MOTOCIKLAS – LYG GINKLAS

Internete pasklido įrašas, kuriame užfiksuota, kaip policininkai vijosi taisyklių nepaisantį motociklininką. Paprastai po tokių vaizdų internetas sprogsta nuo komentarų. Nors "britvininkais" vadinami sportinių motociklų mėgėjai dažniausiai priskiriami kelių chuliganų bei savižudžių grupei, daugėja tokių, kurie šį stereotipą bando paneigti.

Nespėja pamatyti šviesoforo

Vaizdo įraše iš Šilalės matoma, kaip valstybiniais numeriais nepažymėtas motociklas "Yamaha" tolsta nuo policijos automobilio. Motociklininkas nepaisė kelio ženklų, kirto ištisinę liniją, pasuko prieš eismą.

Pareigūnai vėliau komentavo įtarę, jog motociklas galėjo būti vogtas, todėl leidosi jam iš paskos ir ne venoje vietoje patys pažeidė eismo taisykles.

Bandydami sustabdyti bėglį, policininkai pasitelkė į pagalbą daugiau pareigūnų, bet motociklininkas sugebėdavo pasprukti nuo pastojusiųjų jam kelią.

Užmiesčio kelyje pareigūnai pastatė užtvarą. Vienoje važiuojamosios dalies pusėje – tarnybinis automobilis, kitoje – brangus visureigis "Volvo". Tarpas tarp mašinų buvo toks mažas, kad jaunasis motociklininkas buvo priverstas pristabdyti. Bandydamas pravažiuoti tarp mašinų, jis užkliuvo "Volvo" ir gerokai jį apgadino.

Netrukus motociklas nuvažiavo nuo kelio. Vairuotojas susižeidė, bet nesmarkiai, jis gydosi namuose. Paaiškėjo, kad jaunuolis neturi teisės sėsti ant motociklo.

Klaipėdoje po panašių gaudynių itin įžūliu laikytas "britvos" vairuotojas neteko vairuotojo pažymėjimo. Jo užsispyrimas kovoti teismuose baigėsi pralaimėjimu – jau įsiteisėjo sprendimas, kuriuo šis vaikinas prarado teisę sėsti ant motociklo, o jo pažymėjimas atimtas trejiems metams.

Praėjusią savaitę Klaipėdos centre, ties prekybos centru "Avitela", sportinio motociklo nesuvaldė ir nugriuvęs susižeidė kitas vaikinas. Liudininkai pasakojo, kad jaunuolis važiavo itin greitai ir raudoną šviesoforo signalą pamatė per vėlai. Mačiusieji, kaip motociklas nuvirto, pamanė, kad 22-ejų motociklininkas galėjo stipriai susižeisti ar net žūti.

Nepamiršta apie šeimą

Greta magistralinių miesto gatvių gyvenantys klaipėdiečiai pavasarį pajunta tada, kai vakarais gatvėmis pradeda riaumoti sportiniai motociklai.

Didžiulis garsas ir nežmoniškas greitis, dažniausiai visiškai nedidelė patirtis ir galingas motociklo variklis – toks derinys verčia važinėjančiuosius sportiniais motociklais vadinti donorais.

Tiesa, medikai tvirtina, kad po "britvų" avarijų organų transplantacija neįmanoma, pramuštgalvių kūnai būna visiškai sumaitoti, sveikos vietos dažnai nelieka.

Nuo paauglystės motociklu važinėjantis uostamiesčio Kelių policijos valdybos viršininko pareigas einantis Mindaugas Džermeika prisipažįsta, kad važiavimas motociklu jam suteikia nepakartojamą jausmą. Pareigūnas neatskleidė, kokio tipo yra jo motociklas, tačiau prasitarė, kad jis – solidus.

"Važinėju motociklu, bet niekada nepamirštu, kad auginu dukras, todėl nesistengiu "išspausti" maksimalaus greičio. Mano tėtis važinėjo motociklu. Ir man tai – normali susisiekimo priemonė. Labai mėgstu motociklą, bet laikau jį ir didesnio pavojaus šaltiniu. Turėdamas šeimą, suprantu, kad neturiu teisės lakstyti be galvos. Nenoriu, kad kas nors manytų, jog kitiems save pateikiu pavyzdžiu, bet juokingai atrodo vyrai, turintys porą vaikų ir besielgiantys lyg gatvių chuliganai. Realybė tokia, kad menka kito vairuotojo klaida gali nuversti motociklininką nuo ratų, – kalbėjo M.Džermeika. – Kaskart, kai tenka kalbėti su tokiais greičio mėgėjais, jie tikina, jog supranta savo klaidą ir gailisi. Bet ką jie mąsto iš tiesų, nežinau."

Nors Klaipėdoje motociklininkų žūsta beveik kasmet, pareigūnai tikina, kad situacija pamažu gerėja. Žmonės pasivažinėja po užsienio šalis ir įsitikina, kad motociklas ten nėra pasididžiavimo ar pasipuikavimo, o viso labo – transporto priemonė.

Dažniausiai klysta jauni

Panašiai kaip M.Džermeika, motociklu nuo ankstyvos jaunystės važinėja ir klaipėdietis Aurimas Mockus, tiesa, jo aistra – "čioperis". Tvirtą nuomonę visais gyvenimo klausimais turintis vyras 100 km/val. greitį per kelias sekundes pasiekiantį sportinį motociklą vadina ginklu. Anot jo, kvailio rankose jis tampa žudymo arba savižudybės įrankiu.

A.Mockus su apmaudu kalba apie tuos, kurie vienu neatsakingu žingsniu sugriauna ilgus mėnesius siektus rezultatus. Šis klaipėdietis pasistengė, kad motociklais būtų galima važiuoti per senamiestį.

"Aš ir pats kartais greičiau pavažiuoju, bet lemtingas klaidas daro jauni, nepatyrę vairuotojai. Pats jaunystėje esu pakliuvęs į avariją. Žinau, ką tai reiškia. O kai tokie sėda ant galingo sportinio motociklo, kyla ypatingas pavojus. Žmones, važinėjančius "čioperiais" ir "britvomis", lyginu su tais, kurie nešioja kostiumą ir treningus. Vienas atrodo ir jaučiasi gerai, bet santūriai, kitas aktyviai demonstruoja savo sportinę formą ir stengiasi atkreipti aplinkinių dėmesį. O lygindamas motociklus pasakyčiau – plieno žirgas ir žoliapjovė", – dėstė A.Mockus.

Įmestų raktelius į kanalizaciją

Baikerių atstovas A.Mockus neslėpė pasididžiavimo, kad į klubus besiburiantys vyrai ne tik važinėja brangiais motociklais, bet ir laikosi garbės kodekso, daro gerus darbus likimo nuskriaustiems vaikams, yra matomi ir gerbiami visuomenės.

"Mes randame bendrų temų tiek su meru, tiek su paprastu žmogumi. Nieko nediskriminuojame, kam reikia, padedame. Manau, net politikai galėtų imti pavyzdį iš baikerių. Mes turime garbės kodeksą – davei žodį, turi laikytis. Saugome savo reputaciją, – pasakojo baikeris. – Nežinau, kodėl "britvininkai" nesiburia, gal jie tiesiog skuba gyventi. Pats ne kartą mačiau, kai net važiuodami kolona jie lenkia vieni kitus. Nesuprantu, kam reikia kelti žmonių pasipiktinimą, kam nežmoniškai greitai lakstyti miesto gatvėmis. Mačiau, kaip Herkaus Manto gatve kažkoks kvailys lėkė vienu ratu. Tokiu momentu dantis sukandu ir galvoju – jei dabar būtų šalia, numesčiau nuo motociklo, o raktus – į kanalizaciją."

A.Mockus įsitikinęs, kad sportiniai motociklai nėra patogūs važinėti, jie skirti lėkti greitai, kitaip tariant, rungtynėms. Kategoriškos nuomonės neslepiantis vyras įsitikinęs, kad "britvininkai" yra dviejų tipų: tie, kurie neturi smegenų, ir protingi, kuriems tiesiog patinka sportiniai motociklai. Pastarieji laikosi taisyklių ir važinėja tvarkingai.

Įgyvendino paauglystės svajonę

Klaipėdoje gyvena dviejų vaikų mama, aistringa sportinių motociklų entuziastė. Edita prisipažino, kad ši aistra ją užvaldė jau seniai. Savo motociklui pinigus ji taupė beveik dešimtmetį.

Moteris nelinkusi skirstyti žmonių į gerus ir blogus, o juo labiau grupuoti motociklininkų į kategorijas. Kiekvienas žmogus yra absoliučiai individualus.

"Mieliau sėsčiau į senovinį kadilaką nei į sportinį BMW. Bet, kalbant apie motociklus, man kur kas mielesnis sportinis. Viskas priklauso nuo asmens būdo, skonio. Pažįstu daug žmonių, kurie savo sportinį motociklą įsikelia į priekabą ir važiuoja juo tik trasomis, į gatvę motociklu jie niekada neišrieda. Kiti žmonės tiesiog gyvena aistra sportiniams motociklams. Aš pati nuo paauglystės esu tokia. Man važiavimas motociklu tarsi prapučia smegenis. Vienas po darbų sėda už stalo ir kilnoja taurelę, taip atsipalaiduoja. O kitas girtas sėda prie mašinos vairo. Beje, tokių yra kur kas daugiau nei važinėjančiųjų sportiniais motociklais", – nuomonę dėstė Edita.

Moteris tvirtino, kad siekdama pajausti vairavimo malonumą nelekia be galvos. Ji pripažįsta, kad tarp "britvininkų" yra nemažai tokių, kurie nusiperka motociklą, vieną sezoną pavėžina juo merginas, pasipuikuoja ir parduoda.

Bet yra ir tokių, kurie būdami 50-ies jaučia malonumą važinėti sportiniais motociklais.

"Jei tik būtų galimybė, motociklu važiuočiau ir į darbą. Beje, kai išvažiuojame į kitus miestus, matome, kiek daug mašinų vairuotojų pasitraukia į šalikelę, leisdami juos aplenkti. Žmonės tolerantiškai į mus žiūri, – džiaugėsi Edita. – Burtis į klubą reiškia įsipareigoti, paklusti kažkokioms tos bendruomenės taisyklėms. O aš sėdu, važiuoju ir jaučiuosi nuo nieko nepriklausoma."