Antrus metus teismai svarsto ir kaskart vis kitaip išsprendžia bylą dėl nesumokėto vienos bendrovės sunkvežimių kėlimo per Kuršių marias mokesčio. Valstybės kaltintojai įsitikinę, kad taip pasielgta sukčiaujant ir valstybei padaryta žala, o bendrovių vadovai tvirtina priešingai. Byla nukeliavo iki aukščiausiosios instancijos ir vėl grąžinta į Klaipėdą.

Išvengė mokesčio

Nepaneigtas faktas yra tas, kad Juodkrantėje tvarkant buvusios degalinės teritoriją reikėjo išvežti naftos produktais užterštą gruntą.

Kaip tokiais atvejais įprasta, vyko konkursas, jį laimėjo mažiausią kainą pasiūliusi bendrovė. Tokia galimybė jai atsirado todėl, kad bendrovės vadovas sudarė sutartį su Neringoje registruota kita įmone dėl savo krovininių automobilių perdavimo panaudai.

Aukščiausiojo Teismo teisėjai nurodė išsamiai ir nešališkai išnagrinėti bylą ir priimti teisingą sprendimą.

Tikslas buvo labai paprastas – Neringoje registruotų įmonių transportas per marias keliamas nemokamai.

Už tai "Smiltynės perkėlai" kompensuoja Lietuvos automobilių kelių direkcija prie Susisiekimo ministerijos iš Kelių priežiūros ir plėtros programos finansavimo lėšų.

Leidimais nemokamai keltis įmonė naudojosi daugiau nei metus – nuo 2017 m. kovo iki 2018 m. balandžio. Tai, kad į savo darbo įkainius bendrovė neįtraukė persikėlimo per marias kainos, leido jai laimėti konkursą.

Prokurorai suskaičiavo, kad per šį laiką keltai minėtos bendrovės sunkiasvorius automobilius perkėlė 325 kartus. Taigi, už perkėlos paslaugą esą nesumokėta 24 881 euras.

Ant bendrovių krito įtarimai sukčiavimu ir dokumentų klastojimu.

Prieš metus Klaipėdos miesto apylinkės teismas išnagrinėjo bylą ir krovininių automobilių turinčios bendrovės vadovą pripažino kaltu bei skyrė jam 10 tūkst. eurų baudą, kurią šis turėjo sumokėti per pusmetį.

Abiejų bendrovių vadovai pirmuoju teismo sprendimu būtų turėję atlyginti valstybei 16 197 eurų žalą.

Advokatai rado argumentų

Byla pasirodė esanti paprasta tik iš pirmo žvilgsnio.

Pasirodo, gruntą įmonės automobiliai vežė trumpą laiką – tik iki 2017 m. gegužės.

Vėliau šios įmonės sunkvežimiai kėlėsi keltais ir vykdė visai kitos įmonės užsakymus, bet vis dar su pirmosios vardu gautais leidimais nemokamai naudotis "Smiltynės perkėlos" paslaugomis.

Griežtas nuosprendis netenkino nuteistos bendrovės vadovo, jis apskundė sprendimą Klaipėdos apygardos teismui, bet ir vėl pralaimėjo.

Rašydamas skundą Aukščiausiajam Teismui įmonei atstovaujantis advokatas atkreipė dėmesį į kelis, jo įsitikinimu, esminius klausimus.

Advokatas teigė, kad abu teismai netinkamai ištyrė ir įvertino bylos įrodymus, nesulygino teisme ir tiriant bylą liudytojų duotus parodymus.

Skunduose teigta, jog nenustatyta, kad mašinų panaudos sutartys buvo suklastotos.

Atkreiptas dėmesys, kad pati leidimų nemokamai keltis keltais išdavimo tvarka buvo ydinga, tai esą pripažino ir abu žemesniųjų instancijų teismai.

Advokatas tikino, kad apsimestinė sutartis tarp bendrovių dėl automobilių panaudos yra ne baudžiamosios, o civilinės teisės dalykas.

Gynėjas įrodinėjo, kad mašinų savininkas jokios naudos negavo ir net norėjo atsakomybę permesti Neringos savivaldybei, kaip gavusiai naudą pusei. Prikišta ir tai, kad minimu laiku savivaldybė dar vadovavosi nebegaliojančiu teisės aktu dėl leidimų išdavimo.

Prokuratūra nenusileido

Prokuratūra laikėsi priešingos nuomonės ir prašė nuteistųjų skundą atmesti. Valstybės kaltintojas teigė, kad sudarant sandorius kiekvieno asmens veiksmai turi atitikti protingo žmogaus kriterijų.

Jei kuris nors iš bendrovių vadovų nesuprato dokumentų turinio esmės, turėjo pasikonsultuoti su teisininkais ir įsigilinti į pasirašomus dokumentus.

Prokurorai pakartojo kaltinimo argumentus dėl nepagrįstai sumažintos darbų kainos ir todėl laimėtų konkursų. Esą būtent nemokami leidimai suteikė galimybę imtis ir kitų darbų, nesusijusių su užteršto grunto išvežimu.

Liepė teisti iš naujo

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas šių metų balandžio 30-osios nutartimi grąžino bylą Klaipėdos apygardos teismui, nurodydamas ištaisyti įstatymo taikymo pažeidimus.

Liepta sprendime pateikti racionalius, aiškius, logiškus, nuoseklius ir įtikinamus argumentus apie pirmosios instancijos teismo išvadų pagrįstumą.

Aukščiausiojo Teismo įsitikinimu, sukčiavimo požymiai nustatyti formaliai. Taip pat formaliai esą įvertinta ir žala, neanalizuotos jos atsiradimo aplinkybės bei dydis.

Detaliai išnagrinėję visas bylos aplinkybes Aukščiausiojo Teismo teisėjai nurodė išsamiai ir nešališkai išnagrinėti bylą ir priimti teisingą sprendimą.