VISŲ GYVENTOJŲ PINIGAI – IŠLAIKYTINIAMS

Per dešimtmetį iš šalies biudžeto socialinių būstų statybai ir nuomai valstybė išleido jau mažiausiai 30 mln. eurų. Tačiau kontrolės mechanizmo, kam iš tiesų nuomojami už mokesčių mokėtojų pinigus įgyjami būstai, taip ir nebuvo surasta. Net pačios savivaldybės pakėlė rankas į viršų, konstatuodamos, kad lengviau padalyti svetimą turtą, nei patikrinti, kam iš tiesų jis atitenka.

Sukėlė atgarsį

Po dienraščio "Klaipėda" publikacijos "Socialinis būstas – turčiams" ("Klaipėda", 2017 04 14) diskusijos dėl valstybės paramos skyrimo pasiturintiems asmenims užvirė aukščiausiu lygiu.

Dienraštis aprašė situaciją, kai socialinis būstas buvo skirtas jaunai dviejų vaikų motinai, kurios gyvenimo draugas mėgaujasi prabanga.

Šaltinių teigimu, jis turi nekilnojamojo turto ne tik Klaipėdos rajone, bet ir užsienyje, o jo sugyventinė pasirodė esanti tinkama kandidatė nuomotis savivaldybės būstą.

"Jai išnuomotas dviejų kambarių butas. Ji stovėjo eilėje, nes yra našlaitė. Negalime patikrinti, su kuo gyvena ir kas išlaiko vienišas mamas. Jos dažniausiai atkerta, kad negali drausti vaiko tėvui lankyti savo atžalos", – tikino Klaipėdos savivaldybės Socialinio būsto skyriaus vedėja Danguolė Netikšienė.

Lobstančių nekontroliuoja

Ne tik Klaipėdoje pasitaiko tokių situacijų, kad socialiniuose tinkluose valdiškų būstų nuomininkai giriasi prabangiu gyvenimu, kelionėmis į šiltus kraštus ir žinomų prekės ženklų daiktais.

Ir kitų savivaldybių valdininkai suka galvas, kaip kontroliuoti, ar valstybės lėšos leidžiamos tikrai tiems, kuriems labiausiai reikia paramos.

"Surengėme konferenciją, kurioje diskutavome šia tema. Ministerija atliko apklausą, kurioje dalyvavo trys dešimtys savivaldybių. Stebėtina, kad tik mažuma jų pasisakė už tai, kad toks kontrolės mechanizmas atsirastų", – nuostaba dalijosi Socialinės ir darbo apsaugos ministerijos Paramos būstui skyriaus vedėjas Aloyzas Stapulionis.

Aiškėja, kad kontroliuoti iš valstybės biudžeto parazituojančiųjų nenori pačios savivaldybės.

Tačiau kyla klausimas, ar tai lemia bejėgiškumas, ar vis dėlto noras kuo plačiau atsukti biudžeto lėšų čiaupelį?

"Kasmet išleidžiama apie 3,2 mln. eurų socialiniam ar savivaldybės būstui įsigyti. Per metus visoje Lietuvoje pastatoma ar įsigyjama 120 butų", – biudžeto išlaidas skaičiavo A.Stapulionis.

Galima spėti, kad valdiškais užsakymais turėtų džiaugtis ne vienas vietos statybinės įmonės savininkas.

"Vis dėlto nuspręsta keisti investicijų pobūdį. Raginsime statytojus pačius vystyti nekilnojamojo turto sritį. Pavyzdžiui, Panevėžyje ar Marijampolėje pastatoma ne itin daug gyvenamojo būsto. Jei vystytojai turės garantą, kad jų pastatytame name savivaldybė nuomos keletą butų socialinio būsto nuomininkams, statybininkai turės noro vystyti nekilnojamąjį turtą", – aiškino A.Stapulionis.

Įtvirtins sugyventinio sąvoką

Socialinių paramų gavėjus sukontroliuotų tik visuotinis pajamų ir turto deklaravimas.

"Antras "vaistas" – Seime vis dar svarstomas partnerystės įstatymas, kuriame turėtų būti apibrėžtas sugyventinio statusas. Trečias žingsnis – socialinio būsto įstatyme mes ketiname įteisinti būsto apžiūros sąvoką. To reikėtų tam, kad mums būtų suteikta teisė patikrinti situaciją vietoje", – receptus, kaip spręsti problemą, vardijo A.Stapulionis.

Šiuo metu socialinio būsto nuomotojai neprivalo deklaruoti sugyventinių pajamų, turto ar jų dovanojamų dovanų.

"Net ir patikrinę situaciją vietoje, ne visada galima aptikti svetimas šlepetes, kad įrodytume sugyventinio buvimo ar nebuvimo faktą. Kartą net teko prašyti privačių detektyvų pagalbos, kai gavome informacijos apie tokią situaciją. Patys mes nepajėgūs sekti ir kontroliuoti. Tačiau ir detektyvai nepadėjo. Nėra teisinio būdo nuomininkams kontroliuoti", – patirtimi dalijosi Klaipėdos savivaldybės Socialinio būsto skyriaus vedėja D.Netikšienė.

A.Stapulionis svarstė, kad, atsiradus prievolei savivaldybės būsto nuomininko sugyventiniui ar sugyventinei taip pat deklaruoti turtą arba pajamas, išsigrynintų, kam iš tiesų reikia valstybės paramos.

"Turi būti aišku: sugyventinis – šeimos narys ar ne", – replikavo A.Stapulionis.

Remia kreditorius

Šiuo metu parama teikiama dviem būdais – būstas yra nuomojamas arba teikiama parama tokiam būstui įsigyti.

"Subsidijuojame įvairiomis formomis. Teikiama parama net tam tikrai banko kredito daliai. Tačiau čia ginčų dažniausiai nebūna. Nė vienas bankas neduos paskolos, jei pora neturi jungtinės veiklos sutarties. Čia mums galvos nereikia sukti", – pastebėjo A.Stapulionis.

Tačiau prisimindamas dienraščio "Klaipėda" aprašytą atvejį, ministerijos darbuotojas pridūrė, kad valstybė negali pripažinti vieno ar kito asmens kažkieno sugyventiniu, jei pats asmuo to nenori.

Pagal svetimas šlepetes negalime skirti papildomo būsto ploto.

"Jei jie nori slėptis, jie ir slėpsis. Vieną dieną jis sugyventinis, o kitą – nebe. Pagal svetimas šlepetes negalime skirti papildomo būsto ploto. Vyras išeis, o plotas liks", – juokavo A.Stapulionis.

Turės prisidėti patys

Kaip naujovė pristatoma paramos socialiniam būstui forma yra nekilnojamojo turto nuoma rinkoje.

"Mes ją išgryninome kaip atskirą paramą. Seimui siūlysime nustatyti tokios paramos gavėjų pajamų ir turto ribas. Gavę tokį būstą, už kurio nuomą bus mokama iš biudžeto, asmenys nebelauks socialinio būsto eilėje. Mažas pajamas gaunantieji neturi šansų išsinuomoti būsto. Todėl mes numatėme galimybę pačiai savivaldybei nuomoti būstą. Taip būtų teisingiau. Už šio būsto nuomą mokėtų ir pats žmogus, prisidėtų ir savivaldybė, o 70 proc. išlaidų padengtų valstybė", – naują tvarką aiškino A.Stapulionis.

Kasmet – milijonai eurų

A.Stapulionis skaičiavo, kad per metus valstybė socialiniam būstui įsigyti skiria apie 3,2 mln. eurų.

"Tik prieš krizę, 2008-aisiais, buvo skirta 80 mln. litų (per 23 mln. eurų), kitais metais tekdavo po 13–16 mln. litų (3,7 mln. – 4,6 mln. eurų). Jei šiuos pinigus paverstume nuompinigiais, paramos mastai būtų kur kas didesni. Šiuo metu paramos laukia apie 10 tūkst. šeimų. Per 3–4 metus turėtų įsibėgėti naujas paramos skyrimo būdas, todėl tikiuosi, kad dviejų trečdalių laukiančiųjų poreikius mes patenkintume", – vylėsi A.Stapulionis.

Jei socialinio būsto laukia 10 tūkst. žmonių, tiek pat jų nuomoja tokį būstą, tai, pasak A.Stapulionio, 17 tūkst. žmonių nuomoja savivaldybės būstus.

"Iki 2015-ųjų laukiančiųjų būsto buvo net 23 tūkst. Atsiradus prievolei kasmet deklaruoti turtą ir pajamas, laukiančiųjų liko tik 10 tūkst. Daugiau uždirbti ir geriau gyventi ne kiekvienam pavyksta. Bet valstybė turėtų remti tuos, kurie patys kabinasi į gyvenimą", – prisiminė A.Stapulionis.

Europos valstybės mieliau renkasi nuomos rinkoje būdą.

Užsienio šalyse apie 30 proc. būstų yra nuomojama valstybės, dotuojant išlaidas.

Lietuvoje nuomojama tik 10 proc. socialinės paramos būstų.

Paramos sistemoje – skylės

Klaipėdos savivaldybės Socialinio būsto skyriaus vedėja D.Netikšienė skaičiavo, kad uostamiestyje yra apie 400 socialinių būstų.

Kas dešimtame gali gyventi jauna mamytė, kurią remia pasiturintis kavalierius.

"Kas dešimtame gali gyventi jauna mamytė, kurią remia pasiturintis kavalierius. Bet pajėgų sekti ir tikrinti, kas iš tiesų gyvena tokiuose butuose, mes neturime. Išsiaiškinus visas aplinkybes istorijos, kurią aprašė jūsų dienraštis, tapo akivaizdu, kad nuomininkė teisę į būsto nuomą yra praradusi. Tačiau ji kreipėsi raštu į savivaldybę, prašydama keisti nuomos sąlygas. Tarybos sprendimu prašymas tenkintas. Su ja pasirašyta ne socialinio, o savivaldybės būsto nuomos sutartis. Ši nuoma yra pustrečio karto brangesnė nei socialinio būsto nuomos mokestis", – dūsavo D.Netikšienė.

Pirmus metus toks nuomininkas už būstą mokės 20 proc. daugiau, o praėjus metams mokestis didės 2,5 karto.

Valstybės kontrolė konstatavo, kad socialinių būstų nuomos sistema yra skylėta.

Audito ataskaitoje pažymėta, kad šiuo metu yra sudaromos galimybės gauti socialinį būstą ne tik tiems, kurių pajamos yra tikrai labai mažos.

Pavyzdžiui, socialinio būsto nuomininkai išvyksta uždarbiauti į užsienį, o būstą kažkam išnuomoja ir  gauna pinigų už nuomą.

Taip valstybės parama švaistoma ne tiems, kuriems labiausiai jos reikia.

Tačiau viliamasi, kad Seimo rudens sesijoje politikai imsis reikalingų įstatymų pataisų.

"Iki tol tik teismas gali priimti sprendimą iškeldinti nuomininką iš tokio būsto. Teismas negali sutuokti vyro ir moters, o mes negalime įrodyti, kad vienos ar kitos panelės vyras yra jos sugyventinis. Šeimos nario apibrėžimas šiuo metu yra labai aiškus, sugyventinis nėra sutuoktinis. O Civilinis kodeksas aiškiai pasako, kad socialinio būsto nuomininkas turi teisę savo bute apgyvendinti sugyventinį. Ir įkąsk tu jiems į užpakalį, nieko negali padaryti", – apgailestavo D.Netikšienė.