Per septynis šių metų mėnesius Lietuvoje kilo 5 253 gaisrai. Taip skelbia Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamentas (PAGD). Remiantis jų statistikos duomenimis ir lyginant su praėjusių metų tuo pačiu laikotarpiu, šiemet jų kilo 7,8 proc. mažiau, tai – mažiausias septynių mėnesių gaisrų skaičius per 20 metų.

Gaisruose šiemet žuvo 60 žmonių, o 117 patyrė traumų. Miestuose vykusiuose gaisruose žuvo 29 žmonės, miesteliuose ir kaimo vietovėse – 31.

PAGD duomenimis, po dešimt žmonių žuvo Vilniaus (iš jų šeši – Vilniaus mieste) ir Šiaulių (iš jų keturi – Šiaulių mieste) apskrityse, devyni – Kauno, aštuoni – Klaipėdos, septyni – Utenos, šeši – Alytaus, keturi – Telšių, trys – Marijampolės, du – Panevėžio, vienas – Tauragės apskrityse.

Pažymima, kad daugiausia žmonių žuvo sekmadieniais (13), nuo 15 iki 22 mėnesių dienos gaisruose žuvo 22 žmonės, tamsiuoju paros metu (nuo 22 iki 8 val.) – 32 žmonės.

Gaisruose žuvo 48 vyrai ir 10 moterų, dviejų žmonių tapatybės dar nenustatytos. Žuvusiųjų amžiaus vidurkis siekia 62 m.

Gaisrų statistikoje pažymima, kad 24 žmonės žuvo dėl neatsargaus rūkymo, 17 – dėl neatsargaus elgesio su ugnimi, keturi dėl elektros įrenginių ir jų gedimų, trys – dėl krosnių, židinių, dūmtraukių įrengimo ir gedimų, du – dėl tyčinių padegimų, po vieną dėl elektros įrangos įrengimo ir eksploatavimo taisyklių pažeidimų, keturi – dėl kitų priežasčių. Dar keturių žuvusiųjų žūties priežastys tikslinamos.

Daugiausia gaisrų kilo atvirose teritorijose – 1 676, išdeginusių 570 ha. Klaipėdoje tokių gaisrų šiemet būta 136.

Klaipėdos priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos atstovė Aurelija Maslauskienė pasakojo, kad Klaipėdoje šiemet vykusių gaisrų priežastys – panašios kaip ir visoje Lietuvoje.

„Šiemet gaisrų skaičius Klaipėdos mieste – 174 (2022 m. per tą patį laikotarpį – 181), gaisruose žuvo trys žmonės (pernai per tą patį laikotarpį du). Visi trys pražūtingi gaisrai kilo dėl gyventojų neatsargaus elgesio. Gaisrų skaičius Klaipėdos rajone 121 (2022 m. per tą patį laikotarpį – 126), šiemet Klaipėdos rajone gaisruose žuvo du žmonės (pernai per tą patį laikotarpį vienas). Dveji gaisrai kilo dėl neatsargaus rūkymo“, – statistika pasidalijo A. Maslauskienė.

Dažniausios gaisrų priežastys

Neatsargus žmonių elgesys.

Netvarkingos krosnys arba jų nepriežiūra, krosnių, židinių ir dūmtraukių gedimai.

Pašalinis ugnies šaltinis (dėl neužgesintų nuorūkų, degtukų, žvakių ar kt.).

Elektros įrenginių, prietaisų, elektros instaliacijos gedimai.