SKANDALAS DĖL NELEGALIOS TVOROS KLAIPĖDOS RAJONE: PO SKUNDO – PATIKRINIMAS

Nacionalinė žemės tarnyba, panašu, dar kartą turės taikyti sankcijas verslininkui, niekaip nesugebančiam Klaipėdos rajone nukelti vairuotojams matomumą ribojančios tvoros prie Kiškėnų geležinkelio pervažos.

Darbų nebaigė

Vasarą verslininkas ėmė ardyti valstybinėje žemėje stovinčią savo tvorą, tačiau darbo iki galo nepabaigė, dalis tvoros taip ir liko nepajudinta.

Konstatuota, kad padarytas pakartotinis pažeidimas. Tvora yra, valstybinė žemė ir toliau aptverta.

Klaipėdos tarybos narė Alina Velykienė kreipėsi į Nacionalinę žemės tarnybą (NŽT) su klausimu, kodėl delsiama demontuoti valstybinėje žemėje stovinčią tvorą.

„Lenkiu galvą. NŽT darbuotojai yra šaunuoliai. Visi keikia šią tarnybą, o aš sakau jiems ačiū. Dar kartą nuvažiavo ir patikrino. Konstatuota, kad padarytas pakartotinis pažeidimas. Tvora yra, valstybinė žemė ir toliau aptverta“, – apie gautą NŽT atsakymą kalbėjo A.Velykienė.

Alina Velykienė / Vytauto Liaudanskio nuotr.

Nematyti traukinio

Klaipėdos tarybos narė į NŽT kreipėsi dar pernai, kai sulaukė vietos gyventojų skundų dėl situacijos Kiškėnų kaime.

Šioje vietoje privatų sklypą valdo įmonė „Logistikos technologijų centras“.

Verslininkai savo žemę apsitvėrė metaline tvora, tačiau dviejose pusėse aptvėrė daugiau ploto, nei priklausytų.

Viena tvoros kraštinė išlenda į geležinkelininkų teritoriją, kita – į kelininkų. Dėl to kertantieji geležinkelio pervažą nemato atvažiuojančio traukinio, ši sankryža nėra reguliuojama šviesos ir garso signalais, joje net nėra įrengtas veidrodis.

Iš viso įmonė „Logistikos technologijų centras“ valdo beveik 12,8 ha pramonės ir sandėliavimo paskirties žemės sklypą Birbinčių kaime, Dovilų seniūnijoje.

Įmonės direktorius Laurynas Bagdonas dienraščiui tikino, kad statant pagarsėjusią tvorą įmonė 2017 m. gavo visus geležinkelininkų suderinimus.

Vis dėlto NŽT pradėjus aiškintis situaciją, konstatuota, kad verslininkai savavališkai apsitvėrė valstybinės žemės sklypo dalį – iš viso užimta 0,84 ha ploto valstybinės žemės.

Birželį verslininkas ėmė ardyti tvorą, tą kartą žurnalistams aiškinta, kad įmonė sutinka su nurodymu ir tvorą perkels ten, kur priklauso, tik darbai strigo dėl ekskavatoriaus nuomos.

Tačiau iki pat liepos pabaigos tvoros perkėlimo darbai taip ir nebuvo baigti.

Gresia bauda

Liepos paskutinėmis dienomis prie tvoros prisistatė NŽT darbuotojai.

NŽT Klaipėdos rajono skyrius, atlikęs patikrinimą, konstatavo, kad pašalinta 99 m ilgio metalinės tvoros dalis iš gretimo geležinkelio žemės sklypo

Tačiau taip ir liko nepašalinti 8 m ilgio metaliniai vartai, nepašalinta 526 m ilgio metalinės tvoros dalis iš gretimo valstybinės žemės sklypo, kurį palei geležinkelio bėgius patikėjimo teise valdo įmonė „LTG Infra“.

Nepašalinta iš gretimo valstybinės žemės sklypo, kurį taip pat patikėjimo teise valdo įmonė „Lietuvos automobilių kelių direkcija“, tvoros dalis.

Konstatuota, kad 2020 m. lapkričio 26 d. užfiksuotas žemės naudojimo tvarkos pažeidimas nepašalintas per nustatytą terminą. Pažeistos Žemės įstatymo 21 straipsnio 1 dalies 2 ir 7 punktų nuostatos.

„Informuojame, kad atsakomybė už 2021 m. liepos 28 d. nustatytą žemės naudojimo tvarkos pažeidimą yra numatyta Administracinių nusižengimų kodekso 110 straipsnio 2 dalyje. Atsižvelgdami į tai, kas išdėstyta, pranešame, kad yra pradėta administracinio nusižengimo teisena dėl žemės naudojimo tvarkos pažeidimo, numatyto Administracinių nusižengimų kodekso 110 straipsnyje“, – verslininkus informavo NŽT.

Už savavališką žemės, miško, vandens telkinių užėmimą arba naudojimą numatomas įspėjimas arba bauda nuo 300 iki 560 eurų.

Už pakartotinį nusižengimą numatoma bauda nuo 550 iki 1,2 tūkst. eurų.