Turguje – netikėtos patirtys

TURGUJE – NETIKĖTOS PATIRTYS

Kovo 11-oji – šventė, kurią dera paminėti įdomiai ir išradingai, juolab, kad renginių gausa leidžia išsirinkti širdžiai mieliausius būdus švęsti Lietuvos nepriklausomybės atkūrimo dieną. Dalis klaipėdiečių ta proga atėjo į senąją turgavietę, kur buvo rodomas šiemet sukurtas dokumentinis filmas „Sakmė apie karinį laivą“.

Senojoje Klaipėdos turgavietėje vis dažniau galima patirti įvairių įdomybių ir pramogų. Čia jau yra vykęs bardų festivalis, gatvės teatrų pasirodymai, turgavietės halėje buvo eksponuojama fotografijų paroda, joje vis dar kabo instaliacija, primenanti saulės spindulius.

O šeštadienį, šventinę dieną, nedidelė dalis turgavietės halės virto kino sale.

Dienraščio „Klaipėda“ korespondentė Asta Dykovienė, Klaipėdos universitete dėstanti būsimiesiems žurnalistams šio darbo pagrindus, pakvietė į drauge su studentais sukurto filmo peržiūrą atsitiktinai į turgavietę užsukančius žmones.

Filmas jau buvo rodytas ne vienoje Klaipėdos erdvėje. Klaipėdiečiams jį verta pamatyti jau vien todėl, kad tai pasakojimas apie mūsų miestą bei daugelio vyresnių gyventojų jaunystės metus. Filme kalbama apie 32 metų senumo įvykius bei jų analogijas kitose buvusios Tarybų Sąjungos respublikose.

Autoriai ryžosi pakalbinti žmones, stovėjusius skirtingose to meto nematomo fronto pusėse. Tai yra Mažosios Lietuvos istorijos muziejaus istorikas Saulius Karalius, to paties muziejaus Kalvystės padalinio kūrėjas ir vadovas šviesios atminties Dionyzas Varkalis, aktyvus sąjūdietis Algirdas Grublys, miestui prieš tris dešimtmečius vadovavęs Vytautas Čepas, buvęs Girulių televizijos bokšto darbuotojas Aleksas Pašilis, buvusi karininkų namų darbuotoja Svetlana Vasičkina bei miesto politikė Tamara Lochankina. Filme panaudoti Atgimimo laikų kronikininko Romo Pletkausko vaizdo įrašai.

Netrumpas filmas kaustė žiūrovų dėmesį. Jame minima daug negirdėtų faktų, lyginami istorijos įvykiai ir parodoma, kad net mažiausia tauta gali išsikovoti laisvę.

Kai kurie žmonės nepakilo nuo žiūrovams skirtų kėdžių per visą filmą, kiti apgailestavo neturintys laiko pažiūrėti jo viso ir išėjo anksčiau, kai kurie prekeiviai viena akimi sekė savo prekystalius, bet ir netikėto reginio nenorėjo praleisti.