Tai jau antrasis šiemet LJKKA narių susitikimas su Susisiekimo ministerijos vadovybe – šįkart buvo grįžta ir prie temų, aptartų dar sausio mėnesį vykusiame susitikime. Vienas iš asociacijos akcentuotų klausimų – siūlymas atnaujinti Transporto komiteto prie Vyriausybės veiklą. Šį siūlymą LJKKA atstovai dar kartą priminė, pabrėždami tokio komiteto svarbą.

Daug dėmesio skirta ir praktiniams bei teisiniams uosto veiklos aspektams – Klaipėdos uosto rinkliavų ir žemės nuomos tarifų klausimams, kurie šiuo metu reglamentuojami Klaipėdos valstybinio jūrų uosto įstatyme. LJKKA nariai išreiškė lūkestį, kad prieš teikiant įstatymo pakeitimus viešam svarstymui, jie bus detaliai aptarti su socialiniais partneriais.

Akcentuota, kad LJKKA visada buvo aktyvi teisėkūros procesų dalyvė, o specifiniais Klaipėdos uosto veiklos reguliavimo klausimais visada buvo ieškoma bendro sutarimo tarp verslo ir valdžios institucijų, ypatingai tarp uosto kompanijų ir Susisiekimo ministerijos bei jai pavaldžių Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijos, Lietuvos transporto saugos administracijos.

Diskusijoje su ministerijos delegacija taip pat akcentuota Klaipėdos uosto strateginė reikšmė valstybės mastu bei būtinybė tai aiškiai įtvirtinti teisės aktuose, suteikiant uostui ypatingos valstybinės svarbos statusą.

Susitikime dėmesio skirta ir Europos Sąjungos (ES) uostų strategijai, kurioje įtvirtintas Europos Komisijos siekis remti ilgalaikį uostų konkurencingumą.

LJKKA kaip Europos privačių uosto operatorių federacijos (angl. FEPORT) narė dalyvaus šios strategijos rengimo konsultacijose, taip pat teiks pasiūlymus Lietuvos valdžios institucijoms formuojant nacionalinę poziciją. ES uostų strategijos įgyvendinimas bus pasiūlytas kaip viena iš Lietuvos pirmininkavimo ES tarybai 2027 metais temų.

Lietuvos jūrų krovos kompanijų asociacijos prezidentas Laimonas Rimkus (centre) išsamiai pristatė krovos kompanijų aktualijas susisiekimo ministrui Eugenijui Sabučiui (dešinėje) bei uosto klausimus kuruojančiam viceministrui Jurui Taminskui. Pasak L. Rimkaus, tiek uosto krovos kompanijų, tiek apskritai Lietuvos pramonės, žemės ūkio sektoriaus interesas yra Klaipėdos uosto konkurencingumas, uosto paslaugų prieinamumas bei patrauklumas jomis besinaudojantiesiems.

Pažymėta, kad Klaipėdos uosto konkurencingumą ir veiklos diversifikaciją ilgalaikėje perspektyvoje itin lems prioritetiniai infrastruktūros projektai – europinės vėžės „Rail Baltica“ geležinkelio linijos plėtra į Klaipėdą, Klaipėdos pietinio aplinkkelio įgyvendinimas, elektros tiekimo infrastruktūros stiprinimas bei pietinės uosto dalies plėtra.

„Tiek LJKKA narių, uosto krovos kompanijų, tiek apskritai Lietuvos pramonės, žemės ūkio sektoriaus interesas yra Klaipėdos uosto konkurencingumas, uosto paslaugų prieinamumas bei patrauklumas jomis besinaudojantiesiems. Džiaugiamės, kad per ankstesnį ministro vizitą užsimezgęs dialogas su tiesiogiai uoste dirbančiomis įmonėmis yra tęsiamas ir tikimės, kad mūsų ilgametė patirtis pasitarnaus to konkurencingumo išlaikymui ir stiprinimui“, – sakė LJKKA prezidentas, Klaipėdos jūrų krovinių kompanijos „BEGA“ generalinis direktorius Laimonas Rimkus.

Po diskusijos ministras E. Sabutis kartu su komanda aplankė Lietuvos jūrų krovos kompanijų asociacijos įmones: Klaipėdos jūrų krovinių kompaniją (KLASCO), Klaipėdos jūrų krovinių kompaniją „BEGA“, „Klaipėdos Smeltę“, „Vakarų krovą“, Centrinį krovinių terminalą, Malkų įlankos terminalą ir Klaipėdos konteinerių terminalą.