ŽVEJAMS KURPIAMAS NAUJAS MOKESTIS

Jūroje žvejojantiems žvejams kurpiamas naujas mokestis. Už galimybę automobiliais nusigabenti laivus ir įrangą į Karklės paplūdimį ketinama imti šimto eurų metinį mokestį.

Jūroje žvejojantiems žvejams kurpiamas naujas mokestis. Už galimybę automobiliais nusigabenti laivus ir įrangą į Karklės paplūdimį ketinama imti šimto eurų metinį mokestį.

Per metus – 100 eurų

Tačiau aiškinama, kad patys žvejai nepuolė piktintis tokios rinkliavos atsiradimu.

"Jie patys norėtų prisidėti prie infrastruktūros gerinimo. Šiuo metu jiems išduodamas sutikimas įrangai nusigabenti. O atsiradus mokesčiui būtų galima įrengti modernų atitvarą", – tikino Klaipėdos rajono savivaldybės administracijos direktorius Sigitas Karbauskas.

Kol kas savivaldybės juristai linguoja galvomis ir abejoja, kad pavyks tokią idėją įgyvendinti, nes kažin ar net ir valstybinė institucija gali imti iš žmogaus mokestį už naudojimąsi valstybiniu keliu.

"Tačiau tie pinigai ne savivaldybei būtų skirti, o tik šiai konkrečiai vietai tvarkyti. Kretingalės seniūnijoje yra paskirtas žmogus, kuris prižiūri paplūdimį. Žvejai norėtų, kad žuvų iškrovimo vietoje būtų atliekų konteineriai. Nes jie čia išvalo žuvis", – tikino S.Karbauskas.

Per metus – 300 sutikimų

Situacija Karklėje iškilo visu aštrumu, kai vietos gyventojai neapsikentė paryčiais po jų langais bildančių žvejų automobilių su priekabomis, kuriomis vežami kateriai ir laivai.

Pajūrio regioninis parkas ėmėsi reguliuoti žvejų patekimą į paplūdimį.

"Mes išduodame sutikimus, kurie leidžia žvejams nusigabenti automobiliais savo įrangą į paplūdimį. Kol Aplinkos ministerija neparengė kitos tvarkos, patvirtinome bent laikiną sprendimą", – pasakojo Pajūrio regioninio parko direkcijos vadovas Darius Nicius.

Per metus išduodama apie 300 tokių sutikimų. Žvejai pajūryje turi tik tris oficialias vietas, kur jie gali nuleisti savo laivus į vandenį: Karklės kaime, Nemirsetoje ir Šventosios uoste.

"Tačiau iš viso šalyje registruota apie 3 tūkst. asmenų, turinčių laivavedžio pažymėjimus. O į jūrą gali plaukti tik turintys tokius pažymėjimus", – aiškino D.Nicius.

Dalis tokių žvejų savavališkai kerta eismą draudžiantį ženklą. Tai patvirtino ir aplinkosaugininkai, užtikę vieną žvejį, į pajūrį automobiliu atvažiavusį su šeima poilsiauti, o ne žvejoti.

Įrengs slipą

Tiesa, iki 2016 m. žvejams žadama Karklėje įrengti slipą. Tai reiškia, kad norinčiųjų išplaukti į jūrą tik daugės.

"Šis keliukas į Karklės kaimą nėra uždarytas, stovi tik ženklas. Mes pritariame atitvaro įrengimui. Neprieštarauja ir žvejai. Tačiau patys žvejai turėtų prisidėti prie šios teritorijos išlaikymo ir tvarkymo", – aiškino D.Nicius.

Pasak direkcijos vadovo, valstybė nemažai investavo į žvejų naudojamą infrastruktūrą.

"Išasfaltuotas kelias per "Žilvičio" stovyklos teritoriją, įrengta automobilių stovėjimo aikštelė, stendai. Svarstoma, kaip pakloti plokštes smėlyje, kad sutvirtėtų danga ir taip būtų patogiau bei saugiau nuleisti valtis į vandenį. Jei valstybė išleidžia mokesčių mokėtojų pinigus šios teritorijos pritaikymui, turėtų prisidėti ir patys žvejai. Jie juk gauna išimtį važiuoti ten, kur paprastam piliečiui yra draudžiama", – pastebėjo D.Nicius.

Per metus iš žvejų tikimasi surinkti apie 30 tūkst. eurų.

"Tai gal ir nėra labai dideli pinigai, tačiau pliažų priežiūrai Klaipėdos rajono savivaldybė šiuo metu negali net tokios sumos išskirti. Mes skaičiavome, kad Karklės paplūdimio laiptų remontui šiemet reikės panašios sumos", – pinigus skaičiavo D.Nicius.