Skambino dėl telefono

Penktadienio Klaipėdos apskrities kriminalinių įvykių suvestinėje pranešta, kad išvakarėse nusikaltėlių taikiniu tapo 55-erių klaipėdietis. Per savo patiklumą jis prarado 29 tūkst. eurų.

Kadangi policijos pareigūnai jau yra išaiškinę, kad sukčiai veikia ne po vieną, o ištisomis organizuotomis gaujomis, kurios reziduoja trečiosiose šalyse, tikėtina, kad jie turi ištisą apgavysčių katalogą.

Klaipėdietis užkibo ant telekomunikacijų atstovo scenarijaus.

Tyrimas dar tik prasidėjo, bet pareigūnams jau aišku, kad šiam vyrui paskambinęs asmuo prisistatė būtent taip ir pranešė, kad baigiasi jo sutartis, o jos nepratęsus, telefono numeris netrukus taps nebenaudojamas.

Kilo abejonių dėl sąskaitos

Tokiais atvejais paprastai prašoma patvirtinti savo tapatybę ir tikinama, kad tai galima padaryti tik prisijungus prie savo elektroninės bankininkystės.

Žmogus ima jungtis, tada tas pats neva operatorius teigia matantis, kad kažkas įtartino vyksta jo banko sąskaitoje.

Kadangi kyla abejonės, šie neva telekomunikacijų bendrovės operatoriai suvaidina norinčius padėti ir sujungia su menamais banko darbuotojais.

Tai yra klasika.

Šie patvirtina – kažkas bando manipuliuoti šio žmogaus sąskaita ir sujungia dar ir su tariamais policininkais.

Pareigūnais apsimetę asmenys tikina, kad, siekdamas apsaugoti sąskaitoje esančias lėšas, žmogus turi pervesti pinigus į kitą sąskaitą, esą jie ten bus saugiai saugomi iki tyrimo pabaigos.

O jei žmogus nenori to daryti, prašoma prisijungti prie elektroninės bankininkystės ir padiktuoti prisijungimo kodus.

Jeigu auka nesinaudoja elektronine bankininkyste, prašoma išimti iš sąskaitos pinigus, esą tyrėjai juos padės į saugią sąskaitą, o neretai dar ir patikrins, ar jie nėra padirbti.

Zigmas Turskis. Vytauto Liaudanskio nuotr.

Daro tą pačią klaidą

Dažnai žmonės įtikinami į policiją neskambinti, nes jis esąs paskirtas šį įvykį tirti pareigūnas.

Taip žmonės ir užkimba, nes baimės akys didelės, prarasti sunkiai sutaupytus pinigus ar gautus pardavus nekilnojamąjį turtą labai didelis stresas.

„Tai yra klasika. Pastebėta, kad dažniausiai apgaunami žmonės, suprantantys rusų kalbą. Net jei išgirdę telefono ragelyje pasisveikinimą rusų kalba atsako lietuvišku pasisveikinimu, apgavikams akivaizdu, kad tai – žmogus, suprantantis rusiškai, ir jį galima toliau kalbinti, – pasakojo Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kriminalinės policijos nusikaltimų nuosavybei valdybos vadovas Zigmas Turskis, – kai vyko pajamų deklaravimas, buvo banga apgavysčių su Valstybine mokesčių inspekcija. Daugybė žmonių darė esminę klaidą – į paieškos laukelį įrašydavo viso labo VMI ir būdavo nukreipiami į sukčių sukurtą tinklalapį. Tereikėjo trupučio atidumo, nuostolių buvo galima išvengti paieškoje įrašant vmi.lt. Nesuprantu, kaip žmonės taip apsigauna. Jau turbūt nerastume nė vieno žmogaus, kuris negirdėjo apie tokius apgavysčių būdus.“

Būtent tokiu būdu trečiadienį buvo apgautas 70-metis klaipėdietis. Jis bandė jungtis prie mokesčių inspekcijos tinklalapio ir prarado 5,8 tūkst. eurų.

Apie kitus apgavysčių būdus byloja kriminalinių įvykių suvestinė.

Ketvirtadienį į policiją kreipėsi moteris, kuri bandė prisijungti prie Registrų centro interneto svetainės, suvedė Smart ID kodus, o vėliau pastebėjo, kad iš jos banko sąskaitos dingo 860 eurų.