PRIE JŪROS – MŪŠIS UŽ NUOGYBES PLIAŽE

Neįtikėtina situacija susiklostė Klaipėdos pliažų prieigose – už teisę būti be rūbų klaipėdietės pakilo į tikrą mūšį. Policija ir viešosios tvarkos prižiūrėtojai atakuojami skundais. Tačiau aiškėja, kad nuogos moterys savo teises gina ne visai ten, kur derėtų.

Užsipuolė it iškrypėlį

Po savaitgalį prie jūros patirtų nuotykių vienas klaipėdietis pasiskundė dėl to, kad kopose buvo užpultas nuogų moteriškių.

Vyras aiškino, kad ėjo pėsčiųjų taku, su šeima, kai kopose nuogos besideginusios moterys jį užsipuolė pakeltu tonu.

Viena plika dama ėmė auklėti vyriškį, esą ko jis šmirinėja po moterų pliažą. Kita puolė filmuoti žmogų, it tas būtų koks nusikaltėlis ar iškrypėlis.

„Tokių skundų sulaukiame šiais metais tikrai daugiau, nei anksčiau. Dar nėra taip buvę. Vadinasi, reikia paaiškinimo visuomenei“, – tikino Klaipėdos savivaldybės Viešosios tvarkos skyriaus vedėjas Marius Poimanskis.

Kopos – ne pliažas

Suremontavus pajūryje esančius pėsčiųjų takus, daugybė žmonių vaikštinėja išilgai pajūrio juostos.

Kai kur takai sukteli kopų link, kai kur driekiasi pajūrio miškeliais.

Tačiau tose vietose, kur takas eina šalia moterų pliažo, kyla erzelis.

Melnragės moterų paplūdimys yra greta pėsčiųjų tako, o moteriškės, nuo vėjų besislepiančios kopose, aršiai atakuoja pėsčiuosius – esą ko jie čia vaikščioja po moterų pliažą?

„Pliažas nėra kopos. Pliažas prasideda ties vandens riba ir baigiasi prieškopyje, ties pirmąją žolyte. Čia gulėti nuogam galima“, – paaiškino M. Poimanskis.

Tačiau jei vyras ar moteris nuspręs nuogas degintis kopose, tai reikš viešosios tvarkos pažeidimą.

„Žmonės neįsisąmonina, kad pliažas, kuris skirtas moterims ar atskirai vyrams, turi aiškias ribas, jis nesitęsia iki pėsčiųjų tako ar miškelio. Pliažą riboja vandens linija ir kopų pradžia. Tose ribose galima būti nuogiems. Bet jei lipsi į kopas, ten jau yra vieša vieta. Juk neparašyta „Moterų kopos“. Lentelėje prie pliažo ribos parašyta „Moterų pliažas“, – paaiškino M. Poimanskis.

Uzurpavo: klaipėdietės daugybę metų nenori palikti Pirmosios Melnragės pliažo, nors moterų paplūdimys iškeltas į kitą vietą. / Vytauto Liaudanskio nuotr.

Bauda – 15 eurų

Nuogaliai ar nuogalės, įkliuvę kopose ar pakrūmėse, yra baudžiami.

„Nuogo pasirodymas viešoje vietoje yra smulkus viešosios tvarkos pažeidimas. Jei vyras ar moteris nusirengs bendrajame pliaže, mes už tai galime bausti. Bet jei nusirengs viešoje vietoje, bausti gali tik policija“, – akcentavo M. Poimanskis.

Administracinių nusižengimų kodekso 481 str. numato, kad už tokį nusižengimą gali būti skiriama bauda nuo 30 iki 140 eurų.

Pirmą kartą nusižengęs pilietis gali sulaukti pusės minimalios baudos – 15 eurų.

Tačiau administracinis nusižengimas, padarytas pakartotinai, užtraukia baudą nuo 140 iki 240 eurų.

„Dabar skundėsi vyriškis, ėjęs taku su šeima. Tačiau esame sulaukę ir kitų piliečių skundų. Skundus rašo ir moterys“, – patikino M. Poimanskis.

Ruošiasi reidams

Klaipėdos miesto policijos komisariato viršininkė Rasa Bekėžienė patikino, kad reidams paplūdimiuose policijos pareigūnai jau ruošiasi.

„Ir į moterų pliažo ribas užsuks. Turime moterų pareigūnių. Teks patruliuoti ir priminti moterims, kad moterų pliažo teritorija yra kitaip nubraižyta nei jos mano. Pajūrio takeliuose negali būti tokių išpuolių“, – patikino R. Bekėžienė.

Vis dėlto policija daugiau pranešimų sulaukia dėl nelegalaus moterų pliažo. Uostamiesčio poniutės, išlipusios iš autobuso Pirmojoje Melnragėje, pėdina iki pat artimiausio pliažo ir rengiasi nuogai.

Anksčiau moterų pliažas veikė netoli molo, tačiau šis paplūdimys jau daugybę metų perkeltas į kitą vietą.

„Sulaukiame pranešimų, kad moterys vis dar nori uzurpuoti tą teritoriją ir vis neišsikrausto iš senosios vietos. Sunku nuspėti, kodėl jos taip elgiasi. Gal jos tingi paėjėti?“ – spėjo R. Bekėžienė.

Klaipėdietės tikrai turi būti girdėjusios, kad už tokį deginimąsi gali sulaukti baudų.

„Ir mes nesuprantame jų logikos. Įdomu būtų monitoringą padaryti, prieš surašant joms protokolus. Gal tada paaiškėtų, kodėl jos taip elgiasi. Dažnu atveju mes jas įspėjame, kai įkliūva pirmą kartą. Dažniausiai jos susirenka daiktus ir išeina. Bet kai būna piktybiniai atvejai, pakartotinai nusižengiama, tada jau surašomi protokolai“, – priminė R. Bekėžienė.

Viršininkė nuogalėms patarė, ką daryti, jei jos nenori, kad į jas kas nors spoksotų.

„Jei jos nori, kad takeliu vaikštantieji jų neapžiūrinėtų, turėtų degintis tik pliažo teritorijoje. Tada ir nekils nesusipratimų. Pliažo repozitorijoje jos gali demonstruoti savo privalumus. Tada ir nereikės spręsti konfliktinių situacijų. Tai juk pačioms moterims diskomfortas. Nemalonu ir praeiviams. Ypač jei žingsniuojama su šeima. O jei vaikų dar buvo... Tėvams juk bus sunku paaiškinti vaikams, kad čia nutiko – kodėl jų tėtis buvo užsipultas“, – teigė R. Bekėžienė.

Marius Poimanskis / Vytauto Petriko nuotr.

Moterį palaikė vyru

Pernai vasarą ir Neringos paplūdimyje kilo neeilinis incidentas.

Poilsiautoja parašė skundą, kad Neringos paplūdimyje gelbėtojai vasarą ją išprašė iš moterų pliažo, nes palaikė vyru.

Moteriai dėl vėžio rizikos buvo pašalintos krūtys, o gelbėtoja esą vizualiai nustatė, kad tai yra vyras. Dėl incidento poilsiautoja kreipėsi į Lygių galimybių kontrolieriaus tarnybą.

Pareiškėja skunde paaiškino, kad jai yra atlikta krūtų šalinimo operacija dėl vėžio rizikos, jos plaukai yra trumpai kirpti, todėl, pasak poilsiautojos, vizualiai gelbėtojams atrodė „nemoteriškai“.

Moteris saulėje kaitinosi be viršutinę kūno dalį dengiančios maudymosi kostiumėlio dalies.

Iš moterų pliažo išprašytoji tarnybai rašė, kad gelbėtojų veiksmai sukėlė neigiamų pasekmių, nes sutrikdė poilsio dienas.

Toks gelbėtojų elgesys, pasak moters, įžeidė tuo, kad palaikė ją vyriškos lyties asmeniu.

„Taisyklėmis nėra specifiškai reglamentuojama, kaip fiziškai atrodantys asmenys turėtų būti priskiriami moterims arba vyrams. Taip pat nėra reglamentuota, kas ir kokiais kriterijais, požymiais vadovaujantis turi teisę identifikuoti asmenį moterimi, vyru arba kitos lyties asmeniu. Taisyklėse nėra nustatyta, kaip ir kas turėtų reaguoti, jei moterims skirtame paplūdimyje pastebimas vyras arba asmuo, kurio lytis negali būti identifikuojama pagal jo fizinę išvaizdą, ir ar apskritai turėtų reaguoti“, – išvadą padarė kontrolierė Birutė Sabatauskaitė.

Tačiau tyrimas buvo nutrauktas, nes pareiškėjos ir gelbėtojų parodymai kardinaliai skyrėsi.

Lygių galimybių kontrolierė, nors ir nusprendė nutraukti skundo tyrimą, turėjo pastabų dėl situacijos.

„Visuotinai žinoma, kad asmenys moterų, taip pat ir vyrų, paplūdimiuose yra nuogi arba apsinuoginę atitinkamą kūno dalį, ir todėl yra žymiai labiau pažeidžiami, ypač turint omenyje fizinės išvaizdos ypatumus, kurie gali neatitikti visuomenei žinomų ir įsivaizduojamų išvaizdos standartų. Fizinė išvaizda gali būti pakitusi po chirurginių intervencijų dėl vėžio rizikos (kaip skundo tyrimo atveju) bei kitokių procedūrų. Todėl galima numanyti, kad gelbėtojo ar kito asmens garsiai išsakoma nuomonė apie asmens priskyrimą vienai ar kitai lyčiai, kuri galbūt yra paremta jo vidiniais įsitikinimais ir kuri nesutampa su to asmens lytimi, gali turėti priekabiavimo dėl lyties požymių, įžeisti, pažeminti asmenį, sukelti žmogui neigiamas ilgalaikes pasekmes“, – teigė B. Sabatauskaitė.