VALSTYBĖS SIENA VIRTO RALIO TRASA

Pajūrio juosta ties Lietuvos ir Latvijos siena atrodo lyg keturračių ralio kartodromas. Vietos gyventojai stebisi, kad valstybės institucijos nesugeba suvaldyti geomorfologinį draustinį niokojančių chuliganų.

Pajūrio juosta ties Lietuvos ir Latvijos siena atrodo lyg keturračių ralio kartodromas. Vietos gyventojai stebisi, kad valstybės institucijos nesugeba suvaldyti geomorfologinį draustinį niokojančių chuliganų.

Per sieną – kopomis

Valstybės sieną su kaimynine šalimi ženklinantis pasienio stulpas Būtingėje styro kone trukdydamas "saulutes" ant smėlio ratais raižantiems ralininkams.

"Vieta yra atoki. Iškviesti policijos pareigūnai iki Būtingės iš Palangos važiuoja 45 minutes", – aiškino Būtingės kaimo gyventoja Larisa Šimkienė.

Moteris pasakojo, kad ne kartą pati fotoaparatu fiksavo kopose stovinčius automobilius.

"Reikėjo pagalbos, kad sutramdytų ūžaujančius kelių visureigių savininkus, kurie stovėjo prie pat Latvijos sienos. Policijos pareigūnai pakeliui patys įklimpo smėlyje, teko važiuoti ir juos atsivežti iki girtos kompanijos. O per tą valandą džipai buvo išvaryti per kopas į Latvijos pusę", – piktinosi moteris.

Po savaitės esą tie patys automobiliai vėl įžūliai stovėjo draustinyje.

"Automobiliai sieną turi kirsti keliais, o ne kopomis. Mes, gyventojai, kreipėmės į Palangos savivaldybę prašydami įrengti atitvarus. Net sutinkame juos pastatyti už savo pinigus. Būtingės terminalo administracija taip pat minėjo, kad prisidės prie kito atitvaro įrengimo. Tačiau savivaldybė mums neleidžia to padaryti", – pasakojo L.Šimkienė.

Atitvarus uždraudė

Tai, kad situacija Būtingės draustinyje tampa nevaldoma, nestebina Palangos vicemero Sauliaus Simės.

"Eismo saugumo komisijoje buvo nuspręsta įrengti eismą draudžiančius kelio ženklus Būtingėje. Gyventojai šnekėjo, kad nori atitvarų, tačiau parodykite nors vieną gatvę mieste, kuri būtų užtverta atitvarais. Man tai yra nesuprantama", – kalbėjo S.Simė.

Komisija atmetė siūlymą uždaryti kelią į Būtingės kaimą.

Tačiau vietos gyventojai tikino, kad atitvarus siūlė įrengti už Būtingės kaimo, link valstybės sienos su Latvija.

S.Simė aiškino, kad kito būdo kovoti su pažeidėjais nėra. O šios kovos turėtų imtis patys gyventojai.

"Fotografuoti pažeidėjus ir siųsti nuotraukas policijai. Ženklus mes pastatėme, o daugiau ką galime padaryti? O ką padės atitvarai? Visureigio ir keturračio jie nesulaikys, bus važiuojama aplink", – teigė S.Simė.

Vicemeras teigė, kad pats apžiūrėdamas draustinį aptiko kopose namelių ant ratų.

"Kai pradėjau aiškintis, kam jie priklauso, išgirdau, kad neva tai yra spaudimas vietos gyventojams. Tai valstybės žemė. Gal ir gerai turėti uždarą oazę, kai atitvarai pakiltų tik pažįstamiems", – nuomonę reiškė vicemeras.

S.Simės manymu, situacija pasikeistų, jei policijos pareigūnai būtų skatinami už išaiškintų pažeidėjų skaičių.

"Jei tos sumokėtos baudos sugrįžtų į Palangą, galima būtų policininkui ir tryliktą atlyginimą skirti", – aiškino vicemeras.

Rašo protokolus

Palangos aplinkos apsaugos agentūros vedėja Ramunė Lukaševičienė tikino, kad sezono metu Būtingėje vyko ne vienas reidas.

"Surašytos kelios dešimtys pažeidimų protokolų. Tačiau ne mes vieni fiksuojame pažeidimus. Kolegos iš kitos agentūros taip pat surašo. Kiek buvo nubausta pažeidėjų, tiksliai nėra žinoma", – kalbėjo aplinkosaugininkė.

Pareigūnai į Būtingę šaltuoju metų laiku esą neužsuka, o jei apsilanko kartą per mėnesį, tai nemato nieko ypatinga.

Atsuks kameras
Pakrančių apsaugos rinktinės vadas Donatas Lengvinas tikino, kad automobilių vėžės kopose yra aplinkosaugininkų galvos skausmas.

"Valstybės sienos ženklas nenuverstas, stovi? Jei jis būtų sudaužytas, tada jau mūsų reikalas būtų. Juk judėjimas nėra draudžiamas šioje vietoje", – aiškino rinktinės vadas.

Palangos užkardos pasieniečiai yra informuoti, kad reikėtų pagalbos gaudant pažeidėjus.

"Kai reikėjo pagalbos Karklėje gaudant keturračius, mes padėjome sulaikyti pažeidėjus. O Būtingę galime stebėti vaizdo kameromis iš Šventosios. Esant reikalui, galima problemą išspręsti", – pridūrė D.Lengvinas.

Pajūrio regioninio parko ekologas Erlandas Paplauskis tikino, kad iš Karklės keturračius pavyko išguiti tik visuomenės pagalba.

"Rengėme akcijas, aktyvinome dviratininkus, kurie važinėja takais, kad fiksuotų kiekvieną automobilį kopose. Ir mums pavyko. O todėl, kad tokiam pažeidėjui nėra šansų likti nenubaustam", – pabrėžė parko ekologas.