PRITRŪKO KELEIVIŲ SUPRATINGUMO

Vasariškus orus padovanojęs savaitgalis tapo sunkiu išbandymu „Smiltynės perkėlos“ darbuotojams. Kuršių nerijos gamta pasigrožėti panorę žmonės nepaisė reikalavimo laikytis saugaus atstumo ir piktinosi, kai darbuotojai neleido miniai grūstis į keltą.

Grafiko nesilaikė

Itin malonus, vasarą primenantis savaitgalio oras viliojo į Smiltynę ir pėsčius, ir važiuotus. Statistika rodo, kad ypač daug žmonių veržėsi į kitą marių krantą sekmadienį.

Nors karantino reikalavimai tebegalioja, nemaža žmonių dalis pamiršo, kad šie apribojimai veikia ne tik uždarose erdvėse, bet ir ant kelto denio.

Laikydamiesi būtinų priešepideminių priemonių, „Smiltynės perkėlos“ darbuotojai vienu reisu nusprendė kelti ne daugiau kaip 80 žmonių. Turint omenyje, kad kelto denio plotas yra 600 kv. m, toks keleivių skaičius yra maksimalus, laikantis šio meto reikalavimų.

Nuo gegužės 1-osios atnaujinusi darbą Senoji perkėla savaitgalį ir ypač sekmadienį sulaukė labai daug keleivių. Pagal grafiką keltai turėjo plaukti kas valandą, bet, atsižvelgus į susidariusią padėtį, jie dirbo kur kas sparčiau.

Didžiausia bėda ir pasipiktinimas kilo, kai vakare žmonės plūstelėjo atgal į Klaipėdą.

Keltai plaukė be grafiko, taip stengtasi, kad minios žmonių kaip įmanoma greičiau pasiektų namus. Todėl keltai per valandą plaukė du ar tris kartus.

Nepaisė įspėjimų

Nepaisant tokių pastangų, žmonėms trūko kantrybės, jie skambino „Smiltynės perkėlos“ dispečeriams, piktinosi, kad keltai plaukia, kaip jiems atrodė, pustuščiai.

„Pastebėjome žmonių sąmoningumo stoką. Plaukiančiame kelte keleiviai dar stengėsi laikytis atokiau vieni nuo kitų, bet, vos tik aparelė nusileisdavo, žmonės plūstelėdavo ir nebesilaikė saugaus atstumo“, – pasakojo „Smiltynės perkėlos“ vadovas Mindaugas Čakas.

Dar mažiau reikalavimų laikėsi norintieji grįžti į Klaipėdą. Minia žmonių grūdosi į keltą, nepaisė apsaugininko įspėjimų ir raginimų laikytis saugaus atstumo. Jo šūksnių bei kapitono per garsiakalbį sklindančių nurodymų keleiviai neklausė, visi stengėsi greičiau prasmukti į keltą.

Ant denio du perkėlos darbuotojai plušo ragindami žmones atsitraukti vieniems nuo kitų.

Grąžinti susisiekimą šioje perkėloje prašė Lietuvos jūrų muziejaus darbuotojai ir kitose Smiltynėje veikiančiose įstaigose dirbantys žmonės.

Nelinksma savaitgalio patirtis „Smiltynės perkėlos“ vadovus vertė galvoti, ar nevertėtų Senąją perkėlą vėl uždaryti.

„Į Smiltynę plūdę žmonės galėjo įvertinti situaciją ir susitaikyti su mintimi, kad kelto gali tekti laukti valandą ar pusantros. Normaliomis sąlygomis keltas gali vienu metu sutalpinti apie 700 keleivių, bet juk akivaizdu, kad, keldami tiek žmonių, negalėtume užtikrinti saugaus atstumo“, – kalbėjo M.Čakas.

Susiruošė per vėlai

Savaitgalį klaipėdiečiai socialiniuose tinkluose dalijosi kilometrinių automobilių eilių, nusidriekusių Smiltynėje, vaizdais. Automobiliais žmonės važiavo iš Neringos.

Kadangi mašinomis keliavę žmonės nelipo iš transporto priemonių, buvo galima kelti pilnus keltus mašinų.

M.Čakas tikino, kad prie panašių eilių vasaromis perkėlos darbuotojai yra įpratę. Šįkart mašinų buvo net maždaug perpus mažiau nei vasaros savaitgalio pabaigoje. Įprastu metu poilsiautojai žino, kad Neringą reikia palikti anksčiau, ir į perkėlą ima važiuoti jau vidurdienį.

Šį sekmadienį didysis antplūdis į perkėlą prasidėjo apie 16 val. Žmonės stengėsi išnaudoti vasarišką šilumą ir neskubėjo išvykti, todėl keltai įtemptai dirbo iki pat 23 val.

Vasarą savaitgalį perkeliama dukart daugiau automobilių. Akivaizdu, kad šį savaitgalį didžioji dauguma žmonių į Neringą važiavo vienai dienai.

Sekmadienį „Smiltynės perkėla“ perkėlė 2 200 automobilių.

Tądien iš Klaipėdos į Smiltynę kėlėsi 900 automobilių.

Atgal į Klaipėdą perkelta 1 300 automobilių.

Sekmadienį Senoji perkėla perkėlė beveik 3 tūkst. žmonių.

Šeštadienį perkelta 1 410 keleivių.