Gali prarasti įgūdžius

Anksčiau ilgalaikio nedarbo problema buvo ryškesnė tarp moterų, o šiemet moterų ir vyrų skaičius susilygino.

Beveik dvigubai daugiau ilgalaikių bedarbių (60 tūkst.) šalyje fiksuota prieš trejus metus.

2022-ųjų pradžioje dėl pandemijos padarinių su šia problema susidūrė kas trečias bedarbis.

„Konkurencingumą ir įgytus įgūdžius dinamiškoje rinkoje žmogus gali prarasti greitai. Nusivylę mažu užmokesčiu ar darbo sąlygomis vėliau neranda darbo arba ieško priežasčių nedirbti, o tai gresia nedarbo spąstais“, – pabrėžė Užimtumo tarnybos direktoriaus pavaduotoja Giedrė Sinkevičė.

Ilgalaikių bedarbių socialinė struktūra ir dinamika rodo, kad pagal išsilavinimą vyrauja žema kvalifikacija – daugiau nei trečdalis tokių asmenų neturi jokio profesinio pasirengimo.

Turintys aukštąjį universitetinį ar koleginį išsilavinimą sudaro tik 19 proc. ilgalaikių bedarbių.

Konkurencingumą ir įgytus įgūdžius dinamiškoje rinkoje žmogus gali prarasti greitai.

Didžiausią dalį (54 proc.) ilgalaikių bedarbių sudaro vyresni nei 50 metų asmenys (16,5 tūkst.).

Mažiausiai tarp ilgai nedirbančių – jaunimo iki 29 metų (8,8 proc.).

Grįžta į darbo rinką

Pastarosios darbovietės įrašai rodo, kad dažniausiai ilgalaikiai bedarbiai yra dirbę biurų, viešbučių ir kitų įstaigų valytojais, kambarinėmis ir pagalbininkais, parduotuvių pardavėjais, reklamos, rinkodaros ir pardavimo specialistais, krovikais, pagalbiniais įvairių darbų darbininkais, sunkiasvorių sunkvežimių ir krovinių transporto priemonių vairuotojais, virėjais.

Net 60 proc. ilgalaikių šalies bedarbių pernai pradėjo dalyvauti mokymuose – 1,8 tūkst. asmenų rinkosi individualios priežiūros darbuotojo, slaugytojo padėjėjo, apskaitininko, ikimokyklinio ugdymo pedagogo padėjėjo, elektriko.

Dalis jų baigė audiovizualinės produkcijos kūrybos ir gamybos, programavimo, skaitmeninės rinkodaros, duomenų analitikos, e. pardavėjo-konsultanto mokymo programas.

Pernai į darbo rinką sugrįžo 23,7 tūkst. ilgalaikių bedarbių – 3 proc. daugiau nei 2023 m.

Dar 23 tūkst. pradėjo savarankišką veiklą pagal verslo liudijimą.

Kliūtis dirbti – susisiekimas?

Daugiausiai ilgalaikių bedarbių šių metų pradžioje buvo Lazdijų r. (37 proc.), Ignalinos r. (29 proc.), Kazlų Rūdos (29 proc.), o mažiausiai – Neringos ir Skuodo r. (po 9 proc.) teritorijose.

Klaipėdos regione dažniausia problema norintiesiems dirbti – susisiekimas.

Tai aktualu Klaipėdos rajone, Skuode, Jurbarke, Rietave, Pagėgiuose.

Kretingoje beveik pusė jaunų ilgalaikių bedarbių (40 proc.) prižiūri mažamečius vaikus – nėra darželio, viešojo transporto.

Tai aktualu ir Šilutėje, kur daugėja ilgai nedirbančių moterų, nes sunkiau įsidarbinti auginančioms mažamečius vaikus.

Užimtumo tarnybos duomenimis, Klaipėdoje per vasarį buvo įregistruota 1 390 naujų bedarbių, mėnesio gale jų buvo 8 538.

Per vasarį Klaipėdoje įsidarbino 1 182 bedarbiai, įregistruota 917 naujų darbo vietų.