Šviežių stintų teks ragauti tik kitąmet | Diena.lt

ŠVIEŽIŲ STINTŲ TEKS RAGAUTI TIK KITĄMET

Stintų mėgėjams šiemet teks lepintis kitomis žuvimis. Turgavietėse šviežiomis stintomis jau senokai bekvepėjo. Biologai kelia mintį, kad stintų populiacija drastiškai sumažėjo ir netrukus teks limituoti ir šių žuvų žvejybą.

"Stintų nėra, o jei kas prekiauja, tai veikiausiai šaldytomis. Net jei priekrantės žvejams pavyktų naktį sužvejoti stintų, spaudžiant tokiam šalčiui, jos vis tiek sušąla. Turguje prieš Kalėdas šaldytų stintų buvo, gerų stintų nebuvo. Viskas nuo gamtos", – tikino Naujojo turgaus direktoriaus pavaduotojas Vidmantas Mickus.

Turgavietės žuvų skyriuje klaipėdiečiams siūloma įsigyti karpių, plačiakakčių kepsnelių, Atlanto menkių, paltusinių plekšnių.

Buvo laikai, kai stintos kainavo 26 kapeikas.

"Strimėlių yra šviežių, labai gražios ir nebrangios – 1,8 euro. Prekiaujama argentininėmis jūrų lydekomis, vilkžuvėmis. O dėl stintų – liūdesys. Kol nepradės dirbtiniu būdu auginti, bus liūdesys. Bet tuomet jos bus brangesnės už lašišas. Buvo laikai, kai stintos kainavo 26 kapeikas", – apie sovietmetį priminė V.Mickus.

Šiomis dienomis stintų kilogramas kainuoja septynis eurus.

Vidmantas Mickus. Vytauto Liaudanskio nuotr.

Jūrų muziejaus biologas Remigijus Dailidė tikino, kad stintų žvejybai Lietuvoje – nekokios prognozės.

"Stintų nėra ir neaišku, kada jų bus. Gal vasarį pasirodys? Bet kiek jas galime semti? Viską mes baigiame suvalgyti. Gamtinės sąlygos lyg ir buvo tinkamos, vėjas pūtė palankus, bet stintos nepasirodė. Prieš ketverius metus jau buvo prasti kibimai. Kiekvienais metais jie tik prastėjo", – pastebėjo R.Dailidė.

Biologas kelia versiją, kad stintų populiacija smarkiai mažėja.

"Atėjo laikas, kai teks svarstyti apie šių žuvų žvejybos ribojimus. Stintos ne tik žmonėms yra maistas. Jomis maitinasi ir kiti gyvūnai. Stintos yra maisto bazė, o didžiausias nuostolis bus grandinės pabaigoje. Stintos sudaro 70 proc. sterkų maisto. Tai gali lemti ir jų populiacijos mažėjimą", – paaiškino biologas.

R.Dailidės pastebėjimu, vertėtų riboti tiek mėgėjišką, tiek pramoninę žvejybą. "Kito kelio nebus", – nuomonę išsakė vyras.

Per stintmetį vienu metu ant Kuršių marių ledo gali susirinkti tūkstantis žmonių.

"Jei kiekvienas pagauna po 5–7 kilogramus stintų, nesunku paskaičiuoti, koks kiekis žuvų išsemiamas vienu metu. Prasidėjus verslinei žvejybai, jų išgaudoma dar daugiau. O stintos tuo metu plaukia neršti", – kalbėjo R.Dailidė.

Rašyti komentarą
Komentarai (14)

Praeivis

Visų pirma, stinta ir žuvis teturi tiek bendro, kad stinta yra parazitas, naikinantis neršti paleistus ikrus. Stinta yra jūros šiukšlė, kurią nesveikai išpopuliarino nesveikai godūs žvejai, nes sezono metu stinta kimba kaip "išprotėjusi" ir kibirą būdavo nesunku prigaudyti net su viena žiemine meškerėle. Tai joks delikatesas. Tai, geriausiu atveju, ubagų kačių maistas. Nors... šiuolaikinės katės pripažįsta tik specialų maistą, o stintas surija pinigingi ponai, kurie su baisiu entuziazizmu pasirengę mokėti didelius pinigus už kelis kąsnelius.

Juokingam absurdui

Veisti stinta? Dabar aš jau girdejau viska. Eik meškerioti ir nusiskandink nac.hui.

Apsurdas

O gal uosto gilinimas ir vis didesnio kiekio jūrinio sūraus vandens patekimas į marias, molų nuolatinės rekonstrukcijos ir triukšmas, vibracijos jų metu, marių tarša ir panašūs dalykai mažina žuvų išteklius.... Gal tuos skaičiuojamus ir išieškomus iš teršėjų milijonus ne į biudžetą, o žuvies veisimui reiktų skirti.... Net juokinga skaityti, kad meškerę, laisvalaikiu pasiimantis žvejys, baigia visą žuvį isgaudyti...
DAUGIAU KOMENTARŲ

SUSIJUSIOS NAUJIENOS