ŽYDŲ VIRTUVĖS GARDUMYNAI STULBINO KLAIPĖDIEČIUS

Klaipėdiečiai susipažino su tradiciniais žydų patiekalais. Uostamiesčio žydų bendruomenės namuose buvo surengta maisto degustacija "Norite susipažinti su žydų kulinariniu paveldu? Valgykite!". Klaipėdoje pirmą kartą organizuojamos žydų kultūros dienos "Šalom visuos kraštuos" truks iki spalio 16 d.

Salė buvo sausakimša

Renginys susilaukė didesnio susidomėjimo, nei buvo tikėtasi. Dalyviai vos tilpo mažoje salėje, kai kurie net liko stovėti tarpduryje.

Salės centre – didžiulis stalas, nukrautas šeimininkės Eleonoros Elimport gamintais užkandžiais.

Nesitikėjome, kad bus toks susidomėjimas.

Už kvietimą į žydų bendruomenės namus dėkojo pirmą kartą Klaipėdoje vykstančių žydų kultūros dienų „Šalom visuos kraštuos“ sumanytoja ir organizatorė Rūta Jakštonienė.

"Turėsime progą paragauti ir išgirsti maisto gaminimo taisykles iš pirmų lūpų. Dėkoju Feliksui ir Eleonorai, kad pasikvietėte ir įsileidote į savo bendruomenės namus. Tikiuosi, kad ir kitais metais galėsime sugalvoti kažką įdomaus ir pasiūlyti klaipėdiečiams", – kalbėjo R.Jakštonienė.

Klaipėdos žydų bendruomenės vadovas Feliksas Puzemskis džiaugėsi atvykusiais svečiais ir trumpai pristatė Klaipėdos žydų bendruomenę.

"Nesitikėjome, kad bus toks susidomėjimas. Džiaugiamės, kad yra žmonių, kurie nori parodyti žydų kultūrą ir paveldą kitiems. Šiandien mūsų bendruomenėje yra 260 narių. Aktyviai dalyvauja mažiau. Ši bendruomenė yra unikali, nes gana mažame pastate sukurta visa infrastruktūra – turime sinagogą, košerinę valgyklą, gali burtis visokio amžiaus žmonės", – kalbėjo F.Puzemskis.

Feliksas Puzemskis / Vytauto Liaudanskio nuotr.

Diskutavo su maisto gurmanais

Žydų kulinarinį kūrybiškumą, tradicinius patiekalus ir jų gaminimo taisykles išsamiai aptarė ir pristatė E.Elimport, jai talkino R.Jakštonienė, F.Puzemskis ir žydų bendruomenės atstovas Jonatanas.

Renginio svečiai aktyviai klausinėjo ir įsitraukė į diskusiją apie žydų kasdienius religinius ir maisto gaminimo ritualus.

Renginys prasidėjo klausimais – ką reiškia žodis "košerinis" ir kas yra "košerinis maistas"?

Paaiškėjo, kad žodis "košer" hebrajų kalba reiškia "tinkamas" – tinkamas žydui valgyti.

Tačiau tinkamas gali būti ne tik maistas, bet ir Dievo liudytojas. Visa tai apibrėžta Toroje, kašruto įstatymuose.

"Toroje viskas parašyta apie mūsų gyvenimą, maistą, bendravimą", – kalbėjo E.Elimport.

Patrauklu: vaišės ant bendruomenės stalo traukė akį. (Indrės Kiseliovaitės nuotr.)

Tora – žydų išminties šaltinis

E.Elimport pasidalijo pagrindinėmis taisyklėmis, kurių privalo laikytis kiekvienas žydas, nepriklausomai nuo jo religinių įsitikinimų.

"Pirmoji taisyklė – nevalgyti pieno kartu su mėsa. Jeigu suvalgėme mėsos patiekalą, negalime iškart valgyti pieno produktų. Būtų galima tik po penkių valandų. Visi sako, kad tai yra dietiškai teisinga, bet mums tai yra fizinė ir dvasinė dieta. Antroji taisyklė – žydai nevalgo kiaulienos. Galime valgyti tik tuos gyvūnus, kurie turi kanopas ir atrajoja maistą. Trečioji – žuvis valgome tik tas, kurios turi pelekus ir žvynus. Visiškai nevalgome jūros gėrybių. Ketvirtoji – Toroje aprašyti visi paukščiai, kurių negalime valgyti. Tų, kurių Toroje nėra, galime", – pasakojo E.Elimport.

Kraują valgyti pavojinga, nes, pagal žydų tikėjimą ir Torą, kraujyje yra dvasia. Dėl to žydai neperka jokios mėsos iš parduotuvių.

Mėsai gabenti yra specialus žmogus – šoichetas – skerdikas, pjaunantis gyvulius.

Jis turi specialų aštrų peilį, kuriuo turi pjauti tolygiai. Po to mėsa dedama į sūdytą vandenį, kad išskalautų likusį kraują.

Sąsajos su lietuvių virtuve

Patiekalai nustebino ne tik skoniu, bet ir paruošimo būdu. Nors kai kurie priminė mūsiškius, pavyzdžiui, silkė.

Latkės, arba bulviniai blynai, daugelio tautų laikomas nacionaliniu patiekalu. Tačiau žydų tautoje tai ypatingas Chanukos valgis.

Kiti pavadinimai, kurie lietuvių virtuvei nėra tolimi, – foršmakas arba kapota silkė – autentiškiausias žydiškas patiekalas iš silkės. Taip pat humusas, beigeliai, medaus pyragas.

Mažiau girdėti skambūs pavadinimai – tzimmes – šakniavaisių troškinys su vaisiais, šmaku (lydytais paukštienos taukais) ir mėsa, challah (liet. "chala") – ypatinga šabui ar šventėms namuose kepama duona.

Hacilim – baklažanų užtepėlė, teyglach – meduje keptos tešlos juostelės, hamantaschen (liet. "Hamano kišenė") – sausainiai su įdaru.

Paklausti apie gėrimus, žydų bendruomenės nariai pasakojo, kad žydų vyrai labiausiai mėgsta gerti degtinę ir viskį.

Lietuviai nustebo – bendruomenės nariai sugriovė mitą, kad vynas yra pagrindinis ir vienintelis žydų alkoholinis gėrimas.

Chanukos stebuklas

Žydų bendruomenės nariai papasakojo, kodėl per Chanuką valgomi patiekalai, kepti alyvuogių aliejuje.

Paaiškinimas slypi istorijoje. Per vieną sukilimą judėjai šventykloje rado tik vieną alyvuogių aliejaus indelį šventyklos žvakidei.

Aliejaus turėjo užtekti tik vienai dienai. Tačiau įvyko stebuklas – indelyje ugnis degė aštuonias dienas.

Alyvuogių aliejus spaudžiamas tik iš tų alyvuogių, kurios yra aukščiausiose medžių šakose – arčiau Dievo.

Pasidaliję pasakojimais apie savo tradicijas ir supažindinę dalyvius su gurmaniškais patiekalais, žydų bendruomenės nariai padėkojo visiems susirinkusiesiems ir pakvietė arbatos.