SOCIALINIS BŪSTAS – TURČIAMS

Valstybės parama skurstantiesiems primena mokesčių mokėtojų pinigų  pilstymą į kiaurą statinę. Situacija, kurią išsiaiškino pilietiški klaipėdiečiai, sukėlė šoką net ir visko mačiusiems paramos skirstytojams – socialinis būstas teikiamas ir prabangoje besimaudantiems asmenims.

Pribloškė "Versace" patalynė

Po gauto skundo Klaipėdos savivaldybės Socialinės paramos skyrių sudomino vienos jaunos klaipėdietės gyvenimo būdas.

Skunde teigiama, kad socialinis būstas skirtas esą vienišai jaunai mamai, kuri socialiniuose tinkluose giriasi prabangiais rūbais, brangiomis grožio procedūromis, kelionėmis po egzotines šalis ir viešai dalijasi net tokiomis detalėmis, kad jos išpuoselėtas kūnas naktis leidžia "Versace" patalyne apvilktuose pataluose.

Žinomą klaipėdietę Nataliją Mogučąją-Vaineikienę sudomino jos skolininko bičiulių aplinka.

Moteris atsitiktinai išsiaiškino, kad nemenką sumą esą pastarajam paskolinęs vienas klaipėdietis poroje gyvena su gražuole, kuriai ir paskirtas socialinis būstas.

"Socialinio būsto nuomininkę lanko turtingas gerbėjas. Du namus Anglijoje ir vieną kotedžą Lietuvoje turintis klaipėdietis vadovauja dar ir automobilių plovyklai. Mano žiniomis, jis ketvirtą namą statosi su šia gražuole blondine, kuri gyvena socialiniame būste. Aš pasielgiau pilietiškai ir apie situaciją pranešiau savivaldybei, nes, mano akimis, tai yra naudojimasis valstybės lėšomis. Kitoje šalyje už valstybės apgaudinėjimą bylos už sukčiavimą sulauktume", – tikino moteris.

Ieškojo šlepečių

Tačiau tai, kad valstybės remiama gražuolė gyvena su pasiturinčiu klaipėdiečiu, pasirodo, nėra pretekstas nutraukti socialinio būsto nuomos sutartį.

Savivaldybės specialistės su visais dokumentais nubildėjo į nuomojamą butą ieškoti "Versace" patalynės ir turtingo kavalieriaus šlepečių.

"Įrodyti, kad jis ten gyvena, kol kas negalime. Tačiau galiu patvirtinti, kad atvejų, kaip šis, yra ir daugiau. Spėju, kad net ženkliai daugiau. Nes tarp savivaldybės socialinio būsto nuomininkų yra daug vienų vaikus auginančių motinų. Manyčiau, dauguma jų turi sugyventinius, su kuriais kartu gyvena, gimdo ir augina vaikus. Tačiau neįregistravę santuokos bendrą ūkį tvarkantys asmenys pagal šiuo metu galiojantį įstatymą nelaikomi šeimos nariais. Todėl jie neturi pareigos deklaruoti pajamas ir turtą", – situaciją komentavo Socialinio būsto skyriaus vedėja Danguolė Netikšienė.

Prabanga bado akis

Beveik tuo pat metu savivaldybė gavo ir kitos klaipėdietės kreipimąsi, kuriame smulkiai aprašytas jos kaimynės gyvenimo būdas.

"Ir ten į svečius nuolat užsuka prabangūs automobiliai, ir ten galime įtarti, kad gyvenama ne pagal pajamas, o socialinė parama skiriama neva vienišai mamai, nors ją lanko pasiturintis vyriškis. Skundo autorė parašė, kad jai atsakymo net nereikia, nes ji žino apie tai, kad šalyje štai toks įstatymas yra. Belieka laukti, kol jį pakeis", – apgailestavo D.Netikšienė.

Vedėja baiminosi ir to, kad įstatymų rengėjams gali šauti mintis šios srities kontrolę užkrauti savivaldybėms.

"Tektų, kaip privatiems detektyvams brautis į privačius namus, tikrinti, kas su kuo gyvena ir aiškintis kelintas vyriškis vienos ar kitos damos namuose apsistojęs. Aš nežinau, kiek laiko ir lėšų reikėtų tam skirti", – svarstė Socialinio būsto skyriaus vedėja.

Sugyventiniai – ne šeima

D.Netikšienė prisipažino visai neseniai pasielgusi ne kaip valdininkė, o kaip žmogus.

Klaipėdietės laišką apie prabanga besimėgaujančios moters gyvenimą socialiniame būste D.Netikštienė išsiuntė Valstybės kontrolei.

"Taip ir parašiau, kad siunčiu netaisytą originalą. Dirbame daugybę metų, ir akis bado tai, kas vyksta. O ir žmonės ne akli. Pačioms kartais emocijos suverda. Ateina kitą kartą žmogus, kuris iš tiesų yra didelėje bėdoje, o negali jam niekuo padėti. Vakar pensininkas guodėsi, kad mirė jo sugyventinė, gyveno ne vieną dešimtmetį, slaugė ją ligos patale iki mirties. O savivaldybės būsto nuomos sutartis buvo sudaryta su ja, o ne su juo. Žmogus verkia, kad į gatvę teks eiti", – skaudžią istoriją prisiminė D.Netikšienė.

Pasak D.Netikšienės, užtektų tik kelių įstatymo pakeitimų, kad tokios situacijos nesikartotų.

"Įstatyme išaiškinta, kas yra šeima, galinti pretenduoti į paramą. Kalbama tik apie sutuoktinius, sugyventinių sąvokos nėra. O šiuo metu socialiniame būste kartu su nuomininku gyvenantiems sugyventiniams nėra prievolės deklaruoti turtą ir pajamas", – pažymėjo D.Netikšienė.

Dar vienas faktas, bylojantis, kad valstybės pinigų leidimas visokio lygio paramoms ir pašalpoms kelia daugybę klausimų yra Klaipėdos prokurorų tyrimas dėl neteisėtai išduoto valstybės remiamo kredito.

"Buvo nustatyta, kad, prieš gaunant kreditą, buvo pateikti melagingi duomenys", – prisiminė D.Netikšienė.

Eilėse – šimtai laukiančiųjų

Įstatyme pažymėta, kad socialinį būstą gavę asmenys ne taip jau lengvai gali būti ir iškrapštomi lauk.

Tiesa, į gatvę išspirti lengviau mažiau teisiškai išprususius piliečius.

"Padidėjus socialinio būsto nuomininko pajamoms ir jam atsisakius keltis iš būsto, jis turi teisę kreiptis ir prašyti keisti numos sąlygas – iš socialinio į savivaldybės būstą. Ir tokiu atveju jis gali likti gyventi, mokant nuomos rinkos kainą", – tvarką aiškino D.Netikšienė.

Tai vadinama integracija į darbo rinką. Jei žmogus turi motyvacijos dirbti ir užsidirbti, nebūtinai jis turi būti vejamas iš socialinio būsto.

O štai priešingoje situacijoje buvo atsidūrusi viena klaipėdietė, kuri neteko visų lengvatų ir pašalpų, nes pardavė savo kelis vaiko dėvėtus rūbelius.

Gavusi kelis eurus pajamų, moteris atsidūrė tikrintojų akiratyje ir jai buvo atsisakyta teikti paramą.

"Pamenu šią istoriją. Tačiau laukiančiųjų valstybės paramos yra labai daug. Pernai socialinio būsto eilėje buvo 578 žmonės, o šiemet gauta dar per du šimtus paraiškų. Tokių būstų labai trūksta", – pripažino D.Netikšienė.

Įstatyme – skylės

Valstybės kontrolės Savivaldybių audito departamento pavaduotoja Rita Švedienė, kovą baigusi plačios apimties auditą daugelyje savivaldybių, konstatavo, kad socialinių būstų nuomos sistema yra skylėta.

"Jei taip galime pasakyti, tai įstatyme yra labai aiškios skylės. Ir labai neretai socialinius būstus gauna tie, kurių galbūt ir nevisai yra to verti. Audito ataskaitoje pažymėjome, kad šiuo metu sudaromos galimybės socialinį būstą gauti ne tik tiems, kurių pajamos tikrai labai mažos. Maža to, yra buvę ir skandalingesnių faktų. Pavyzdžiui, socialinio būsto nuomininkai išvyksta uždarbiauti į užsienį, o būstą kažkam išnuomoja ir dar pinigus gauna. Visa ši situacija iš tiesų liūdina, valstybė tiesiog privalo imtis pertvarkų šioje srityje", – pabrėžė R.Švedienė.

Valstybės gėda

R.Švedienė pripažino, jog atvejai, kai paaiškėja, kad paramos švaistymas ne tiems, kuriems labiausiai jos reikia, menkina pasitikėjimą valstybe.

"Žmonės pradeda nepasitikėti socialinę atskirtį mažinančiomis priemonėmis. Tačiau visuomet atsiranda gudresnių, kurie pasinaudoja landomis. Mes primygtinai paprašėme Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos peržiūrėti įstatymą ir pateikti siūlymus. Vieną kartą turi būti aiškiai nustatyti kriterijai, pagal kuriuos galima pretenduoti į paramą. Visiems socialinio būsto neužteks, o mes ir toliau murdysimės su tais 13 tūkst. žmonių, kurie stovi eilėse gauti socialinį būstą", – pastebėjo R.Švedienė.

Valstybės kontrolės atliktas auditas "Ar užtikrinamas būsto prieinamumas mažas pajamas gaunantiems gyventojams" šią savaitę pristatymas Seimo nariams.

"Džiūgaujama, kad socialinio būsto statybai pasitelkiama ES paramą. Teigiama, kad šalyje bus investuota 50 mln. eurų. Tačiau kas iš to? Preliminariais skaičiavimais, per metus socialiniu būstu bus aprūpinta tik 1,8 proc. visų laukiančiųjų eilėje. Tai yra katastrofiški skaičiai. Per penkerius metus bus pastatyta 1 150 socialinių būstų. Tai problemos nespręs, ir visa tai garbės valstybės nedaro", – akcentavo R.Švedienė.

Skaičiai ir faktai

Iš viso šalyje socialinio būsto laukia 13 tūkst. žmonių;

18 proc. sudaro jaunos šeimos;

18 proc. sudaro neįgalieji;

9 proc. augina tris ir daugiau vaikų.

Komentaras

Simonas Gentvilas

Seimo narys

Tai yra tradicinis pavyzdys. Mes gimdome išlaikytinių valstybę. Žmonės, galintys už save susimokėti, gauna socialines pašalpas, todėl jie yra nesuinteresuoti deklaruoti pajamas. Šiuo metu labiau apsimoka gauti pašalpas ir nedirbti. Tai yra didelė problema. Paramą turi gauti tie – kuriems reikia, o ne tie, kurie gudresni. Tačiau ir dirbti turi apsimokėti. Akivaizdus simptomas – Lietuvoje mokesčiai yra per dideli. Vis norima visais pasirūpinti. Tačiau geriau, kai žmonės patys savimi pasirūpina. Šiandien Lietuvoje dirba 1,3 mln. gyventojų, kurie išlaiko likusius pusantro milijono. Šalyje yra pusė milijono nedirbančių darbingo amžiaus gyventojų, o mes vis dar norime jiems padėti. Aš suprantu, kad būsto problema yra vien didžiausių. Pažiūrėkite, kas priėmimo valandomis išsirikiuoja prie Klaipėdos mero durų. Tie, kurie prašo būsto ir paramos.