IŠŠŪKIS KLAIPĖDOS MIESTUI – ELGETOS

Įspūdį apie ir taip sovietmečio palikimo kupiną mūsų miestą svečiams iš užsienio gadina nuolat visur zujantys elgetos. Baimindamiesi pareigūnų jie keičia savo veiklos stilių.

Įspūdį apie ir taip sovietmečio palikimo kupiną mūsų miestą svečiams iš užsienio gadina nuolat visur zujantys elgetos. Baimindamiesi pareigūnų jie keičia savo veiklos stilių.

Dėl nuorūkų – kova

"Paskolink kelis centus, taip bloga po vakarykščios, o sveikatai pataisyti truputį trūksta", – tokie troškulio kamuojamos žmogystos žodžiai labiausiai paveikia vyrus. Jie geriau žino, ką reiškia pagirios, ir vedami solidarumo dažniau ištiesia kelias dešimtis centų.

Panašios abstinencijos kankinami elgetos išdygsta lyg iš niekur prie didesnių viešbučių būtent tuo metu, kai užsienio turistų grupė pabyra iš autobuso arba laukia ekskursijos.

Tada užsienio kalba liežuvio nelaužantys murzini ir nekvepiantys asmenys kaipmat pradeda gestais rodyti norintys rūkyti, o kai pamato, kad svetimšaliai atsiliepė į jų prašymą, kaip įmanydami bando išpešti iš šio kontakto dar daugiau naudos.

Jeigu svečiai nesileidžia į kalbas, elgetos stoviniuoja šalimais tol, kol parūkę svečiai išmeta cigaretes į šiukšliadėžes. Tada imasi jas atidarinėti, skubėdami išgriebti dar rusenančias nuorūkas.

Vargu ar grįžę į savo šalį Klaipėdoje pabuvoję žmonės prisimins miniatiūrinį mūsų senamiestį ar vienišą "Meridianą". Veikiau jų atmintyje išliks susidūrimas su murzinais, alkanais ir ištroškusiais miesto gyventojais, gąsdinusiais savo vaizdu ir kvapu.

Traukdavo rusiškas dainas

Ilgą laiką visas būrys alkoholiu dvokiančių išmaldos prašytojų laukdavo pamaldų pabaigos prie stačiatikių cerkvės Liepų gatvėje. Kai šių maldos namų vyresnieji ėmėsi iniciatyvos išnaikinti šią piktžaizdę, duoneliautojų čia neliko.

M.Mažvydo alėjoje nuolat besisukiojantys benamiai vengia atvirai prašyti pinigų. Dažniau jie nusižiūri žmogų, kuris, jų manymu, galėtų duoti išmaldos, ir ima jį kalbinti. Šnektos vingrybėmis jie siekia to paties – pinigų.

Dar vieną elgetaujančią moterį klaipėdiečiai yra įpratę matyti Herkaus Manto gatvėje prie įėjimo į Klaipėdos apskrities viešąją I.Simonaitytės biblioteką. Praeiviams sugraudinti ji išmaldos laukdavo drauge su šunimi.

Arčiau senojo turgaus dažnai neįgaliojo vežimėlyje sėdi tai vienas, tai kitas nelaimėlis. Jie lyg ir neelgetauja, tačiau kelias valandas sėdėdami prie tako, kuriuo zuja apsipirkti ateinantys žmonės, susirenka kelis eurus.

Dar viena jauna mergina šią vasarą sulaukdavo rusakalbių miesto gyventojų bei miesto svečių dėmesio. Ji sėdėdavo automobilių aikštelėje prie didžiausio miesto prekybos centro. Šalia jos gulėdavo šuo, mergina bajanu grodavo rusiškas dainas. Šalia šuns ji būdavo pasidėjusi indelį išmaldai.

Prekybos centro darbuotojai tikino jos nematantys jau gal porą savaičių.

Duoneliautojai tapo atsargesni

"Jie vis keičiasi. Vieni dingsta, kiti atsiranda. Kaip ir visame pasaulyje, elgetų buvo ir bus. Kasmet jų vis mažiau senamiestyje bei centrinėje miesto dalyje ir vis daugiau atsiranda pietinėje Klaipėdos pusėje. Išmaldos dažniausiai prašoma prie didesniųjų prekybos centrų, turgaviečių", – pasakojo Klaipėdos miesto savivaldybės Viešosios tvarkos skyriaus Kontrolės ir prevencijos poskyrio vedėjas Vilius Valys.

Atšilus policininkai kartu su valdininkais rengia reidus į tas vietas, kur elgetaujančiųjų paprastai būna daugiausia.

Laikinai atliekantis Klaipėdos 1-ojo policijos komisariato Viešosios policijos skyriaus Apylinkės inspektorių veiklos grupės viršininko pareigas Saulius Bitinas pasakojo, kad šiemet rengdami reidus pareigūnai ir valdininkai nebesiekia suskaičiuoti, kiek yra elgetaujančių žmonių ir kur jie gyvena.

Pirmiausia stengiamasi, kad žmonės laikytųsi miesto valdžios priimtų taisyklių reikalavimų.

Nuo rugpjūčio 20-osios įsigalios jų papildymas. Pasak šių taisyklių, visame Klaipėdos mieste draudžiama imti ir duoti išmaldą pinigais.

Ten pat konkrečiau aptariama, kad senamiestyje draudžiama elgetauti, o tai reiškia draudžiama prašyti išmaldos.

"Tokia taisyklių redakcija padės mums stebėti situaciją. Akivaizdu, kad per pastaruosius metus išmaldos prašantys asmenys tapo ne tokie įžūlūs, anksčiau jie buvo kur kas įkyresni. Elgetos puikiai žino, kad elgiasi neteisėtai, ir stengiasi dingti iš įprastų vietų, vos tik pamato policininkus", – patirtimi dalijosi V.Valys.

Paprastai elgetauti draudžiančių taisyklių nepaisantys asmenys baudžiami administracine tvarka. Jiems gresia įspėjimas ar net tūkstantinė bauda.

Tačiau tokia griežta nuobauda skiriama itin retai, nes ją išreikalauti yra nerealu.

Atvykėliai stebina išmone

Mūsų miesto gyventojai jau beveik išmoko atskirti svetimšalius duoneliautojus. Šie žmonės yra tobulai įvaldę pinigų viliojimo būdus. Jie yra tamsaus gymio, mūsų akimis, primenantys čigonus ar rumunus.

Paprastai į miestą jų atvažiuoja didelis būrys. Jauni vyrai dažniausiai apsimeta luošais ir šlubčiodami prašo pagalbos ten, kur žmonės renkasi poilsiauti. Klaipėdoje jie buvo pastebėti prie jūros.

Jaunos merginos vaidina kurčnebyles ir renka paramą nežinia kam. Solidžiam įvaizdžiui sukurti jos prašo pasirašyti po nerišliu tekstu.

Kita dalis tamsiagymių atvykėlių prie parduotuvių bruka žmonėms gėles ir reikalauja už jas sumokėti.

Panašu, kad tos pačios tautos atstovai siūlo klaipėdiečiams menkaverčius daiktus už pusę aukštos kokybės tokių pat prekių kainos. Bet tai jau nebe elgetavimas, o pats tikriausias sukčiavimas.

Graudina sunkia sūnaus liga

Klaipėdoje žmonės susidūrė ir su dar viena pinigų prašančia jauna moterimi.

Ji taip pat yra tamsaus gymio. Dažniausiai vaikštinėja prie parduotuvių, o neretai įlipa į miesto autobusus ir garsiai prašo padėti jos sunkia liga sergančiam sūneliui.

Lena – toks yra jaunos moters vardas. Ji teigia atvažiavusi iš Moldovos sostinės Kišiniovo, jos sutuoktinis ir pustrečių metų sūnus esą Ukrainos piliečiai.

Lena pasakoja graudžią savo sūnelio ligos istoriją ir prašo žmonių padėti, kas kiek gali. Esą vaiko galvoje yra auglys. Kartą jis jau buvo operuotas, tačiau reikia dar vienos operacijos.

Kadangi moters sūnus yra Ukrainos pilietis, o ši šalis dabar išgyvenanti itin sunkius laikus, tėvai turi sumokėti už šią medicininę procedūrą 35 tūkst. dolerių.

Esą todėl ji išvyko į Rusiją prašyti paramos, kurį laiką elgetavo Maskvoje, paskui nukeliavo iki Pietų Sibiro miesto Barnaulo.

Jeigu moteris sako tiesą, pirmąją operaciją atliko Novosibirsko medikai, už ją sumokėjo kažkoks gailestingas rusas.

Kol kas vaikas esą tebeguli šios vakarinės Sibiro dalies miesto ligoninėje.

Kai kalbinami klaipėdiečiai suabejoja atvykėlės žodžiais, ji parodo sūnaus nuotrauką.

Nežino, kaip vertinti

Į Klaipėdą Lena atvažiavo pakviesta čia dirbančio savo tautiečio Nikolajaus.

Čia ji atvyko tikėdamasi, kad Lietuvoje gyvena turtingesni žmonės, kuriuos sugraudins jos istorija. Draugas surado moteriai kampą pas kažkokią senutę, kuri už parą ima penkis eurus.

"Nemanau, kad ji kalba netiesą. Meluoti apie savo vaiko ligą būtų pernelyg šventvagiška", – tvirtino Klaipėdoje uždarbiaujantis Nikolajus.

Dažniausiai klaipėdiečiai meta į atvykėlės delną monetas ir tik retas paduoda jai banknotą. Nikolajaus teigimu, Lenai kasdien pavyksta surinkti iki pusšimčio eurų, tačiau tokiu tempu renkant pinigus reikiama suma susidarys per vėlai. Todėl jauna moteris yra pasiryžusi netrukus išvykti į Rygą.

Išgirdę apie naują pinigų prašymo būdą, nei valdininkas, nei policininkas nežinojo, kaip šį atvejį vertinti.

"Neaišku, ar ta moteris meluoja ir taip duoneliauja savo pačios naudai. Jei ją sutiktume, galima būtų nesunkiai patikrinti, ar moteris sako tiesą. Kol kas nesiimčiau vertinti, ar jos elgesį galima pavadinti elgetavimu, – teigė S.Bitinas. – Juk per televiziją neretai renkamos aukos sergantiems žmonėms. Iš esmės prašyti pinigų autobusuose ar viešose miesto erdvėse nėra tinkamas būdas. Autobuse tvarkos turi žiūrėti vairuotojas. Viskas turi būti daroma civilizuotai."