone mažai pakito.

Tad galima teigti, jog Klaipėdos rajone S.Skvernelio, A.Juozaičio ir Vytenio Povilo Andriukaičio gerbėjai susivienijo G.Nausėdos naudai.

Klaipėdos rajone bent penkiose apylinkėse (Judrėnų, Šalpėnų, Girininkų, Agluonėnų ir Venckų) G.Nausėdą palaikė daugiau nei 80 proc. rinkėjų.

Kretingos rajone – mylimiausias

Panašiai balsuota ir Kretingos rajone, kur balso teisę turi 32 386 rinkėjai.

Čia balsavo 52,8 proc. gyventojų (pirmame ture – 54,86 proc.). Sugadintų arba negaliojančių biuletenių – 214 (1,24 proc.).

Ir Kretingoje G.Nausėdos pergalė buvo triuškinanti – už jį čia balsavo 74,97 proc. rinkėjų. Pirmame ture jį palaikė 38,97 proc. (arba 6 881 balsas) Kretingos rajono gyventojų.

I.Šimonytę antrajame ture palaikė 25,03 proc., lygiai tiek, kiek ir pirmajame (25,03 proc. arba 4 420 balsų).

Kretingos rajone įdomu tai, kad čia kai kuriose apylinkėse G.Nausėdos gerbėjų skaičius tiesiog stulbinantis.

Pavyzdžiui, Kumpikų apylinkėje už jį balsavo 96,06 proc. (123 rinkėjai), o už I.Šimonytę tik 3,91 proc. (5 gyventojai).

Lazdininkų apylinkėje, iš kurios yra kilusi G.Nausėdos mama, būsimąjį prezidentą palaikė 88,89 proc. rinkėjų, Mančių apylinkėje – 89,66 proc.

Taip pat Laivių, Kalniškių, Kurmaičių, Rudaičių, Mikoliškių, Rubulių, Valėnų, Leliūnų ir Laukžemės apylinkėse G.Nausėdą palaikė daugiau nei 80 proc. rinkėjų.

Vienintelėje M.Tiškevičiūtės apylinkėje už I.Šimonytę balsavo 35,8 proc. Kretingos rajono gyventojų, už G.Nausėdą – 64,2 proc.

Neringiškiai persigalvojo?

Neringa – vienintelė Vakarų Lietuvos savivaldybė, kurioje pirmajame ture daugiausia buvo balsuota ne už G.Nausėdą (33,88 proc. arba 978 balsai), o už I.Šimonytę (40,42 proc. arba 1 167 balsai), nors dar rinkimų kampanijos metu Neringos meras Darius Jasaitis išreiškė atvirą paramą S.Skverneliui.

Tačiau po antrojo rinkimų turo rezultatas Neringoje kardinaliai pasikeitė.

Čia, kaip ir per pirmąjį turą, rinkėjai buvo aktyviausi, praeitą sekmadienį čia balsavo 66,14 proc. rinkėjų (pirmame ture aktyvumas buvo 67,63 proc.), negaliojančių biuletenių – tik 33 (1,54 proc.).

Už G.Nausėdą antrajame ture balsavo 56,06 proc. arba 1 587 rinkėjai, o už I.Šimonytę – 43,94 proc. arba 1 244 neringiškiai.

Konservatorių forpostas Palanga taip pat gausiau balsavo už G.Nausėdą.

Jį palaikė 64,55 proc. (pirmame ture – 36,65 proc. arba 3 342 rinkėjai), o už I.Šimonytę balsavo 35,45 proc. (pirmame ture – 32,61 proc. arba 3 057 palangiškiai).

Palangoje balso teisę turi 14 897 gyventojai, balsavo 61,26 proc. (pirmame ture – 63,41 proc.).

Antrajame ture G.Nausėda laimėjo visose 60 rinkimų apygardų, pirmame ture rinkimų favoritu jis tapo 46 Lietuvos rinkimų apygardose, I.Šimonytė – 8, V.Tomaševskis – 3, o S.Skvernelis – 2.

Tačiau susumavus visus pirmojo turo rezultatus G.Nausėda liko antras, jį keliais tūkstančiais balsų tada aplenkė I.Šimonytė.

Dabar galiausiai paaiškėjo, kad į antrą turą nepatekusių buvusių kandidatų balsai atiteko būtent G.Nausėdai, o ne I.Šimonytei (kurios gerbėjų skaičius labai mažai pakito).

Tai ir lėmė G.Nausėdos pergalę prezidento rinkimuose.

Atlygis sukėlė šypseną

Rinkimų savaitė tapo gana rimtu išbandymų jų organizatoriams.

Klaipėdoje jokių nesklandumų nebuvo. Vis dėlto apylinkių rinkimų komisijos nariai liko nepatenkinti atlygiu už darbą ir garsiai prabilo apie šypseną keliančią algą už plušėjimą rinkimų metu.

Viena komisijos narė itin pasipiktino, jog už darbą savivaldybių tarybų rinkimų metu, kai teko plušėti nuo 8 iki 23 val., ji tegavo 125 eurus.

"Rinkimų organizavimui buvo skirti nemaži pinigai, prispausdinta lipdukų su klaidomis, o žmonėms, kurie aukojo savo laiką ir dirbo naktimis, sumokėta itin nedaug", – pyko moteris.

Klaipėdos apygardos rinkimų komisijos pirmininkas A.Gritėnas patikino, jog niekas netėškė komisijos nario pažymėjimo už per mažą atlygį, tačiau pripažino, jog buvo atsisakiusiųjų dirbti.

"Yra tokių atvejų buvę, bet ne dėl pinigų, o dėl nesutarimų su komisijos nariais. Nežinau, gal charakteriai ar biolaukai nesutapo, o gal ir iš lepumo. Turėjome jauną merginą, kuri rinkimų dieną daugiau telefonu žaidė, nei dalijo biuletenius. Ji pasakė: "Aš nebegaliu daugiau." Tiesiog atsistojo ir išėjo", – kuriozinę situaciją prisiminė A.Gritėnas.

Turėjome jauną merginą, kuri rinkimų dieną daugiau telefonu žaidė, nei dalijo biuletenius.

Į rinkimus – tik už pinigus?

Komisijos narių skaičius apylinkėse priklauso nuo rinkėjų skaičiaus konkrečioje apylinkėje.

"Minimaliai turi būti penki komisijos nariai. Atsitikus tokiam atvejui, kai vienas nutraukia darbą, mes iš karto permetėme kitą žmogų iš kitos apylinkės", – patikino A.Gritėnas.

Pasak A.Gritėno, uostamiestyje yra tokių rinkimų apylinkių, kuriose užteko ir penkių komisijos narių rankų, tačiau būta tokių, kurios vos susitvarkė su užduotimis, nors dirbo septyni ar aštuoni komisijos nariai.

Rinkimų komisijos narių atlygis priklauso nuo kelių dedamųjų – jei komisijos narys nešiojo rinkėjų korteles į namus, jo atlyginimas bus didesnis.

Jei komisijos narys plušėjo ruošiant rinkimų apylinkės salę, už tai irgi bus atlyginta.

"Gal žmogus vaikščiojo po namus, organizuojant balsavimą namuose, gal jis rinkimų dieną itin ilgai dirbo. Komisijos nariams mokamas atlyginimas už išdirbtas valandas ir pagal jo indėlį. Už valandą mokama 4 eurai 33 centai", – patikslino A.Gritėnas.

Komisijos nariai daugiau uždirba dalyvaudami išankstiniuose rinkimuose ar dirbdami specialiuose punktuose – areštinėse, ligoninėse.

Už šį darbą mokama atskirai, nes darbui specialiuose punktuose formuojamas atskiras biudžetas.

Komisijos pirmininkas gauna didesnį atlygį – jo darbo valandos įkainis siekia 5 eurus 41 centą.

Mažiausiai rinkimų komisijos narys galėjo gauti apie 60–70 eurų už darbą, daugiausia – apie 500 eurų, tiesa, neatskaičius mokesčių.

Pirmojo Lietuvos prezidento rinkimų turo ir dviejų referendumų organizavimui Klaipėdos miestas gavo 247 342 eurus. Darbas vyko 55 rinkimų apylinkėse.

Biudžetas buvo sudaromas atsižvelgiant į rinkėjų skaičių, o jų yra 127 495.

Antrajam prezidento rinkimų turui ir Europos Parlamento narių rinkimui buvo skirta 106 tūkst. eurų.

"Perpus mažiau pinigų. Darbo irgi mažiau – papildomų organizacinių dalykų nebuvo, rinkėjo kortelių nereikėjo nešioti", – tikino A.Gritėnas.