PO MIRTIES LAIVE – ATOMAZGA

Teisingumo sistemos kelias Lietuvoje – itin duobėtas, o teismų sprendimai dažnokai šokiruoja. Rezonansinėje jūreivio nužudymo byloje vienas teismas visiškai išteisino įtariamąjį, tačiau jau po pusantrų metų kitas teismas nubaudė griežta bausme – pasiuntė už grotų septyneriems metams.

Lemtingas Naujųjų sutikimas

Septyneri metai nežinios, skausmas po vyro mirties auginant našlaite tapusią dukrą ir ilgi metai teismų posėdžiuose – toks Dominykos Paulauskienės, netekusios vyro Tado, gyvenimas.

29-erių taip ir nesulaukęs Tadas Paulauskas su Panamos vėliava plaukiojančiame laive "Rio Ekuku" negyvas rastas 2011 m. sausio 1-osios naktį.

Laivas tuo metu plaukė Atlanto vandenynu, netoli Afrikos krantų.

Septynerius metus mėginta įminti žmogžudystės byla 2015 m. gruodį baigėsi visišku T.Paulausko bendraamžio, tame pačiame laive dirbusio jūrininko Artūro Vinogradovo išteisinimu.

Šis žuvusiojo kolega buvo paskutinis laivo įgulos narys, Naujųjų sutiktuvių naktį matytas su T.Paulausku.

Palikdamas 2015-ųjų gruodį Klaipėdos apygardos teismo salę, A.Vinogradovas prasitarė, kad dėl kaltinimų žmogžudyste itin išgyveno, sulaukė aplinkinių pasmerkimo ir net neteko darbo. Bet vyras džiaugėsi išteisinimu.

Tačiau šį sprendimą Lietuvos apeliaciniam teismui apskundė žuvusiojo T.Paulausko artimieji.

"Neįtikėtina, tačiau teisingumą pavyko pasiekti. Lyg akmuo nusirito nuo širdies. Ir verkti, ir juoktis norėjosi. Sunku apsakyti prieštaringus jausmus, kurie užplūdo po teismo nuosprendžio. Dabar ir Tadas galės ramiai ilsėtis", – džiaugėsi T.Paulausko žmona Dominyka.

Skirtingos teismų nuomonės

Lietuvos Apeliacinio teismo teisėjų kolegija konstatavo, kad savo sprendimu naikina Klaipėdos apygardos teismo 2015 m. gruodžio 17-osios sprendimą ir pripažįsta A.Vinogradovą kaltu dėl T.Paulausko nužudymo.

Vyrui skirta septynerių metų laisvės atėmimo bausmė, bausmės vykdymas paskirtas atlikti pataisos namuose.

Lengvinančia aplinkybe pripažinta tai, kad ir pačios aukos elgesys buvo rizikingas.

Sunkinanti aplinkybė – A.Vinogradovas nusikaltimo naktį buvo apsvaigęs.

Aukštesnės instancijos teismas konstatavo, kad nužudymas nebuvo tyčinis, nenaudotas joks nužudymo įrankis, o jūreivio mirtį lėmė vienintelis smūgis kumščiu.

Teismas tenkino artimųjų civilinius ieškinius.

Pats A.Vinogradovas visą teismo procesą neigė savo kaltę.

"Niekada to nepripažino ir teigė, kad kažkas kitas Tadui sudavė smūgį ar net jis pats pargriuvo", – kalbėjo žuvusiojo žmona.

Auklėjo pavaldinį

Jūrininko nužudymo byla buvusi itin tamsi.

2011-ųjų sutiktuvės laive "Rio Ekuku" buvo švenčiamos su alkoholiu.

Laivo įgulą kapitonas ta proga pavaišino keturiais buteliais džino. Jiems ištuštėjus, komanda išsiskirstė po kajutes ir toliau linksminosi.

Tą naktį įgulos nariai matė gerokai įkaušusį A.Vinogradovą. Vyras buvo užėjęs į vieno jūrininko kajutę.

Čia netikėtai pasirodė laivo kapitono vyriausiasis padėjėjas Pavelas Jevdokimenka. Išvydęs girtutėlį A.Vinogradovą, jis išbarė pavaldinį.

A.Vinogradovas esą net puolė kapitono padėjėjui į atlapus, tačiau po susistumdymo kajutėje vyrai išsiskyrė.

Kiti įgulos nariai girdėjo A.Vinogradovą veržiantis aiškintis santykių su kapitono padėjėju dėl pažeminimo.

T.Paulauskas buvęs tas žmogus, kuris mėgino sutramdyti įkaušusį jūrininką nuo beprotiško žingsnio. Jis jūrininkui būtų grėsęs karjeros pabaiga.

Tačiau paties konflikto tarp dviejų vyrų niekas nematė. Žinoma tik tiek, kad T.Paulausko kūnas buvo rastas tarp dviejų kajučių esančiame tualete.

Ekshumavo kūną

Laive pasklidus žiniai apie nužudymą, laivo įgulos narių akys nukrypo į A.Vinogradovą.

Vyras tiek prieš incidentą, tiek po jo buvo atkreipęs jūrininkų dėmesį savo keista elgsena.

Ant A.Vinogradovo rūbų buvo matyti kraujo žymių, rankos ir veidas buvo nubrozdinti.

Po pražūtingos nakties laivo kapitonui teko susisiekti su Pusiaujo Gvinėjos Malabo uosto policija ir pranešti apie nusikaltimą, įvykusį laive.

Sulaikytas ir keletą dienų praleidęs areštinėje A.Vinogradovas, laivo savininkų nurodymu, skubiai buvo išsiųstas atgal į Lietuvą.

Pargabenus T.Paulausko palaikus gimtinėje buvusi jo šeima turėjo pereiti tikrą pragarą.

Pirmiausia giminaičiams kilo įtarimų dėl ekspertizės išvadų.

Šeima nustėro, išvydusi kone mirtiną promilių dozę mirusiojo kraujyje – 3,82 prom.

Tačiau tiriant aplinkybes, paaiškėjo, kad kūnas  Pusiaujo Gvinėjos teismo medicinos ekspertų buvo balzamuotas. Bet tyrimams buvo nuspręsta ekshumuoti žuvusiojo kūną.

Pakartotinės ekspertizės įrodė, kad alkoholio koncentracija susidarė dėl balzamavimo skysčio.

Pakartotinai jūrininko kūną tyręs ekspertas konstatavo, kad jūrininko kūne jis aptiko tamsiai raudono skysčio su krešuliais.

Todėl ekspertas padarė išvadą, kad jūrininkas galėjo mirti dėl stipraus pilvo sumušimo, sukėlusio vidinį kraujavimą.

Pirmieji laive vyro kūną apžiūrėję Pusiaujo Gvinėjos ekspertai pateikė išvadą, kurioje rašoma, kad vyras mirė dėl kaulo, esančio ties kaukolės pamatu, lūžio.

Nors ekspertizės ir skyrėsi, tačiau jos liudijo tą patį – galima įtarti, kad vyro mirtis buvo smurtinė, jis patyrė vienokią ar kitokią traumą.

Ieškojo liudytojų

Bylos nagrinėjimo procesą itin apsunkino tai, kad visa tą naktį laive "Rio Ekuku" įgula buvusi daugiatautė, jūrininkai toliau darbus tęsė kituose laivuose, tad jų liudijimų teismui nepavyko išgirsti.

Pusiaujo Gvinėjos teisėsaugininkai nesiteikė reaguoti į Lietuvos teisėsaugos prašymus.

Tiesa, Klaipėdos apygardos teismas, skelbdamas išteisinamąjį nuosprendį A.Vinogradovui, pastebėjo, kad jūrininkas lyg ir negalėjo turėti motyvo nužudymui, prie bylos prijungtos bendros A.Vinogradovo ir nužudytojo T.Paulausko fotografijos, esą liudijusios, kad vyrai buvo draugai.

"Skaudu tai, kad jis neatsiprašė, jokios užuojautos neišgirdau. Jei jau jie buvo draugai laive, turėjo bent užuojautos žodį pasakyti šeimai", – tikino D.Paulauskienė.

Bylą sprendė 13 teisėjų

Lietuvos apeliacinis teismas konstatavo, kad žemesnės instancijos teismas netinkamai įvertino įrodymus šioje byloje, net pažymėta, kad teismas pažeidė Baudžiamojo proceso kodekso 20-ąjį straipsnį, kuris pažymi, kad teisėjai įrodymus įvertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu.

"Teisininkų visuomenėje gyvuoja toks pasakymas – geriau vieną kaltą išteisinti, nei vieną nekaltą pasodinti. Tai ir reiškia, kad jei teismui kyla nors menkiausia abejonė dėl įrodymų patikimumo, jis verčiau rinksis išteisinimą, nei nuteisimą", – bylos baigtį komentavo Klaipėdos apygardos prokuratūros vyriausiojo prokuroro pavaduotojas Aurelijus Stanislovaitis.

Prokuroras skaičiavo, kad iš viso prie šios bylos prisilietė 13 teisėjų ir dar keli advokatai.

"Ir nuomonės buvo skirtingos. Pirmos instancijos, Klaipėdos apygardos teismo sprendimą prokuratūra skundė Lietuvos apeliaciniam teismui, šis skundą atmetė. Tuo metu įsiteisėjo išteisinamasis sprendimas. Tada Generalinė prokuratūra Aukščiausiajam Teismui padavė kasacinį skundą. O jis pripažino, kad prokuroro skundas buvo išnagrinėtas netinkamai, ir grąžino Apeliaciniam teismui nagrinėti jį iš naujo. Bylą nagrinėjo jau kita kolegija, kuri priėmė apkaltinamąjį nuosprendį ir pripažino A.Vinogradovą kaltu. Todėl teismų sistema ir yra trijų grandžių. Nors kardinaliai priešingos nuomonės retokai pasitaiko", – apie bylos eigą kalbėjo A.Stanislovaitis.

Tačiau tai nereiškia, kad šioje istorijoje galutinis taškas yra padėtas.

Nuteistasis A.Vinogradovas turi teisę skųsti šį sprendimą kasacine tvarka.

Bylos nagrinėjimo metu Apeliaciniame teisme vyras į posėdžius skraidė iš užsienio šalies, kur šiuo metu dirba.