Kafijos valanda – vienas iš nuo ketvirtadienio vykstančios Klaipėdos etnokultūros centro organizuojamos šventės „Etnodienos“ renginių.
Kafijos gėrimo tradicijos ypatumus pristatė Šilutės Hugo Šojaus muziejaus direktorė Indrė Skablauskaitė.
„Visos kavos Mažojoje Lietuvoje – ir cikorijų, ir pupelių, ir gilių, ir bet kokių grūdų buvo vadinamos kafijomis“, – sakė I. Skablauskaitė ir pridūrė, kad šis gėrimas į Mažają Lietuvą atėjo XVIII a. pabaigoje.
Anot I. Skablauskaitės, cikorijos kafija gaminama iš džiovintų cikorijos šaknų: jas reikia išskobti, išdžiovinti, paskrudinti. Tradicinėje gamyboje šaknis mirkydavo piene arba grietinėlėje. Kadangi cikorijos kafija neturi kofeino, gali būti geriama tiek ryte, tiek vakare.
Etnocentro kaimynas, šefas Modestas Brazauskas pasakojo, iš ko pagaminta kafija, kurią turėjo progą paragauti kiekvienas į šventę atvykęs klaipėdietis. Pasak M. Brazausko, buvo skrudinamos ne tik gilės, bet ir cikorijos, kurios kafijai suteikė šiek tiek kartumo.
Kadangi ne vienas, paragavęs kafijos, prašėsi ir antro puodelio, matyti, kad gėrimas svečiams patiko, jį skanavo ne tik suaugusieji, neatsisakė ir vaikai.
Kafijos valandos metu buvo pristatytas ir vienas Klaipėdos etnokultūros centro komandos sumanymas – surinkti ir klaipėdiečiams bei miesto svečiams pristatyti tikrų lietuvininkų indus: puodelius, cukrines ir net staltieses bei kitus svarbius, išlikusius daiktus, tarp jų – ir fotografijas.
Lietuvininkų bendrijos pirmininkė Rasa Šimkutė irgi pasidalijo keliais išsaugotais jai brangiais daiktais, kuriuos galima pamatyti šio centro kiemelio galerijoje.
„Labai džiugu, kad Etnokultūros centras gražiai įprasmino Klaipėdos krašto gyventojų atmintį ir sugalvojo tokią gražią Kafijos valandą bei surinko visus tuos daiktus iš mūsų kraštiečių“, – pažymėjo R. Šimkutė ir pristatė lėkštutę su briedžio simboliu, taip pat žalvarinę cukrainę ir kitus daiktus.
Kafijos valanda baigėsi kvietimu užsukti į galeriją apžiūrėti minėtų daiktų, o norintiems – paragauti dar kafijos ir pyrago bei kūkeno.
Naujausi komentarai